Turauskų sodyba įsikūrusi Dzūkijos Nacionaliniame parke, 14 km nuo Druskininkų, ant nuostabaus Nemuno kranto, šalia Liškiavos, Žeimių kaime, kurį supa miškai, pilni įvairių grybų ir uogų. Upė Nemunas ribojasi su sodyba.
Nuostabus Nemuno kraštovaizdis šalia Turauskų sodybos.
Apgyvendinimas ir Patogumai
Vienu metu sodyboje gali ilsėtis iki 70 žmonių. Yra trys erdvūs apartamentai su visais patogumais. Lauko griliui įrengtos pavėsinės su židiniais. Stovi tikra dzūkiška pirtis su kubilu, priešpirčiu ir jaukia terasa.
Aktyvus Poilsis ir Pramogos
Mėgstantys aktyvų poilsį galės džiaugtis krepšinio ir tinklinio aikštynais bei plaukioti Nemunu su plaustu ar baidarėmis. Sodyboje yra didelis baseinas su staliukais ir skėčiais.
Plaukimas baidarėmis Nemunu - puiki pramoga aktyvaus poilsio mėgėjams.
Kita informacija
Sodybos internetinis puslapis: www.turauskusodyba.lt
Parodos pristatymas - 2025 m. vasario 13 d. 14 val. Žemaičių dailės muziejuje (Parko g.). Parodos pristatymo renginyje vyks trumpa paskaita: „Skaičiai ir užmirštos istorijos. Ką žinome apie represuotus 1920-1940 m. Lietuvos Respublikos Seimo narius?“. Paskaitą skaitys dr. Muzikinį sveikinimą dovanos - Plungės M.
Paroda „Lietuvos nepriklausomybės netenkant: Represuoti 1920-1940 metų Lietuvos Respublikos Seimo nariai“ kviečia prisiminti sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį ir okupacijų padarinius. Paroda remiasi teisininko Zigmo Toliušio (1889-1971) - Lietuvos Respublikos I, II ir III Seimo nario - prisiminimais publikuotais knygoje „Mano kalėjimai“, kuri gyvai ir jautriai perteikia okupacijų siaubą bei žmogaus dvasios stiprybę.
Okupaciją patyrė visi Lietuvos žmonės, taip pat ir 1920-1940 m. Seimo nariai. Tarp jų buvo įvairių profesijų atstovų: teisininkų, dvasininkų, ūkininkų, mokytojų, gydytojų, dėstytojų, diplomatų, verslininkų, rašytojų, žurnalistų... Seimo narių likimai susiklostė skirtingai.
Lietuvos Seimas.
Po 1940 metais Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos dauguma buvusių Seimo narių liko Lietuvoje. Kai kurie iš jų buvo suimti, kalinami, kankinami, o dalis sušaudyti jau pirmaisiais okupacijos metais. 1941-1944 m. nacių okupacijos metu ypač nukentėjo žydų tautybės Seimo nariai - daugelis jų žuvo per Holokaustą, dalis lietuvių parlamentarų pateko į koncentracijos stovyklas Vokietijoje.
Dauguma buvusių Lietuvos parlamentarų, kurie pasitraukė į Vakarus, iš Lietuvos išvyko 1944 metais, kai artėjo Raudonoji armija. Jie patys arba jų artimieji buvo patyrę suėmimų, kalinimų ir kankinimų siaubą. Kai kurie buvę Seimo nariai prisidėjo prie ginkluoto ir taikaus pasipriešinimo. Tie, kurie atsidūrė Vakaruose, jungėsi į lietuvių organizacijas arba patys jas kūrė. Jie aktyviai liudijo apie sovietų okupacijos žiaurumus ir stengėsi, kad pasaulis nepamirštų Lietuvos vardo.
Tiek likusieji okupuotoje Lietuvoje, tiek emigracijoje gyvenantys Seimo nariai išlaikė viltį atkurti nepriklausomą Lietuvos Respubliką, grįstą demokratine 1922 m. Parodos lankytojai išvys 27 stendus, papildytus unikaliomis archyvų fotografijomis ir dokumentais.
Parodą parengė - Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Parodos koncepcijos autorė ir tekstų autorė - dr.