Auginant vaiką, šeimos susiduria su daugybe pasirinkimų ir iššūkių. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius vaiko auginimo aspektus, pradedant šeimos laisve rinktis ir baigiant pozityvaus auklėjimo strategijomis. Lietuvoje tėvai turi išskirtinę galimybę būti su mažyliu namuose net iki 3 metų, o tai suteikia galimybę mamoms iš naujo atrasti save ir ryžtis kardinaliems pokyčiams.
Šeimos Laisvė Rinktis
Visuomenininkė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė akcentuoja šeimos laisvę rinktis. Anot jos, labai daug priklauso nuo to, kaip bus įgyvendinami įvairūs siūlymai dėl tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros. Dažniausiai ryšys formuojasi tarp mažylio ir mamos, bet vis dėlto ne visais atvejais. Yra mamų, kurios sąmoningai rinktųsi grįžimą į darbą ir patikėtų mažylio auginimą ir saugaus ryšio kūrimą tėčiui, ir yra tėčių, kurie rinktųsi tą daryti.
Klausytojas Zenonas akcentavo, kad tokių dalykų už pačius žmones niekas neturėtų spręsti, nes čia svarbios ir jų karjeros, ir norai: „Atlyginimas yra, karjera... Pvz., žmona kepa bandeles, o vyras karjeros siekia, arba atvirkščiai. Arba gal žmona nori labiau namuose būti, nes darbas jos nelabai traukia...“
Tėvų Įsitraukimas
Anot V. Pilipauskaitės-Butkienės, siūlymas kuo labiau įtraukti pačius tėčius į vaiko priežiūrą yra sveikintinas. Klausytoja Aušra pastebėjo, kad „jei tėvai nenorės, tai ir nesinaudos suteikta galimybe daugiau laiko būti su vaikais. Pasak V. Pilipauskaitės-Butkienės, „prievarta mielas nebūsi. Ir jei bus tėčių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorės dalintis tuo džiaugsmu su mamomis, tai turbūt jokie įstatymai nepadės. Tokie tėvai, net naudodamiesi tomis atostogomis, gali su mažyliu laiko neleisti.
„Tiek mama, tiek tėtis gali pasirinkti, kuris su mažyliu yra tuos metus. Jeigu ta direktyva bus priimta, linkėčiau, kad išlaikytume tas sąlygas, kurias turime, ir kad tėčiai tuos du mėnesius pasirinktų panaudoti tuo metu, kai tai palankiausia visai šeimai“, - sakė V. Pilipauskaitė-Butkienė.
Vaiko Priežiūra Ir Karjera
Per tą laiką, augindamos mažylius, kai kurios mamos iš naujo atranda save ir ryžtasi kardinaliems pokyčiams, pradeda verslus ar nusprendžia iš esmės keisti darbo sritį. Yra mamų, kurios po vaiko priežiūros atostogų į darbo rinką žengia pirmą kartą. Šiaip ar taip, anksčiau ar vėliau mintys apie darbą aplanko beveik visas, ypač artėjant atostogų pabaigai. Ir ne visuomet tos mintys būna šviesios bei pozityvios.
Jei turite darbo patirties, esate aktyvi ir motyvuota asmenybė, tikrai rasite savęs vertą darbą. Jei netikėsite savo jėgomis, vargu ar jumis patikės būsimas darbdavys.
Turėdama laisvą valandėlę, skirkite laiko savianalizei. Ko aš noriu? Kur norėčiau save matyti po 5 ar 10 metų? Paanalizuokite savo trūkumus. Galbūt trūksta darbo patirties, o gal kokių nors įgūdžių. Žinias gilinkite seminaruose, mokymuose internetu. Jų yra mokamų ir nemokamų. Ieškokite veiklių, įkvepiančių mamų grupių. Jei leidžia finansinės galimybės, pasinaudokite karjeros konsultantų paslaugomis. Peržvelkite turimus kontaktus savo telefone ir socialiniuose tinkluose.
Vaiko Raida Ir Prieraišumas
Pirmieji treji metai prieraišumui susiformuoti su vienu suaugusiu žmogumi, kuris nuolat rūpinasi mažyliu, yra labai svarbūs. Motinos vaidmuo vaikui itin svarbus: ji aprūpina maistu, teikia šilumą, meilę, rūpestį, saugumą, taigi aprėpia visus mažylio fiziologinius ir psichologinius poreikius. Maitinimas krūtimi sukuria ypač artimą ryšį tarp vaiko ir mamos, ji geba jautriai reaguoti į mažojo poreikius. Mama - pirminis tiltas, jungiantis ir supažindinantis vaiką su išoriniu pasauliu, skatinantis jo savarankiškumą.
Psichologės Mary Ainsworth ir jos kolegų teigimu, vaiko poreikių patenkinimas lemia patikimą ir saugų vaiko bei jį prižiūrinčio asmens tarpusavio ryšį, kitaip tariant, formuoja saugų vaiko prieraišumą. Norėdama užtikrinti sveiką vaiko psichologinį vystymąsi, mama mažylį turėtų auginti bent iki metų, geriausia - iki 3-ejų. Suprantama, kartais to padaryti neįmanoma, dėl to nereikėtų savęs smerkti - verčiau ieškoti geriausių alternatyvų.
Tėtis taip pat gali būti tas pirminis prieraišumą formuojantis asmuo, su kuriuo mažylį sieja saugus ir patikimas ryšys. Jis ne mažiau nei mama gali rūpintis vaiku, suteikti jam meilės, patenkinti jo poreikius, supažindinti su išoriniu pasauliu. Vaikui svarbiausia turėti vieną patikimą, visuomet šalia esantį žmogų, bendraujantį, suprantantį, prireikus reaguojantį ir suteikiantį saugumo.
Remiantis prieraišumo raidos etapais, 3-4 m. vaikas, likęs ne su savo tėvais (pvz., aukle, seneliais ar darželyje), geba ištverti ilgesnius išsiskyrimo laikotarpius, žinodamas, kad tėvų išvykimas dar nereiškia jų visiško praradimo. Be to, tokio amžiaus vaikai paprasčiau priima kitų suaugusiųjų požiūrį ir taisykles. Todėl galima daryti išvadą, kad 3-4 m. vaikai geba lengviau prisitaikyti prie kito jį prižiūrinčio žmogaus ar vaikų darželio.
Net ir to paties amžiaus vaikai gali skirtis temperamentu, asmeninėmis savybėmis, charakterio ypatumais. Todėl išvardyti aspektai gana sąlygiški.
Ne mažiau svarbus, gal net svarbiausias aspektas - ar tėveliai pasiruošę paleisti vaiką ir juo tiki. Pirmiausia turėtų savęs paklausti, ar nusiteikę leisti vaiką į darželį, kiek tiki jo adaptavimosi sėkme, gebėjimu užmegzti santykius su draugais ir auklėtojomis, įgyti naujų žinių ir gerai jaustis.
Bendraujant apie 70 procentų informacijos perduodama neverbaline kalba, tad svarbu kreipti dėmesį ne tik į tai, kas sakoma, bet ir kaip tai daroma. Jausdamas pozityvų tėvelių nusiteikimą, vidinę ramybę, vaikas taps ramus ir drąsus.
Vaiko Adaptacija Naujoje Aplinkoje
Apie vaiko adaptaciją darželyje ar auklę namuose reikėtų pradėti galvoti iš anksto. Paprastai mažylis jaučiasi daug ramiau jam žinomoje aplinkoje. Pavyzdžiui, prieš darželio lankymo pradžią nueiti kartu su juo į būsimą ugdymo įstaigą, kartu apžiūrėti patalpas, pakalbinti kitus vaikus. Namuose pavartyti ir paskaityti knygučių, paaiškinti, kas yra darželis, ką jame veikia vaikai, kiek laiko būna. Pirmomis dienomis nereikėtų palikti vaiko vieno darželyje. Iš pradžių pabūti kartu su juo, galbūt ne visą dieną, pamažu ilginant buvimo laiką. Galima pasiūlyti į darželį nusinešti žaislą, mylimuką. Tokie daiktai mažajam pažįstami, primena namus, todėl gali padėti nusiraminti.
Dar keli gana veiksmingi vaiko adaptacijos darželyje ar kitoje naujoje aplinkoje būdai - aiškaus veiksmų plano pateikimas ir ritualų sukūrimas. Vaikas turėtų labai aiškiai žinoti, ką veiks naujoje vietoje, kada tiksliai tėveliai ateis jo pasiimti. Ritualai suteikia aiškumo, kas po ko vyksta. Pavyzdžiui, prieš atsisveikinant su vaiku galima sugalvoti kokį nors ritualą - 5 bučinukai, paplekšnojimas per petį ar pan.
Prieš leidžiant vaiką į ugdymo įstaigą reikėtų pasidomėti jos dienotvarke, galiojančiomis taisyklėmis. Tos pačios rutinos bei taisyklių laikytis ir namuose, prieš pradedant lankyti darželį. Juk vaikui tikrai bus sunku, kai reikės taikytis prie naujos vietos, kurioje galioja visai kitos taisyklės nei namuose.
Vaiko adaptacija gali trukti nuo savaitės ar dviejų iki kelių mėnesių, pusės metų. Labai svarbu stebėti ir suprasti kiekvieną vaiką individualiai.
Jei mažylis blogai miega, valgo, skundžiasi įvairiais negalavimais (pilvo, galvos skausmai, pykinimas, tuštinimosi problemos ir kt.), pakito jo elgesys (tapo itin judrus ar pernelyg ramus, apatiškas ar irzlus, prieštarauja, netinkamai elgiasi), reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, vaikų pagalbos specialistais, gal imtis papildomų priemonių, padėsiančių jam greičiau adaptuotis ir geriau jaustis. Galbūt net naudinga kurį laiką pabūti namuose ir atsigauti nuo įtampos.
Alternatyvūs Vaiko Priežiūros Būdai
Šeimoms, auginančioms vaikus, yra keletas alternatyvių priežiūros būdų, kiekvienas iš jų turi savų privalumų ir trūkumų:
Nedirbanti Mama
Privalumai: Kuria atvirą, nuoširdų ir individualų santykį su vaiku, geriausiai jį pažįsta, geba greitai reaguoti į jo poreikius. Gali savo atžalai skirti daug dėmesio, bendrauti, padėti suprasti ir patirti emocijas. Suteikia daug galimybių laisvai žaisti ir mokytis, užtikrina saugų vaiko vystymąsi namuose ir už jų ribų. Remiantis prieraišumo teorija, patikimas ir saugus ryšys su mama ar kitu jį prižiūrinčiu žmogumi formuoja saugų prieraišumą, o tai turi didelės įtakos vaiko laimei ir sėkmei.
Galimi trūkumai: Atsižvelgiant į vaiko ir mamos santykį, namuose auginamas mažylis kartais pernelyg apgaubiamas globa, netikima, kad pats gali kažką atlikti savarankiškai. Tokiu būdu griaunamas jo pasitikėjimas savimi, atsakomybė, savarankiškumas. Vaiko auginimas nėra paprastas procesas, todėl ilgą laiką būdama viena su vaiku mama pavargsta, patiria stresą ir įtampą. Žinoma, situaciją galima švelninti vaiko priežiūra dalijantis su tėčiu, seneliais ar kitais artimaisiais. Mama turi rasti laiko poilsiui, atsipalaidavimui. Tik būdama laiminga ir sveika gali padėti vaikui jaustis laimingam.
Auklė
Privalumai: Paprastai dirba su vienu, kartais keliais vaikais. Taigi gali skirti nemažai dėmesio vaikui - padėti ugdyti jo socialinius, emocinius ir pažintinius gebėjimus. Ji mažyliui nėra tokia artima kaip tėvai ar seneliai, taigi tam tikrose situacijose įgyja pranašumų ugdymo procese, nepaskęsta emocijų lavinoje. Tėvams su ja taip pat gali būti lengviau ir paprasčiau susitarti dėl vaiko auklėjimo ypatumų. Mažyliui paaugus auklė gali padėti jam adaptuotis naujoje darželio aplinkoje. Ji nėra tokia artima kaip tėvai, tačiau su ja vaikas jaučiasi saugus, todėl atsiskyrimas turėtų būti lengvesnis.
Galimi trūkumai: Būdamas vien su aukle vaikas mokosi bendrauti labiau su vienu suaugusiu žmogumi. Žinoma, auklė gali būti itin aktyvi, vesti mažylį į kitų vaikų susibūrimo vietas, leisti žaisti su bendraamžiais. Į namus ateinanti auklė - geras pasirinkimas, kai vaikas labai mažas ir jam darželio aplinka pernelyg skiriasi nuo namų.
Seneliai
Privalumai: Seneliai vaikui artimi ir pažįstami, todėl jis nelieka nepažįstamoje aplinkoje, kurioje galėtų patirti daugiau streso. Ne kartą teko girdėti pusiau juokais sakant, kad anūkus seneliai myli labiau nei vaikus. Taigi šiuo atveju atsiskyręs nuo tėvų vaikas patenka į jam pažįstamą aplinką (senelių ar jo paties namus), kurioje, tikėtina, jausis saugesnis ir ramesnis. Seneliai, dažniausiai auginantys vieną ar kelis anūkus, turi galimybių skirti vaikui daug dėmesio, meilės, patenkinti mažylio poreikius. Gali lavinti vaiko socialinius įgūdžius, vesdami į kitų vaikų susibūrimų vietas, pasikviesdami svečių ir pan.
Galimi trūkumai: Kartų konfliktas gali būti vienas veiksnių, darančių įtaką senelių nuostatoms, įsitikinimams, taikomiems auklėjimo metodams ir pan., galbūt net fiziniam pajėgumui. Senelių bendravimo su vaiku ir auklėjimo būdai gali skirtis, kartais net prieštarauti vaiko bendravimui su tėvais, todėl kartais bijoma, kad anūką išlepins ar - priešingai - auklės bausmėmis ir pan. Neretai tėvai ir seneliai ima pyktis dėl anūkų auklėjimo, santykiai tampa įtempti, kartais labai pablogėja. Anūkai taip pat gali tapti nerimastingi, prastėti jų elgesys ir emocinė savijauta, mat tenka taikytis prie dviejų skirtingų pasaulių, kuriuose skiriasi rutina, taisyklės, atsakomybė, pareigos, paskatos ir pan.
Vaikų Darželis
Privalumai: Suteikia vaikui galimybę susitikti su naujais žmonėmis - kitais vaikais ir suaugusiaisiais, užmegzti su jais ryšius. Taigi daugiau lavinami vaiko socialiniai įgūdžiai. Taip pat darželyje vaikas supažindinamas su įvairesniais dalykais: žaidimais, ugdomąja veikla pagal amžių, išvykomis ir kt. Darželyje neretai labiau skatinamas vaiko savarankiškumas, pareigingumas, bendradarbiavimo įgūdžiai, gebėjimas būti grupės dalimi. Vaikas mokosi spręsti konfliktus, suprasti save kaip grupės narį, savo svarbą, suprasti kitą. Dar vienas gana svarbus teigiamas darželio lankymo aspektas - tėvai turi galimybę bent šiek tiek pailsėti ir daugiau laiko skirti vienas kitam. Vaikui svarbu, kad jį prižiūrėtų laimingi tėvai.
Galimi trūkumai: Labai svarbu stebėti, kaip vaikas, ypač jaunesnio amžiaus, reaguoja į naują darželio aplinką, atsiskyrimą nuo tėvų, kitus vaikus bei suaugusiuosius, kiek jais domisi, ar mezga ryšį su auklėtojomis, kaip jaučiasi išėjęs iš darželio ir ten būdamas. Dar nepasirengęs lankyti darželio mažylis gali patirti daugybę stiprių ilgalaikių išgyvenimų, kurie gali turėti neigiamos įtakos jo emocinei būsenai ir elgesiui. Darželio grupę sudaro 10-25, kartais ir daugiau vaikų, tad mažylis gali justi asmeninio dėmesio stoką. To padėtų išvengti supratingos, nuoširdžiai besidominčios visais vaikais auklėtojos.
Vienturtis Šeimoje: Mitai Ir Realybė
Visuomenėje paplitę mitai apie vienturčius vaikus dažnai sustiprina tėvų dvejones dėl vaikų skaičiaus šeimoje. Tačiau ar iš tiesų vieno vaiko padėtis šeimoje yra tokia nepalanki, kokia mes kartais ją laikome? Šiame skyriuje apžvelgsime pagrindinius socialinės psichologijos mokslų daktarės Susan Newman pastebėjimus, sukauptus per didžiulę metų patirtį ir išdėstytus knygoje „Vienturtis: vaiko auginimo džiaugsmai ir sunkumai“.
Mitas Ar Realybė?
- Vienturčiai mieliau renkasi individualią veiklą ir vengia varžytis - MITAS.
- Vienturčiai - socialinių įgūdžių stokojantys vienišiai - MITAS.
- Vienturčiai yra ekscentriški vunderkindai, intelektualai - MITAS.
- Vienturčiai vaikai jaučiasi vieniši, susikuria įsivaizduojamų draugų - MITAS.
- Vienturčiai yra išlepinti - MITAS.
- Vienturčiai - savanaudžiai - MITAS.
- Vienturčiai įpratę, kad visada būtų jų viršus - MITAS.
- Vienturčiai nesavarankiški - MITAS.
- Vienturčiai turi daugiau emocinių problemų - MITAS.
Vienturčiai Iš Arčiau
Kaip priešprieša aukščiau išvardytiems stereotipams, amerikiečių atlikti tyrimai rodo, kad vienturčių, kaip ir vyriausiųjų vaikų, yra neproporcingai daug tarp garbės stipendijas gavusių koledžų studentų, įvairių sričių profesionalų. Autorė pastebi, kad vienturčiai neretai surenka aukštesnius testų balus, mokosi geresniais pažymiais, yra ambicingi, labiau linkę siekti karjeros aukštumų, neretai apdovanoti vadovo talentu.
Įdomu yra tai, kad įvairių apklausų duomenimis, vertindami patys save, vienturčiai vaikai patvirtina esantys arba tokie patys laimingi ir patenkinti, arba laimingesni ir netgi labiau patenkinti savo gyvenimu negu vaikai iš daugiavaikių šeimų.
Auklėjimo Spąstai
Gera žinia vienturčių tėvams - vaiko elgesį ir jo pasekmes vėlesniame gyvenime kur kas labiau lemia tėvų požiūris į vaiko auginimą nei vaikų, augusių toje šeimoje, skaičius. Dauguma auklėjimo klaidų būdingos visiems, tačiau jos akivaizdesnės ir reikalauja daugiau budrumo auginant vieną vaiką.
Keli patarimai vienturčių tėvams:
- Pasiskirstykite pareigas.
- Venkite perdėtos globos.
- Gavimą derinkite su davimu.
- Mokykite dalytis ir gerbti kitus.
- Nubrėžkite ribas, aiškiai įvardykite, kokio elgesio tikitės.
- Venkite supervaiko sindromo.
Pozityvus Auklėjimas: Kaip Kurti Palaikančią Aplinką
Šiandieniniai tėvai susiduria su iššūkiais, kurie yra labai skirtingi nei tie, su kuriais susidūrė jų tėvai. Technologijos, socialiniai pokyčiai ir daugybė kitų veiksnių lemia, kad auginti vaikus šiuolaikiniame pasaulyje reikalauja nuolatinio mokymosi ir prisitaikymo. Vienas iš požiūrių, kuris padeda tėvams šiame procese, yra pozityvaus auklėjimo strategijos.
Pozityvus auklėjimas - tai ugdymo metodas, grindžiamas pagarbos, empatijos ir supratimo principais. Šis metodas siekia kurti teigiamą, palaikančią aplinką, kur vaikai jaučiasi priimti ir vertinami.
Pozityvaus Auklėjimo Principai
- Svarbu jaustis, kad vaikų nuomonė yra vertinama ir suprantama.
- Tėvai turi nustatyti aiškias ribas ir taisykles.
- Empatija yra labai svarbi pozityvaus auklėjimo dalis.
- Svarbu suteikti vaikams galimybę prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Pokyčiai socialinėje aplinkoje ir technologijų pasaulyje suteikia naujų galimybių ir iššūkių tėvams. Bendruomenės vaidmuo auga - socialinės grupės, internetiniai forumai ir tėvų klubai gali būti puikus būdas dalytis patirtimi ir gauti paramą.