Sklypo Ribos Pasislinko: Teismo Sprendimai ir Jų Įtaka Statyboms

Sklypuose po žeme aptikti plytgaliai ir šukės savininkams tampa galimybe unikalioje Lietuvos vietoje prie jūros pastatyti sodybą. Tačiau, kaip rodo specialistų patirtis, radinių esama įvairių - tikrų, įrodančių kadaise egzistavusio pastato buvimą, ir, panašu, atsiradusių neseniai, taip siekiant įrodyti istoriškumą ir sklype pasistatyti namą.

Pirmas LAT verdiktas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) tik ką padėjo tašką pirmojoje tokioje Karklės teritorijos byloje, kurioje buvo bandoma įteisinti statybas draustinyje, šalia Plazės ežero, remiantis komercinius tyrimus atliekančių archeologų tyrimų išvadomis, neva įrodančiomis, kad šioje vietoje yra buvusi gyvenamoji sodyba. Prieš tai Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas nebuvo palankus regioniniam parkui. Visgi vilties suteikė pernykštis Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, pakeitęs verdiktą. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir ką tik sprendimą paskelbęs LAT.

Anot D.Niciaus, teismas išgirdo Pajūrio regioninio parko direkcijos bei archeologų mokslininkų argumentus, kad tyrimai nebuvo pakankamai moksliškai pagrįsti ir nėra pakankamo mokslinio pagrindo teigti, kad toje vietoje yra buvusi gyvenamoji sodyba. Būta nerimo, jog gali susiformuoti ydinga praktika.

Pajūrio regioninio parko vadovas įsitikinęs, jog komerciniais pagrindais atliekami archeologiniai tyrimai, kuriais įrodinėjama, kad draustiniuose yra buvusios sodybos, nulemia galimybę urbanizuoti draustinius, tad surinkti savininkų duomenys, neretai keliantys abejonių dėl teisėtumo, turi būti vertinami itin atidžiai.

Šiuo metu dar tebevyksta pora bylų, kuriose žemės ūkio paskirties sklypų savininkai bando įrodyti, jog kadaise čia stovėjo pastatai, ir gauti teisę sukurti sklype pridėtinę vertę - pastatą. Be to, paprastai buvusių sodybų faktus įrodinėja perpirkėjai, o ne tikrieji paveldėtojai. Tokius sklypus savininkai įsigyja gerokai pigiau, žinodami, jog iš tiesų ant jo nieko statyti negalės.

Nereta būna pasikeitusios anuomet buvusių ir šiuo metu esamų sklypų ribos, o ir statiniai, anksčiau stovėję viename sklype, atsiduria trijų šeimininkų žemėse. „ Tada kyla klausimas kam priklauso pirmenybė atstatyti? Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad galimybė tik tame sklype, kuriame buvęs gyvenamasis namas. O kaip dabar įrodyt tą gyvenamą namą? Pakankamai sudėtinga. Jei iš radinių, yra tam tikra metodika, bet kai nieko nėra, pakankamai sudėtinga. Dėl to bylos ir keliauja į teismus, - sakė D.Nicius.

Galimai buvusių sodybų pėdsakų paprastai specialistai ieško kartografinėje medžiagoje, tai yra senuose oficialiuose žemėlapiuose. Juose matyti, ar užstatymo būta. Nuo XX amžiaus pradžios iki pat Antrojo pasaulinio karo yra išlikę nemažai kartografinės medžiagos - gana tikslios, net ir internete prieinamos. Informacija tikslinama ir 1944 metų aerofotografijoje - iš lėktuvo darytoje detalioje nuotraukoje, kuri neseniai buvo gauta iš JAV archyvų. Taip pat remiamasi ir archeologiniais tyrimais, jų metu rastais radiniais.

Tačiau D.Nicius įvardija ir labai slidžius momentus. „Praktikoje esame susidūrę su daug tokių momentų, kai bandoma įrodyti sodybos buvimo faktą iš pavienių radinių. Turiu pastebėti, kad archeologas atlieka tyrimus vienas pats. Niekas negali paneigti, kad atėjai, iš kišenės neįmetei metalinių dirbinių ir užfiksavai. Lieka tik pasitikėjimo dalykas, nes niekas negali patvirtint ar paneigt, - pasakojo D.Nicius.

Dabar didelis dėmesys skiriamas pateikiamai kartografijai. Matininkai įsidrąsino įrodyti, kad į sklypo ribas patenka anksčiau buvusi sodyba. Vadinamąjį „pririšimą“ atlikti, pažymėti dabartinio žemės sklypo ribas buvusio žemėlapio vietoje - labai kruopštus darbas, reikia turėti kompetencijos, specialias programas. Lietuvoje nėra jokios valstybinės institucijos, kuri galėtų tai atlikti ir teismui pateikti. Lieka tik privatūs matininkai.

Pašnekovo teigimu, esant tokiai situacijai dokumentų rengimas lieka tarsi vieno žmogaus atidumo ribose, o jis gali ir žmogiškai suklysti, ir padaryti piktybinių klaidų. Anot D.Niciaus, Pajūrio regioninis parkas tokiais atvejais taip pat pasitelkia specialistus ir pateikia patikslintus kartografinius duomenis parodydamas, jog medžiagoje yra neatitikimų. Savininkai esą gi nesnaudžia - nusamdo dar vieną matininką ir antrasis vėlgi pateikia tokį pat brėžinį, kaip pirmasis.

„Buvo atvejų, kai situacija dėl galimo matininko sukčiavimo nukeliavo iki STT, bet jie lieka nebaudžiami. Tiek matininkas, tiek radinius užfiksavęs archeologas teisinasi, kad padarė klaidą. Pasako, aš vieną centimetrą neteisingai pažymėjau ir pasislinko vietovės. Jokios atsakomybės nėra numatyta, o įrodyti, kad tai specialiai padaryta sunku, - kalbėjo D. Nicius. Tiek matininkas, tiek radinius užfiksavęs archeologas teisinasi, kad padarė klaidą. - Kad tai dokumentų klastojimas, neįrodysi, nes yra tam tikra metodika - surasti geografinius taškus, kelių susikirtimus. Jei pradinį tašką ne ten uždėsi, liks vieno ar dviejų centimetrų netikslumas, viskas susidėlioja kitaip.“

Pajūrio regioninio parko vadovas apgailestauja, jog įstatymiškai nėra numatyta, kas yra tas arbitras, kuris turėtų įvertinti dokumentinę medžiagą. Be to, jo nuomone, ydinga tai, jog šiuo metu savininkai visus dokumentus rengia privačia tvarka, o ne kreipdamiesi į tam tikrą instituciją.

Pasak jo, tokių atvejų būtų išvengta, jei savininkas susimokėtų už paslaugą ir tyrinėjimus atliktų valstybė, o žmogus nė nežinotų, kuriam archeologui ar matininkui ši užduotis paskirta. Dabar gi užsakovas pats diktuoja sąlygas. Pašnekovo teigimu, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ketina siūlyti korekcijas ir įstatymiškai atsisakyti sodybų atkūrimo.

Kiekviena teritorija turi savo tvarkymo planus, tad jų esą ir pakaktų numatant tiek senus atstatymus, tiek naujas statybas. „Žiūrint į istorinį teisingumą, ties Karklės elnynu stovėjo ūkinis pastatas ir malūnas, bet žmogus atkurt negali, nes gali atkurt tik sodybą. Tai kelia žmonėms nepasitenkinimą, teisiškai tai tarsi neteisinga, malūnas kaip ir pagražintų kraštovaizdį“, - koliziją įvardijo D.Nicius.

Pajūrio regioninio parko vadovas sako, jog teisiniai procesai pareikalauja itin daug resursų iš valstybės, o minėtas palankus LAT sprendimas dar kartą parodo, kad esama sistema ydinga.

Ar kada susimąstėte, kur tiksliai baigiasi jūsų ir prasideda kaimyno valdos? Aklas pasitikėjimas sena tvora ar tiesiog „iš akies“ nubrėžta linija gali tapti ilgų, brangiai kainuojančių ir nervus tampančių ginčų priežastimi. Žemės sklypo ribos - tai ne tik simbolinė linija pievoje. Tai teisinę galią turinti riba, apibrėžianti jūsų nuosavybės teises, atsakomybes ir galimybes. Suprasti, kaip jos nustatomos, ženklinamos ir ginamos, yra fundamentalus žingsnis kiekvienam žemės savininkui, norinčiam ramiai miegoti ir sėkmingai planuoti savo ateitį.

Ši informacija yra jūsų investicija į ramybę ir teisinį saugumą. Šiame išsamiame straipsnyje mes pasinersime į žemės sklypų ribų pasaulį. Aptarsime viską nuo A iki Z: kas yra kadastriniai matavimai, kodėl jie būtini, kaip elgtis kilus ginčui su kaimynu ir kokių klaidų vengti.

Žemės sklypo ribos ir jų svarba

Paprastai tariant, žemės sklypo ribos yra linijos, žemėlapyje ir realioje vietovėje apibrėžiančios konkretų žemės plotą, kuris priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui. Tačiau teisine prasme tai yra kur kas daugiau. Tai yra jūsų nuosavybės teisių materialus įtvirtinimas. Tiksliai nustatytos ribos leidžia jums:

• Statyti statinius. Bet kokia statyba, ar tai būtų namas, ūkinis pastatas, ar net tvora, reikalauja tikslaus žinojimo, kur yra jūsų sklypo ribos. Statybos leidimai išduodami tik remiantis oficialiais sklypo planais. Statyba peržengus ribas gali lemti privalomą statinio nugriovimą ir dideles baudas.
• Vykdyti ūkinę veiklą. Ūkininkams ar tiesiog norintiems įsirengti sodą, daržą, tikslios ribos yra esminės planuojant darbus, tręšimą, laistymo sistemas ir kitą veiklą.
• Atlikti sandorius. Parduodant, dovanojant, įkeičiant ar kitaip perleidžiant nuosavybę, tiksliai apibrėžtas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas sklypas yra būtina sąlyga. Pirkėjas nori žinoti, ką tiksliai perka, o bankas - ką tiksliai įkeičia.
• Spręsti ginčus. Tai bene akivaizdžiausia nauda. Kai ribos aiškios ir teisiškai įtvirtintos, nelieka vietos interpretacijoms ir ginčams su kaimynais dėl kelių centimetrų ar metrų žemės, kurie dažnai perauga į ilgametes nesantaikas.
• Mokėti teisingus mokesčius. Žemės mokestis skaičiuojamas nuo tikslaus sklypo ploto, kuris nustatomas kadastrinių matavimų metu.

Taigi, žemės sklypo ribos nėra tik formalumas. Tai jūsų turto pagrindas, užtikrinantis teisinį aiškumą ir apsaugantis nuo potencialių problemų ateityje. Ignoruoti šį aspektą - tai tas pats, kas statyti namą be pamatų.

Kadastriniai matavimai

Kalbant apie sklypo ribas, terminas „kadastriniai matavimai“ (dar kartais vadinami geodeziniais matavimais) yra neišvengiamas. Būtent šios procedūros metu nustatoma tiksli sklypo vieta, plotas, konfigūracija ir ribos. Tai procesas, kurį gali atlikti tik licencijuotas specialistas - matininkas (geodezininkas).

Kadastriniai matavimai - būtina sąlyga norint tiksliai nustatyti sklypo ribas.

Kada kadastriniai matavimai yra privalomi?

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kadastriniai matavimai yra privalomi šiais atvejais:

• Formuojant naujus žemės sklypus (pavyzdžiui, atkuriant nuosavybės teises).
• Padalijant vieną sklypą į kelis arba atvirkščiai - sujungiant kelis sklypus į vieną.
• Parduodant, dovanojant ar kitaip perleidžiant valstybinės žemės sklypą, kuris iki tol nebuvo matuotas pagal koordinačių sistemą.
• Statant naujus statinius ar rekonstruojant senus, kai reikalingas statybos leidimas.
• Norint įkeisti sklypą bankui.
• Norint patikslinti sklypo plotą ar ribas, jei ankstesni matavimai buvo preliminarūs.

Kaip vyksta kadastrinių matavimų procesas?

Procesas, nors ir gali atrodyti sudėtingas, yra gana aiškiai reglamentuotas:

1. Matininko pasirinkimas. Pirmasis žingsnis - susirasti kvalifikuotą ir licencijuotą matininką. Rekomenduojama pasidomėti atsiliepimais, patirtimi ir, žinoma, paslaugų kaina.
2. Pasiruošimas. Matininkas surenka visą reikalingą informaciją iš valstybės registrų: Nekilnojamojo turto registro (NTR), archyvinių planų ir kitų duomenų bazių.
3. Lauko darbai. Tai matomiausia proceso dalis. Matininkas, naudodamas specialią, itin tikslią geodezinę įrangą (GPS imtuvus, tacheometrus), atvyksta į vietą. Jis suranda esamus riboženklius arba, jei jų nėra, pagal teisinius dokumentus nustato tikslias sklypo ribų posūkio taškų koordinates.
4. Ribų paženklinimas ir suderinimas. Nustačius ribas, jos paženklinamos specialiais riboženkliais. Svarbiausia dalis - matininkas privalo iškviesti gretimų sklypų savininkus pasirašyti ant ribų paženklinimo-parodymo akto. Tai yra oficialus patvirtinimas, kad kaimynai sutinka su nustatytomis ribomis.
5. Bylos parengimas. Po lauko darbų matininkas parengia kadastrinių matavimų bylą. Ją sudaro sklypo planas, žemės sklypo kadastro duomenys, ribų paženklinimo-parodymo aktas ir kiti reikalingi dokumentai.
6. Registracija. Parengta byla teikiama Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) patikrai, o po jos - Registrų centrui, kur atnaujinami duomenys Nekilnojamojo turto registre. Tik po šios registracijos matavimai laikomi galutinai įteisintais.

Kaip nustatomos ir ženklinamos ribos?

Sklypo ribos vietovėje ženklinamos riboženkliais. Tai gali būti įvairių tipų ženklai: betoniniai stulpeliai su kryželiu, metaliniai vamzdžiai su ankeriu, specialūs plastikiniai kuoliukai. Svarbu ne pats riboženklio tipas, o jo tiksli vieta, nustatyta ir užfiksuota matininko.

Riboženkliai yra teisiškai saugomi objektai. Jų naikinimas, gadinimas ar savavališkas perkėlimas užtraukia administracinę atsakomybę.

Jei perkate sklypą, kuriame jau yra riboženkliai, nepasikliaukite vien jais. Būtina patikrinti sklypo planą ir įsitikinti, kad riboženkliai stovi jiems priklausančiose vietose. Kartais jie gali būti išjudinti žemės ūkio technikos, statybų ar net specialiai piktavališkai perkelti.

Itin svarbus dokumentas, kaip minėta, yra ribų paženklinimo-parodymo aktas. Jame parašais patvirtina ne tik matavimus užsakęs savininkas, bet ir visi kviesti kaimyninių sklypų savininkai. Jei kaimynas atsisako pasirašyti, tai nereiškia, kad procesas sustoja. Matininkas akte pažymi, kad kaimynas buvo kviestas, tačiau neatvyko arba atsisakė pasirašyti, ir nurodo priežastis (jei jos buvo išsakytos). Tokiu atveju byla vis tiek gali keliauti į NŽT, tačiau tai jau yra signalas apie potencialų ginčą ateityje.

Tvoros statybos reikalavimai

Tvora yra priskiriama prie nesudėtingų statinių, tačiau prieš pradedant teritorijos aptvėrimo darbus, būtina pasidomėti, kokie reikalavimai tvoros statybai yra keliami. Tam tikrais atvejais, gali būti reikalinga gauti savivaldybės leidimą arba raštišką besiribojančio sklypo savininko sutikimą tvoros statybai.

Keliami reikalavimai tvoros statybai yra apribojami tvoros aukščiu, tankumu (aklinumu) ir kitais konstrukciniais sumetimais. Šie reikalavimai iškeliami tam, kad nebūtų pabloginta situacija besiribojančiame sklype, nebūtų užstojama saulės šviesa bei paviršinių vandenų tekėjimas sklypuose.

Pirmiausia reikia atsižvelgti į atstumą nuo kaimyninio sklypo. Insoliacijos reikalavimai užtikrina, kad Jūsų pastatyta tvora neužstos saulės šviesos metamo šešėlio besiribojančiame sklype.

• Sklypo šiaurinėje pusėje (tarp 315° ir 45°) stovinti tvora turėtų būti ažūrinė, o jos tarpai sudaryti ne mažiau nei 50% bendro tvoros ploto.
• Rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) sklypo pusėse stovinčios tvoros kiaurymės privalo sudaryti daugiau nei 25%.
• Pietinėje sklypo pusėje reikalavimų tvoros akytumui teisės aktų leidėjas nenumato.

Jei norite įsirengti, pavyzdžiui, tinklinę ar segmentinę tvorą, kuri yra visiškai pralaidi šviesai, kaimyno sutikimo nereikės, jei tvoros konstrukcijos neperžengs sklypo ribos. Tačiau tendencijos mūsų šalyje tokios - žmonės nori kuo daugiau privatumo ir renkasi kone aklinas tvoras. Vadinasi, tokių tvorų statybai sutikimas būtinas visais atvejais, jei nenorime tvoros sklypo šiaurinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėje atitraukti vieno metro atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.

Tvoros statymo reikalavimai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti painūs. Be to, susipykti su kaimynais galite ne tik dėl tvoros tvėrimo, bet ir pastatų savo sklype. Šiltnamis, pavėsinė, pirtis ar bet koks kitas statinys jūsų sklype gali privirti košės, jeigu nesilaikysite taisyklių ir atstumų.

Kaimyno sutikimas statant tvorą

Ar statant tvorą bus reikalingas kaimyno sutikimas priklauso nuo to, kurioje vietoje tvorą norima statyti ir kokio akytumo - pralaidumo šviesai. Statant tvorą, kurios aukštis ne didesnis kaip 2 metrai skaičiuojant nuo žemės paviršiaus, kaimyno sutikimas reikalingas:

• Visais atvejais, kai tvora statoma ant sklypo ribos konstrukcijoms ją peržengiant;
• Visais atvejais, kai statoma aklina arba šviesos pralaidumui keliamų reikalavimų neatitinkanti tvora mažesniu nei vieno metro atstumu.

Taigi, jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis, tokiais atvejais arba reikia išlaikyti vieno metro atstumą nuo kaimyninio sklypo ribos, arba reikia rašytinio kaimyno sutikimo.

Ką daryti, jei kaimynas nesutinka leisti statyti tvoros?

Tais atvejais, kai kaimyno sutikimo reikia, nepavykus susitarti teks tvorą statyti laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų - išlaikant insoliacijos arba atstumo reikalavimus.

Statyti bendrą tvorą, t. y. tvorą bendromis lėšomis, kaimynai gali nutarti tik bendru sutarimu. Tad jei nutarėte statyti tvorą, tai nereiškia, kad kaimynas turi pritarti tvoros statyboms ar net ją finansuoti. Nebūtų sąžininga, jog vienas kaimynas stato jam patinkančio dizaino tvorą, o kitas - privalo finansuoti.

Kada tvoros statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD)?

Ar konkrečiu atveju reikalingas statybą leidžiantis dokumentas priklauso tiek nuo vietovės, kurioje yra žemės sklypas, tiek nuo tvoros aukščio.

Jeigu tvoros aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių. Tokiam statiniui statybos leidimo nereikia išskyrus atvejus, jei žemės sklypas patenka į bent vieną iš šių teritorijų: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją, esančią 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Tvora, kurios aukštis > 2 m iki ≤ 5 m, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Tokiais atvejais statybos leidimas reikalingas, jeigu žemės sklypas yra bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Taigi, norint statyti aukštesnę nei 2 metri tvorą, pavyzdžiui, miesto teritorijoje SLD reikės, o kaimo - ne.

STATYBŲ PJŪVIS 2019

Jeigu tvora stovi seniai ir norime ją keisti, ar galimą tą daryti savo nuožiūra ar būtina tartis su kaimynu?

Kiekvienu atveju reikia vertinti, kam tvora priklauso. Pavyzdžiui, jei tvorą įsirengiau aš savo žemės sklype - bet kada galiu ją ardyti ir keisti kita. Tuo atveju, jei tvora buvo įrengta bendra su kaimynu - tvorą ardyti ir keisti galima tik bendru sutarimu.

Vėlgi, jei susiduriama su atveju, kai sena tvora priklauso kaimynui ir, pavyzdžiui, buvę įsigyto turto savininkai davė sutikimą tokios tvoros statyboms, tuomet tvorą pakeisti vėlgi galima tik bendru sutarimu.

Pasitaiko atvejų, kai žemės sklypų ribas žymi seniai toje vietoje esanti tvora ir pasikeitus savininkams nėra galimybės nustatyti, kam ji priklauso. Tuomet abu kaimynai turi teisę šia užtvara naudotis taip, kad netrukdytų vienas kitam. Be kaimyno sutikimo negalima tokios tvoros išardyti ar pakeisti, o išlaidos jai išlaikyti ir išsaugoti apmokamos lygiomis dalimis, jeigu nesusitariama kitaip.

Pasikeitus kaimyninio sklypo savininkams galios ankstesnio savininko duotas sutikimas.

Jeigu kaimynas pastatė tvorą mūsų sklype (tarkime, užėmusi jo dalį), kaip spręsti tokią situaciją?

Dažnai girdžiu, kad neva yra tolerancijos ribos, kiek tvora gali patekti į kaimyno sklypą. Nerasite teisės akto, kuris numatytų, kad kaimynas gali jūsų sklype statyti tvorą, o po to teisintis paklaida.

Tuo atveju, jei kaimynas pastato tvorą jūsų sklype - turite raštu išsiųsti pretenziją reikalaudami tvorą pašalinti per protingą terminą. Kaimynui veiksmui nesiėmus - teks kreiptis į teismą. Savavališkai kaimyno tvoros griauti nerekomenduoju. Tik teismas gali nustatyti ir pripažinti, ar konkrečiu atveju yra pažeidžiamos žemės naudotojo teisės ir atitinkamai įpareigoti kaimyną imtis veiksmų. Savivaliavimas gali baigtis brangiai - tekti atlyginti kaimynui padarytą žalą.

Kaip statoma tvora, jeigu sklypas bendras?

Teisės aktai nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Praktikoje tokiais atvejais dažniausiai yra sudarytos naudojimosi tvarkos dar kotedžų įsigijimo nuosavybėn metu, kuriose aptariamas ir statinių statymas, nusimatoma, kas kuria sklypo dalimi naudojasi. Taigi, jei šalys susitarė, kad gali statyti statinius ir pan, reikia vadovautis naudojimosi tvarka. Jei tvarkos nėra, bendra nuosavybe šalys disponuoja ir ją valdo bendru sutarimu. Jei susitarti su bendraturčiu nepavyksta - teks kreiptis į teismą, kur geriausia iškart pasitvirtinti ir naudojimosi žemės sklypu tvarką, jei tokios nėra.

Kokiu atstumu nuo tvoros galima statyti stogines, malkines ir kitus statinius?

Stogą turintys inžineriniai statiniai - stoginės, malkinės ir kt., statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Žinoma, su kaimynu galima susitarti dėl mažesnio atstumo. Jei kalbame apie šiltnamį, turintį įbetonuotą pamatą - jam taikomas trijų metrų atstumo reikalavimas. Tačiau jei šiltnamis prie žemės nėra tvirtinamas, tai gali būti traktuotina kilnojamuoju daiktu, kuriam atstumo reikalavimas netaikomas

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba for... Kauno miesto veidas tarpukariu ir vėliau formavosi ne tik architektų ir statybininkų, bet ir teismų sprendimų dėka. Sklypo ribų klausimai, ypač susiję su medinių pastatų likimu, tapo karšta tema, kurioje susidūrė miesto modernizavimo siekiai ir paveldosaugos interesai.

tags: #sklypo #ribos #pasislinko #teismas