Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas yra klausimas, aktualus mūsų tautiečiams nuo neatmenamų laikų. Dėl žemės įsigijimo įstatymo situacija, švelniai tariant, yra apgailėtina.
Įstatymo problemos ir dabartinė situacija
Pažymima, kad įsigijimo įstatymas neveikia taip, kaip turėtų. Žmonės kreipiasi, klausia, ieško tiesos. Stambios bendrovės superka įspūdingus dirbamo žemės masyvus, įskaitant ir „Vičiūnų grupę“.
Savivaldybės meras Audrius Klišonis tikino, kad ne tik minėta įmonė, bet ir kitos bendrovės bando konsoliduoti žemę. Jis teigia esantis suinteresuotas, kad tos gyvenvietės būtų gyvos, nes mes antrą, trečią kartą žmones nuvarę nuo žemės, jų nesusigrąžinsime.
Susirūpinimą kelia tai, kad 5 proc. žemės savininkų valdo apie 70 proc. paskirties žemės. Kaip teigia diskusijos dalyviai, Lietuvoje yra 2,2 mln. ha ariamos žemės, arba 57 ūkiai po 38 tūkst. ha.
Siūlomi pakeitimai ir diskusijos
Buvo pristatyti naujausi pakeitimai, siekiant sutvarkyti minėtą įstatymą. Taip pat aptarti NŽT struktūriniai pokyčiai, kuriuos pristatė Giedrė Ričkutė.
Įsigijimo įstatyme numatyta išimtis, t.y. teise valdančio juridinio asmens perleidimo sandorį. Taip pat prašė patikslinti susijusių asmenų sąvoką, teikiant nuorodą į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą. Pavyzdžiui, ar tėvas turi 500 ha ir po tiek pat žmona, sūnus?
Susietumas bus tikslinamas tik juridiniams asmenims, t.y. anksčiau buvo ir dar vienas siūlymas. Buvo siūloma, kad akcijos būtų fiksuojamos jau nuo pirmos akcijos. Tačiau viceministras teigia, kad tai paliestų interesus ir tai būtų per didelė administracinė našta.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktoriaus Sigito Dimaičio neįtikino, kad akcijos turėtų būti fiksuojamos tik tada, kai įsigyjama daugiau kaip 25 proc. akcijų. Jis mano, kad skaitmenizacijos amžiuje akcijų fiksavimas nėra neįgyvendinama užduotis. Svarbu fiksuoti akcijas, kad galėtume susekti, kiek žemių valdo konkretus asmuo.
S.Daniulis klausė diskusijos dalyvių, ar save ribojame tik fiziniai asmenys? Jis teigia, kad turime žiūrėti į ateitį, nes bendrovės savo akcijomis biržose gali parduoti rusų, kinų fondams.
Vienas iš diskusijos dalyvių teigė, kad tokį siūlymą išgirdo pirmą kartą. Nors iš pirmo žvilgsnio idėja atrodo gana patraukli, tačiau nuėję visai kitu keliu.
Fizinio asmens galimybės ir NŽT pokyčiai
Fizinis asmuo gali įsigyti tik iki 18 ha žemės. Taip pat priminė, kad nuo 2023 m. sausio 4 d. NŽT rajonuose likusius skyrius perdavė savivaldybėms.
Ištraukos iš Žemės įstatymo
Žemės įstatymas (ŽI) yra vienas pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių žemės santykius Lietuvoje. Žemiau pateikiamos svarbios ištraukos iš šio įstatymo:
- 2 straipsnis apibrėžia pagrindines sąvokas, įskaitant žemės sklypo naudojimo pobūdį.
- 5 straipsnis nustato žemės naudojimo ir disponavimo ja tvarką, remiantis Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais.
- 7 straipsnis reglamentuoja žemės sklypų perdavimą patikėjimo teise valstybinėms funkcijoms atlikti.
- 8 ir 9 straipsniai apibrėžia žemės panaudos ir nuomos sąlygas, įskaitant atvejus, kai žemė reikalinga statiniams eksploatuoti.
- 30 straipsnis nustato žemės sandorių formą ir reikalavimus, įskaitant žemės sklypo planus ir schemas.
- 31 straipsnis reglamentuoja žemės pardavimą iš varžytynių ir privačios žemės perleidimą.
- 45 straipsnis apibrėžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas ir tvarką.
Šios ištraukos suteikia pagrindą suprasti, kaip įstatymas reglamentuoja žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja.
Žemės įstatymo svarba
Žemės įstatymas yra esminis dokumentas, užtikrinantis racionalų žemės naudojimą ir apsaugą Lietuvoje. Jis nustato taisykles ir apribojimus, kurie padeda išvengti piktnaudžiavimo žeme ir užtikrina jos naudojimą visuomenės interesais.
Žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas:
- iki trejų metų - žemės sklypo planas arba schema.
- laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų.
- dalies neatidalijant.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuosavybės teisės į valstybinės žemės sklypą perleidimas neatlygintinai draudžiamas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos:
- Nacionalinė žemės tarnyba - visais kitais atvejais.
- lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
- metams.
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra reglamentuojamas Žemės įstatymo 45-46 straipsniuose. Ši procedūra leidžia valstybei ar savivaldybei paimti privačią žemę, jei tai būtina įgyvendinant svarbius visuomeninius projektus. Svarbu, kad prieš pradedant žemės paėmimo procesą, būtų atlikta sąnaudų ir naudos analizė, siekiant užtikrinti, kad visuomeninė nauda atsvertų savininko patiriamus nuostolius.
Procedūros etapai:
- Sprendimo priėmimas: Institucija, planuojanti paimti žemę, priima sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.
- Informavimas: Apie priimtą sprendimą informuojami žemės savininkai ir kiti naudotojai. Skelbimas apie planuojamą žemės paėmimą skelbiamas vietiniuose ir nacionaliniuose laikraščiuose bei Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje.
- Apskundimas: Žemės savininkai turi teisę apskųsti sprendimą teismui per įstatymo nustatytą terminą.
- Atlyginimas: Jei su žemės savininku susitariama dėl atlyginimo, sudaroma sutartis. Jei susitarimo pasiekti nepavyksta, nuostoliai nustatomi teismo tvarka.
Ši procedūra užtikrina, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams būtų atliekamas skaidriai ir teisingai, atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių interesus.
Žemėtvarkos schemų rengimas
Žemėtvarkos schemų rengimas yra svarbus procesas, užtikrinantis darnų teritorijų planavimą ir žemės naudojimą. Šis procesas apima:
- Žemėtvarkos schemų rengimą - savivaldybės administracijos direktorius.
- Teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizavimą.
- Žemėtvarkos planavimo sąlygų išdavimą.
Šios schemos padeda nustatyti pagrindinius žemės naudojimo principus ir užtikrinti, kad žemės naudojimas atitiktų visuomenės interesus.
Išvados
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas yra sudėtingas ir nuolat kintantis teisės aktas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir tobulinimo. Svarbu užtikrinti, kad šis įstatymas būtų veiksmingas, skaidrus ir atitiktų visuomenės interesus, o taip pat užtikrintų teisingą kompensaciją žemės savininkams, kai žemė paimama visuomenės poreikiams.
Šios įstatymo pataisos ir diskusijos atspindi nuolatinį siekį rasti optimalų balansą tarp žemės ūkio plėtros, žemės savininkų teisių ir visuomenės interesų.
Pagrindiniai Žemės įstatymo aspektai
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Žemės naudojimo pobūdis | Apibrėžia, kaip žemė gali būti naudojama (žemės ūkis, statyba ir kt.). |
| Žemės sandorių forma | Nustato reikalavimus žemės pirkimo-pardavimo sutartims ir kitiems sandoriams. |
| Nacionalinė žemės tarnyba | Atsakinga už valstybinės žemės valdymą ir priežiūrą. |
| Žemės paėmimas visuomenės poreikiams | Reglamentuoja, kaip valstybė gali paimti žemę visuomeniniams projektams. |
| Žemėtvarkos schemos | Nustato žemės naudojimo principus ir teritorijų planavimą. |