Šiame straipsnyje aptarsime, kaip patikrinti juridinio asmens turtą Lietuvoje, įskaitant nekilnojamąjį turtą, finansines ataskaitas ir galimas pasekmes už įstatymų nesilaikymą. Taip pat panagrinėsime akcininkų teises likvidavimo atveju.
Nekilnojamojo turto mokestis (NT)
Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių NT objektų (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) bendros mokestinės vertės, kuri viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata dėl auginamų vaikų).
Jei turite daugiau nei vieną NT objektą (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių), sudėkite visų turimų NT objektų mokestines vertes ir taip gausite NT bendrą mokestinę vertę, kurią ir turite nurodyti NT mokesčio deklaracijoje KIT715.
NT mokestis yra apskaičiuojamas ir deklaraciją KIT715 pateikti reikia tuo atveju, kai NT objektų bendra mokestinė vertė viršija nustatytą NT neapmokestinamąjį dydį: bendras neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 150 000 eurų. Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:
- nuo 150 000 iki 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- nuo 300 000 iki 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- virš 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 200 000 eurų asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką su negalia (įvaikį), kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis. Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:
- nuo 200 000 iki 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- nuo 390 000 iki 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- virš 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Jei per metus keitėsi NT bendra mokestinė vertė (buvo parduotas ar įgytas NT) ir (arba) taikytinas neapmokestinamasis dydis, tuomet yra pildoma deklaracijos KIT715 B dalis ir pildomi 6 bei 7 laukeliai.
Kaip sužinoti NT mokestinę vertę?
Objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centro svetainėje įvedus NT unikalų numerį. Tai galite padaryti keliais būdais:
- Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu.
- El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.
Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašo pvz.: Jeigu išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, arba neradote ieškomo NT objekto mokestinės vertės Registrų centro internetinėje svetainėje, pvz.: Jums reikia kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centrą ir užsakyti NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą.
Vidutinės rinkos vertės apskaičiavimas išlaidų (kaštų) metodu atliekamas nekilnojamajam turtui, kurio vidutinė rinkos vertė nėra nustatoma masinio vertinimo būdu (pvz. sandėliavimo, pramoniniai ir inžineriniai statiniai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.). Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės mokesčiams galioja ne ilgiau nei 5 metus.
Fizinio asmens prašymu Registrų centras neatlygintinai vieną kartą per mokestinį laikotarpį per 7 darbo dienas jam parengia ir įteikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto objekto mokestinė vertė. Tai galite atlikti dviem būdais:
- El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.
Pvz.: jums priklauso 1/3 namo, kurio mokestinė vertė yra 12 000 eurų, tai turimos dalies mokestinė vertė 12 000 eurų x 1/3 = 4 000 eurų
Jei jums priklauso tik dalis NT objekto, tuomet tos dalies mokestinė vertė apskaičiuojama visą NT objekto vertę padauginus iš turimos dalies.
Mokesčio tarifus nustato savivaldybės - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Savivaldybių sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų rasite čia.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formoje yra nurodoma savivaldybėje esančio nuosavo ar perimto nekilnojamojo turto, apmokestinamo pagal nurodytą tarifą, vertė. Jei turite keletą NT objektų vienoje savivaldybėje, tuomet jų vertes turite sudėti, jei tiems objektams yra taikomas tas pats mokesčio tarifas.
Kas ir iki kada teikia nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT711
Finansinės ataskaitos ir jų teikimas
Juridinių asmenų pateiktos ataskaitos didina verslo ir organizacijų skaidrumą, prisideda prie visuomenės pasitikėjimo verslo aplinka. Finansinės ataskaitos atskleidžia pagrindinę informaciją apie juridinį asmenį ir jo veiklą per pastaruosius metus. Tačiau ne visi jas teikia. Dažniausia to priežastis praktikoje - įmonės veiklos sustabdymas ar nevykdymas.
Visgi, jei įmonė jau kurį laiką nevykdo veiklos, jai vis tiek reikia teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Teisės aktai nenumato jokių išimčių. Šiuo klausimu aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad ataskaitas privaloma teikti net ir tuomet, kai įmonės veikla sustabdyta, o vadovas atšauktas iš pareigų ir apie tai pranešta kitoms institucijoms.
Pažymėtina ir tai, kad Registrų centro tvarkomame Juridinių asmenų registre nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo. Todėl remiantis teisės aktais metinių finansinių ataskaitų rinkinius turi teikti juridiniai asmenys nepriklausomai nuo to, ar jie ataskaitiniais metais vykdė veiklą. Taip pat, nepriklausomai nuo to, kad pvz.
Registro centro duomenimis, finansinių ataskaitų laiku nepateikė beveik 60% privalėjusiųjų. Taigi, mažiau nei pusė juridinių asmenų finansines ataskaitas pateikė laiku. Teigiama, kad yra šioks toks progresas, palyginti su ankstesniais metais.
Nuo 2024 m. metų vidurio už nepateiktą finansinę ataskaitą vadovui automatiškai bus paskirta bauda. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad finansinių ataskaitų nepateikimas laiku užtraukia baudą juridinio asmens vadovui nuo 200 iki 3 tūkst. eurų.
Yra ir keletas išimčių. Labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos įstatymų nustatytais atvejais, jei nevykdo veiklos, gali teikti metinę ataskaitą, o ne finansinės atskaitomybės rinkinį. Individualios įmonės, komanditinės ir tikrosios ūkinės bendrijos finansines ataskaitas privalo teikti tik tuomet, jei tai nurodyta jų steigimo dokumentuose.
Metinių finansinių ataskaitų rinkinį gali teikti juridinio asmens vadovas, taip pat atstovas, kuriam išduotas įgaliojimas elektroniniu būdu teikti finansinių ataskaitų rinkinius.
Kiekvienų metų balandžio pabaigoje vieniems galvoje pavasaris, tačiau daliai - tai juridinių asmenų ataskaitinių susirinkimų organizavimo metas. Dažnu atveju metinis ataskaitinis susirinkimas turi būti suorganizuotas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, o vienas iš esminių susirinkimo darbotvarkės klausimų yra finansinės atskaitomybės tvirtinimas.
Nors gresia atsakomybė už pavėluotą ataskaitų teikimą ar nepateikimą, ne visi juridinių asmenų vadovai ar įgalioti asmenys šią pareigą atliks. Gali būti, jog tokia situacija bus nulemta nebevykdomos, o gal niekada taip ir nepradėtos faktiškai vykdyti veiklos.
Tačiau, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, Juridinių asmenų registre veiklos stabdymas neregistruojamas, todėl juridinis asmuo laikomas veikiančiu ir bet kuriuo atveju turi teikti įstatymų nustatytus dokumentus ir duomenis.
Galimos pasekmės už ataskaitų neteikimą
Nepateikus ataskaitų laiku, dėl tokios įmonės gali būti pradėta likvidavimo procedūra. Esant minėtoms aplinkybėms, Registrų centras turi išsiųsti pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą į juridinio asmens buveinę ir juridinių asmenų registre nurodytais valdymo organo narių adresais. Paprastai toks pranešimas siunčiamas visais turimai kontaktais, t. y. tiek paštu, tiek el. paštu, tiek per e-pristatymo sistemą.
Tuo atveju, kai nėra galimybės pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiųsti į juridinio asmens buveinę ar adresais, registro tvarkytojas viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje ir šį pranešimą įteikia kitais juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytais būdais.
Jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiuntimo ar viešo paskelbimo juridinis asmuo registro tvarkytojui nepateikia nustatytų dokumentų, Registrų centras priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir juridinis asmuo įgyja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą.
Inicijuojamas likvidavimas gali būti atšauktas teismo sprendimu. Negavęs teismo pranešimo apie sprendimą atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą, Registrų centras priims sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir išregistruos jį iš Registro. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Registro.
Taigi, privalomo registravimo procedūra padaryta taip, kad palikta pakankamai laiko ir būtų galima „persigalvoti“ imantis aktyvių veiksmų. Tačiau net ir esant informavimo sistemai ir pakankamai ilgam procesui, pasitaiko atvejų (būtų tai pateisinamos priežastys ar tiesiog dėl dalyvių aplaidumo), kad juridinis asmuo likviduojamas, nors turi vertingo turto (pvz. nekilnojamo turto).
Likviduojamo juridinio asmens turtas
2020 m. birželio 22 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas. Tačiau minėtas projektas nebuvo patvirtintas. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nurodė, kad šis įstatymo projektas, ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų.
Likviduojamų ir/ar išregistruojamų juridinių asmenų turtą perdavus valstybei, tokiu būdu būtų ribojama kitų Europos Sąjungos valstybių narių investuotojų, investavusių į likviduojamus ir/ar išregistruojamus juridinius asmenis, teisė pasinaudoti kapitalo judėjimo laisve.
Teismuose buvo nagrinėjamas atvejis dėl likviduojamos įmonės turto priskyrimo akcininkams. Valstybinės institucijos bandė grįsti savo pozicija minėta nuostata, kad likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė.
Manau tokia Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir teismų pozicija yra pagrįsta ir tinkama, nes turto perleidimas valstybei šiuo atveju būtų per daug neproporcinga sankcija už ataskaitų neteikimą.
Taigi, šiuo metu klausimas, kam atitenka po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka, jo vardu registruotas turtas, nėra atskirai reglamentuotas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. akcininkai turi turtinę teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 73 straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija).
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.
Šiuo atveju sprendžiant kam po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka atitenka turtas, pagal įstatymo analogiją, būtina vadovautis minėta ABĮ 15 straipsnio 1 dalimi.
Galimos pasekmės dėl finansinės atskaitomybės neteikimo daugeliui jau gerai žinomos, t. y. Juridinių asmenų registro tvarkytojas gali inicijuoti juridinio asmens likvidavimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 16 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024 išaiškino, jog bylos dėl nuosavybės teisių į likviduoto juridinio asmens turtą pripažinimo savo procesine prigimtimi yra ginčo bylos.
Taip yra, visų pirma, todėl, kad teisės aktuose nenustatyta, jog likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva nuosavybės teisė į juridinio asmens turtą savaime pereina tokio juridinio asmens dalyviams.
Siekiant išvengti tokių situacijų, kai buvusiems juridinio asmens dalyviams reikia kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių pripažinimo į konkretų turtą, visų pirma, reikėtų iš viso vengti tokių situacijų, kai juridinio asmens likvidavimas yra vykdomas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.
Veiklos tyrimas
Pareiškimas gali būti paduotas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Rengiant kreipimąsi ir pareiškimą dėl veiklos tyrimo, būtinas advokato dalyvavimas. Advokato atstovavimas pareiškėjui būtinas teismui nagrinėjant bylą dėl veiklos tyrimo.
Prieš skirdamas ekspertus, teismas turi pasiūlyti šalims susitarti dėl konkrečių ekspertų paskyrimo. Šalims susitarus, teismas skiria šalių bendrai pasirinktus ekspertus, jei šie atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. Šalims nesusitarus dėl ekspertų paskyrimo, teismas ekspertus skiria savo nuožiūra iš šalių pateikto siūlomų ekspertų sąrašo.
Ekspertų nurodymu juridinis asmuo turi sudaryti galimybę patikrinti juridinio asmens turtą.
Prašymų numeracija Registrų centre
Kiekvienas Registrų centrui pateiktas prašymas turi 8 skaitmenų numerį. Jei prašymas yra apmokėtas paprastu banko pavedimu, mokėjimo paskirtyje matome išankstinės sąskaitos numerį. Šis numeris susideda iš 2 dalių, perskirtų brūkšneliu. Jei neturime jokios sąskaitos pagal šį prašymą, jo numerį galime matyti ir Registrų centro savitarnos sistemoje.
Juridinio asmens prašymų sąrašas (JAR) [2] - šio juridinio asmens savitarnos sistemoje pateiktų prašymų keisti juridinių asmenų duomenis ir dokumentus sąrašas (pagal formą JAR-1-E).
Laikinai įrašytų pavadinimų sąrašas (JAR) [2] - šio juridinio asmens savitarnos sistemoje pateiktų prašymų laikinai įrašyti pavadinimą į Juridinių asmenų registrą sąrašas (pagal formą JAR-5-E).
Steigiamų juridinių asmenų sąrašas (JAR) [2] - šio juridinio asmens savitarnos sistemoje pateiktų prašymų registruoti naujas įmones Juridinių asmenų registre sąrašas (pagal formą JAR-1-E).
Svarbiausi aspektai
Apibendrinant, norint patikrinti juridinio asmens turtą Lietuvoje, svarbu:
- Žinoti nekilnojamojo turto mokesčio ypatumus ir kaip apskaičiuojama mokestinė vertė.
- Laiku teikti finansines ataskaitas ir žinoti galimas pasekmes už jų nepateikimą.
- Suprasti akcininkų teises likvidavimo atveju.
- Žinoti veiklos tyrimo procedūras ir prašymų numeraciją Registrų centre.
Šis straipsnis suteikia išsamų gidą, kaip patikrinti juridinio asmens turtą, užtikrinant skaidrumą ir atitiktį Lietuvos teisės aktams.