Šiame straipsnyje aptariamas bankroto turto valdymo procesas Lietuvoje, remiantis galiojančiais įstatymais. Bankroto procesas yra sudėtingas ir apima įvairius etapus, kuriuose dalyvauja įvairūs subjektai, tokie kaip kreditoriai, administratorius ir teismai.

Įmonių Bankrotas: Bendrosios Nuostatos
1997 m. įstatymas taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms, kurios yra įregistruotos Lietuvoje Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Bankroto Byla: Kreipimasis į Teismą
Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms turi pranešti įmonės vadovui raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jų neįvykdžius per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditoriai nustato ne trumpesnį kaip 15 dienų laikotarpį.
Įmonei, turinčiai juridinio asmens teises, tapus nemokia, jos administracijos vadovas privalo per 10 dienų nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos pateikti informaciją apie įmonės būklę Vyriausybės įgaliotai institucijai skelbti “Valstybės žiniose“, raštu pranešti apie tai valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjui, informuoti valdybą (jei įmonėje yra sudaryta valdyba).
Administracijos vadovas, gavęs įmonės valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą įmonę reorganizuoti ar likviduoti, įgaliojimą (valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjo leidimą), per penkias dienas, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos, turi kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.
Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo pridedamas įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašas, nurodomos jų skolų sumos ir prievolių vykdymo terminai, taip pat finansinė atskaitomybė už paskutiniuosius metus ir paskutinįjį ataskaitinį laikotarpį iki pareiškimo padavimo dienos, duomenys apie įkeistą turtą ir kiti įsipareigojimai.
Įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, savininkas (savininkai), valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjas gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė yra nemoki ir į teismą nesikreipia kreditoriai arba administracijos vadovas šio įstatymo nustatyta tvarka.
Teismo Įgaliojimai Bankroto Byloje
Teismas turi teisę:
- kviesti į teismą, reikalauti raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimo klausimais, iš savininko (savininkų), buvusių valdybos narių, administracijos vadovo, vyriausiojo finansininko (buhalterio) ir kitų atsakingų darbuotojų, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos;
- išaiškinti kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui.
Teismas taip pat turi teisę:
- pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir reikalavimai, susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir perimti šių bylų nagrinėjimą;
- pranešti tardymo organams ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, ir perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus.
Iškėlus bankroto bylą:
- įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines dienas, atleidžia iš pareigų įmonės valdybos narius ir administracijos vadovą. Šiems asmenims nemokama išeitinė pašalpa ir kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
- draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, baudų ir mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismine ar ne ginčo tvarka.
- įmonė turi teisę verstis ūkine veikla ir gauti pajamų iš ūkinės veiklos bei daryti išlaidas, susijusias su ūkine veikla.
Dėl teismo nutarties iškelti bankroto bylą gali būti duodamas atskirasis skundas.
Administratoriaus Skyrimas ir Funkcijos
Administratoriaus kandidatūrą teismui pasiūlo asmuo, pateikęs pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Pasiūlyti administratoriaus kandidatūrą turi teisę ir kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys.
Administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar jo valdymo organų narys), asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus neturi teisės būti administracijos vadovu, įmonės savininkas, jos tarybos, valdybos narys arba asmuo iš netekusios įgaliojimų dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės administracijos vadovas, akcininkas, nuosavybės teise turintis daugiau kaip 10 procentų bankrutuojančios įmonės akcijų.
Įmonės savininkas (savininkai) arba administracijos vadovas, gavęs valdymo organo, turinčio teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, įgaliojimą, valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjo leidimą, praneša raštu kievienam kreditoriui apie tai, kad įmonė yra nemoki, kartu su įmonės siūlymu bankroto procedūras vykdyti neteismine tvarka, nurodydamas kreditorių susirinkimo datą ir vietą.
Neteismine tvarka bankroto procedūros nagrinėjamos vadovaujantis šio įstatymo nustatyta tvarka.
Ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios įmonės skolininkams nagrinėjami įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.
Bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų bankrutuojančios įmonės naudai atstovauja administratorius arba jo įgaliotas asmuo. Apie bylas, iškeltas iki bankroto bylos pradžios, įmonės savininkas arba administracijos vadovas privalo per 15 dienų nuo bankroto bylos iškėlimo pranešti teismui ir administratoriui.
Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ši nuostata netenka galios įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto bylą.
Teismo antstolis perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui garantuoti, bet nerealizuotas, arešto dokumentus, pranešdamas apie tai turto saugotojui.
Jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, visi arešto dokumentai perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešama turto saugotojui.
Klausimus, susijusius su šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyto turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas.
Iškėlus įmonei bankroto bylą arba pradėjus įmonės bankroto procedūrų neteisminį vykdymą, administratorius turi teisę nutraukti darbo sutartį su įmonės darbuotojais, vadovaudamasis Darbo sutarties įstatymu.
Tais atvejais, kai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami kreditoriaus civiliniai ieškiniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, laikoma, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti terminai perduotų ieškinių atžvilgiu nepraleisti.
Kreditorių Susirinkimas: Svarbiausi Aspektai
Pirmasis kreditorių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė teismui pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos.
Kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas.
Kreditorių susirinkimui administratorius pateikia teismo išduotą pažymą, kurioje turi būti nurodyti patvirtinti kiekvieno kreditoriaus finansiniai reikalavimai.
Kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios įmonės savininkas arba jo atstovas, administratorius, valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjo atstovas, akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 10 procentų akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, atstovas.
Kreditorių susirinkimas turi teisę reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti.
Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kada už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę “už” ar “prieš” dėl kiekvieno nutarimo.
Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams.
Kreditorių Komitetas: Kontrolė ir Interesai
Kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto nariu turi būti bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti iš darbo teisinių santykių kylančius finansinius reikalavimus, jeigu jis atstovauja ne mažiau kaip 1/3 šių reikalavimų sumai.
Kreditorių komitetas kontroliuoja bankroto procedūros eigą, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus tarp kreditorių susirinkimų.
Kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė jo narių. Kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma, balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas.
Kreditorių Finansiniai Reikalavimai
Kreditorių finansinius reikalavimus tvirtina teismas.
Kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Atsisakymą nuo reikalavimų kreditorius pateikia teismui raštu.
Įmonės Sanavimas
Įmonė gali būti sanuojama, tik esant teismo patvirtintam sanavimo projektui.
Kreditorių susirinkimas pritaria bankrutuojančios įmonės sanavimo projektui, jeigu šis susirinkimas pripažįsta, kad įgyvendinus pateiktą projektą, bus atkurtas įmonės mokumas. Pritarimui gauti reikia, kad už sanavimo projektą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau kaip 2/3 visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.
Pakeitimus įmonės sanavimo projekte kreditorių susirinkimo teikimu tvirtina teismas priimdamas nutartį.
Administratoriui pateikus išrašą iš Įmonių rejestro ir turto perdavimo aktą, teismas priima nutartį nutraukti įmonės bankroto bylą.
Taikos Sutartis
Taikos sutartis gali būti sudaroma kiekvienoje bankroto procedūrų vykdymo stadijoje iki to laiko, kol teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia.
Įmonės Likvidavimas Dėl Bankroto
Teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima sprendimą paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto bei visiškai ar iš dalies patenkinti kiekvieno kreditoriaus reikalavimus iš lėšų, gautų pardavus likviduojamos įmonės turtą.
Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl bankrutavusios įmonės likvidavimo, teismas kreditorių susirinkimo siūlymu patvirtina likvidacinę komisiją ir paskiria jos pirmininką. Likvidacinės komisijos pirmininku gali būti paskirtas įmonės administratorius. Likvidacinės komisijos pirmininkui keliami tie patys reikalavimai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka keliami įmonės administratoriui.
Teismas patvirtina likvidacinės komisijos darbo reglamentą ir nustato likvidacinės komisijos ir jos pirmininko keitimo ir likvidacinės komisijos pirmininko laikino pavadavimo tvarką.
Reikalavimų Tenkinimo Eilė
Įkaito turėtojui atlyginama iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą.
Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai.
Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, nurodytais šio straipsnio 1 dalyje, tenkinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigia kreditavimo fondą.
Administratoriui arba likvidacinei komisijai ir kreditorių susirinkimui nutarus, administravimo išlaidoms padengti gali būti skiriama iki 8 procentų išreikalautų iš įmonės skolininkų lėšų ir pajamų, gautų pardavus bankrutuojančios įmonės turtą.
Juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų. Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius.
Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, - jos tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau - juridinio asmens informacija).
Jeigu bankroto byla iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, jo savininkas, ūkinės bendrijos tikrieji nariai per teismo nustatytą terminą privalo pateikti paskirtam nemokumo administratoriui viso savo turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sąrašą.
Iškėlus bankroto bylą, asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems juridinio asmens turtą, draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis.
Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję, išskyrus atvejus, kai: 1) nemokumo administratorius, atsižvelgęs į prievolės ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, per 30 dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos praneša kitai prievolės šaliai, kad prievolę vykdys; 2) prievolės kyla iš tęsiamos ūkinės komercinės veiklos, kurią nemokumo administratorius, atsižvelgęs į jos tęsimo ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, nusprendžia vykdyti iki pirmojo kreditorių susirinkimo.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, darbo sutartys su juridinio asmens darbuotojais nutraukiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka. Juridinio asmens darbuotojams, kurie dirba bankroto proceso metu vykdydami ūkinę komercinę veiklą, atlyginama iš komercinėje sąskaitoje esančių lėšų.
7 skyrius. Likvidavimas: 2 modulis iš 5

| Etapas | Aprašymas |
|---|---|
| Pareiškimas dėl bankroto | Kreditorius arba įmonės vadovas kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. |
| Bankroto bylos iškėlimas | Teismas priima nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. |
| Administratoriaus skyrimas | Teismas skiria administratorių, kuris valdo įmonės turtą ir vykdo bankroto procedūras. |
| Kreditorių susirinkimas | Šaukiamas kreditorių susirinkimas, kuriame sprendžiami svarbiausi bankroto proceso klausimai. |
| Sanavimas (jei įmanoma) | Bandoma atkurti įmonės mokumą, įgyvendinant sanavimo projektą. |
| Likvidavimas | Jei sanavimas nepavyksta, įmonė likviduojama, o jos turtas parduodamas kreditoriams. |