Santuoka - tai ne tik emocinis, bet ir teisinis įsipareigojimas, turintis įtakos sutuoktinių turtiniams santykiams. Susituokus, tolimesnis gyvenimas kuriamas kartu, tad dauguma dalykų tampa bendra nuosavybe. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kaip ji atsiranda ir kaip valdoma Lietuvoje.
Bendrosios Jungtinės Nuosavybės Samprata
Pagal įstatymus, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jiems taikomas įstatymų numatytas turto teisinis režimas. Pagal jį visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktiniai yra turto bendrasavininkiai, tačiau konkrečios jiems priklausančios turto dalys nėra nustatytos. Preziumuojama, kad šios dalys lygios, tačiau sutuoktiniai, sudarydami turto pasidalijimo sutartį, šias dalis gali pakeisti.
Vertėtų žinoti, kad ne tik santuokos metu įgytas turtas, tačiau ir periodiškai gaunamos lėšos (pvz., darbo užmokestis, pensija, pašalpa) laikomos bendra sutuoktinių nuosavybe ir ištuokos atveju arba vieno iš sutuoktinių mirties atveju pusė šių turimų lėšų priklausytų kitam sutuoktiniui.
Asmeninė Nuosavybė
Kita vertus, santuokos sudarymas nereiškia, kad sutuoktiniai nebegali turėti asmeninės nuosavybės. Sutuoktinių asmenine nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris buvo įgytas iki santuokos sudarymo, taip pat santuokos metu sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas, sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (pvz., drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
Vedybų Sutartis
Sutuoktiniai, prieš sudarydami santuoką ar bet kada jau būdami susituokę, gali sudaryti vedybų sutartį ir nustatyti savo turto teisinį režimą. Galima susitarti, kad visas įgyjamas turtas bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu bus įgytas, arba kad visas turtas bus bendra jungtinė nuosavybė, arba bendra dalinė nuosavybė (t.y. bus įgyjama tam tikromis dalimis, pvz., 1/3 ir 2/3 arba ½ ir ½ ). Teisinį režimą sutartimi galima nustatyti visam turtui, jo daliai, tam tikrai turto rūšiai (pvz., nekilnojamajam turtui ar pinigams bankų sąskaitose) ar tik konkretiems daiktams. Vedybų sutartys tvirtinamos notariškai ir registruojamos viešame Vedybų sutarčių registre.
Turto Valdymas
Turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, abu sutuoktiniai gali disponuoti bendru sutarimu. Jei sutuoktiniai nori disponuoti nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais, kurie yra bendroji nuosavybė, sandorius jie gali sudaryti tik abu kartu, arba vienas sutuoktinis, turėdamas notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitam sutuoktiniui šiame sandoryje. Turtu, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai gali disponuoti savo nuožiūra. Tiesa, jei asmenine nuosavybe esantis turtas yra šeimos gyvenamoji patalpa, ja disponuoti galima tik turint rašytinį kito sutuoktinio sutikimą.
Turto Padalijimas
Sutuoktinių turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Taip pat nutraukiant santuoką vienas iš sutuoktinių gali neįrodinėti (neneigti), kad sutuoktinių turtas yra jungtinė nuosavybė, tačiau gali teigti ir tokiu atveju privalo įrodinėti, jog tam sutuoktiniui, kuris prisidėjo asmeninėmis lėšomis prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo, turi būti kompensuojama. Taigi, sutuoktinis, panaudojęs asmenines lėšas turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti, gali prašyti kompensacijos ir (ar) didesnės turto dalies gavimo.
Turto Pripažinimas Bendrąja Nuosavybe
Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (pvz., atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija ar pan.). Šiuo atveju sutuoktinis, kurio lėšomis ar darbu buvo pagerintas kitam sutuoktiniui priklausantis turtas, turėtų kreiptis į teismą.
Atsakomybė Pagal Prievoles
Atsakomybė pagal prievoles priklauso nuo to, ar prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių (t.y. ją prisiėmė abu arba ji prisiimta nors ir vieno iš sutuoktinių, tačiau bendriems poreikiams ir šeimos interesams), ar asmeninė vieno sutuoktinio. Prievolės, kurias prisiėmė abu sutuoktiniai bendrai (pvz., abu paėmė paskolą iš banko), arba prievolės, kurią prisiėmė vienas sutuoktinis, tačiau šeimos interesais, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Jei bendro turto nepakanka, išieškoma iš asmeninio sutuoktinių turto.
Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, abu sutuoktiniai atsako bendrai. Tačiau jei vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo paėmė paskolą ar pirko prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, kitas sutuoktinis pagal šią prievolę neatsako.
Jeigu prievolė atsirado iki santuokos įregistravimo arba kartu su turtu sutuoktinis paveldėjo skolas, šios negali būti tenkinamos iš bendro turto dalies, priklausančios kitam sutuoktiniui.
Sutuoktinio Sutikimas Sandoriams
Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti.
Jeigu per vieną mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo.
Paveldėjimas Pagal Įstatymą
Civilinis kodeksas nustato 6 paveldėjimo pagal įstatymą eiles, t. y. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių (arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė).
Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta. Svarbu įsiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, t. y. Kas laukia praleidus tą terminą?
Asmuo, norėdamas, kad būtų įteisintas faktinis palikimo priėmimas, turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos - tai praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, taip pat nežinojimas, kad įgytas turtas santuokoje yra bendras, t. y. Be to, reikėtų nepamiršti ir nepilnamečių vaikų, kurie, mirus vienam iš tėvų, net ir tėvams esant išsiskyrus, turi teisę į paveldėjimą.
Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y., kai praleidžiamas trijų mėnesių terminas paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Termino atnaujinimo palikimui priimti bylose teismas aiškinasi, dėl kokių priežasčių asmuo praleido 3 mėnesių terminą priimti palikimą, t. y. ar priežastys yra svarbios, pateisinančios termino praleidimą.
Bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti teismas turi nustatyti, ar asmuo priimtą palikėjo turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių ginčų tarp šeimos narių - palikimo dalybos.
Kiti Svarbūs Aspektai
- Nepilnamečių vaikų teisės: Tėvai gali jiems priklausantį nuosavybės teise turtą perleisti savo nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai tvarkytų vaiko turto reikalus iki vaiko pilnametystės.
- Turto deklaracija: Jei asmuo gyve...
Santuokos Nutraukimas
Nutraukiant santuoką įvairūs sutuoktinių turtinių ir asmeninių santykių klausimai sprendžiami tiek sutuoktinių susitarimu, tiek ir teismo valia, atsižvelgiant į sutuoktinių ir jų vaikų interesus.
Sutuoktinių teisės ir pareigos vienas kitam dėl bendrąja nuosavybe buvusio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo pasibaigia turto padalijimu.
Teismui dalijant turtą natūra (CK 3.127 straipsnis), remiantis turto verte, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį arba į kitas svarbias aplinkybes.
Kai sutuoktiniai dalijasi turtą tarpusavio susitarimu, teismų praktikoje jiems pripažįstama laisvė apsispręsti dėl konkretaus turto didesnio poreikio vienam iš sutuoktinių, turto vertei suteikiant antraeilį vaidmenį.
Santuokos nutraukimas taip pat gali būti susijęs su buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareigos nustatymu. Įstatymas ir teismų praktika, sprendžiant išlaikymo nustatymo klausimus, teikia prioritetą sutuoktinių turtinei padėčiai, atsižvelgiant į realius poreikius ir turtines galimybes. Preziumuojama, kad išlaikymas reikalingas, jei sutuoktinis augina bendrą nepilnametį vaiką ar yra nedarbingas.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau - LAT) praktika rodo, kad iš santuokos atsiradusi pareiga remti sutuoktinį pasibaigia po santuokos nutraukimo, jeigu tokio rėmimo reikalingumas neiškilo gyvenant santuokoje.
Nutraukiant santuoką taip pat sprendžiama dėl sutuoktinio teisės į pavardę (CK 3.69 straipsnis), vaikų auklėjimo, jų išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir kt. Pažymėtina, kad CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepaisant tėvų santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia.
Priklausomai nuo to, kokiais pagrindais santuoka nutraukiama, skiriasi santuokos nutraukimo tvarka ir gali atsirasti skirtingos teisinės pasekmės dėl sutuoktinių turto padalijimo, išlaikymo ir kitų susijusių klausimų.
- Esant CK 3.51 straipsnyje numatytoms sąlygoms, sutuoktiniai gali pasinaudoti paprasčiausiu būdu - nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (nagrinėjimas galimas šalims nedalyvaujant supaprastinto rašytinio proceso tvarka). Prašyme teismui sutuoktiniai privalo nurodyti priežastis, dėl kurių santuoka iširo, ir pateikti sudarytą sutartį dėl teisinių santuokos nutraukimo pasekmių. Ši sutartis turi būti rašytinė, tačiau įstatymas nereikalauja notarinio jos tvirtinimo. Sutartyje susitariama dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir auklėjimo klausimų.
- Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu (nekeliant klausimo dėl antrojo sutuoktinio kaltės) nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka ir yra galimas tik esant bent vienai iš keturių CK 3.55 straipsnyje nurodytų sąlygų: sutuoktinių separacija, trunkanti ilgiau nei vienerius metus; sutuoktinio pripažinimas neveiksniu; sutuoktinio pripažinimas nežinia kur esančiu; sutuoktinio laisvės atėmimo bausmės atlikimas ilgiau kaip vienerius metus už nesunkų tyčinį nusikaltimą. Sutuoktinis, prašantis nutraukti santuoką įstatyme nustatytais pagrindais, prašyme turi nurodyti, kaip bus dalinamas sutuoktinių bendras turtas. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, išsprendžia sutuoktinių bendro turto padalinimo, vieno sutuoktinio ir vaikų išlaikymo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas yra padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
- Ypatingas teisines pasekmes sukelia santuokos nutraukimas dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinis turi teisę reikalauti nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (tai reiškia, kad nėra draudžiama, net ir esant sutuoktinio kaltei, kartu kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu).
Teisiniai padariniai, nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, lemia blogesnę kaltojo sutuoktinio padėtį po santuokos nutraukimo.
Jeigu pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kyla tokios pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką bendru sutikimu (t.y. tvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių). Jeigu sutuoktinių sutaikyti ir taikiai susitarti nepavyksta, teismas, nutraukdamas santuoką, išsprendžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalinimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).
Yra ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių, kurių įstatymas nesieja su konkrečiu santuokos nutraukimo pagrindu.
Pagal CK 3.66 straipsnį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis). Pagal bendrą principą santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.
tags: #turintis #kaip #bendraja #sutuoktiniu #nuosavybe