Vasaros sostinėje Palangoje, Vytauto g. 23A, stovi jauki medinė XIX a. pabaigos vila. Šiandien ji žinoma kaip pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, vienas iš Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinių.
Čia, prie įstiklintos verandos, pro kurią kadaise žvelgė pats J. Šliūpas, susitinka praeitis ir dabartis, kviesdamos lankytojus pažinti Palangą, istoriją ir meną.
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus. Šaltinis: wikipedia.org
Jono Šliūpo asmenybė
Jonas Šliūpas (1861-1944) - gydytojas, kultūros, visuomenės, valstybės veikėjas, publicistas, aušrininkas, laisvamanis, redaktorius, lietuvybės puoselėtojas, diplomatas, pirmas Palangos burmistras, daktaras. J. Šliūpas gimė 1861 m. kovo 6 d. Rakandžių kaime (Gruzdžių valsčius, Šiaulių apskritis).
Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Maskvos (1880-1882) ir Petrapilio (1882) universitetuose. 1883 m. rūpinosi „Aušros“ žurnalo įkūrimu, kurį laiką jį redagavo. 1884-1919 m. gyveno JAV, mokėsi Merilendo universitete (1889-1891), studijavo mediciną, iki 1917 m. dirbo gydytoju. Gyvendamas JAV, redagavo daugelį lietuviškų laikraščių ir žurnalų.
Grįžęs į Lietuvą, dirbo gydytoju. 1919-1920 m. buvo Lietuvos atstovas Latvijoje ir Estijoje, 1921 m. - Lietuvos banko direktorius, įvairių akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas. 1921-1923 m. mokytojavo Biržų, Šiaulių gimnazijose, 1923-1930 m. Kauno universitete dėstė medicinos istoriją.
Palangoje J. Šliūpas nusipirko namą ir apsigyveno 1930 m., kai antrą kartą vedė. Jo žmona - palangiškė Grasilda Grauslytė. 1933 m. J. Šliūpas buvo išrinktas Palangos miesto burmistru, šiose pareigose su pertraukomis dirbo iki 1941 m. Jis daug nusipelnė, kad Palangai būtų suteiktos miesto teisės ir pagerinta kurorto infrastruktūra.
1944 m. pasitraukė į Austriją. Mirė 1944 m. lapkričio 6 d. Berlyne (Vokietija). Jo palaikai pervežti į Ameriką ir palaidoti Lietuvių tautinėse kapinėse prie Čikagos.
Nuo Tiškevičių vasarnamio iki burmistro rezidencijos
Vytauto gatvėje esančią vilą pastatė grafai Tiškevičiai XIX a. pabaigoje. Tai tipiškos to meto kurortinės architektūros pavyzdys - vieno aukšto medinis pastatas su mansarda, puošniu kiaurapjūviu ornamentuotu karnizu ir įstiklinta veranda. Tokie namai ypač traukė poilsiautojus pajūrio kurortuose.
Iš pradžių vila buvo nuomojama dvariškiams, o šie ją išnuomodavo vasarotojams. Pirmojo pasaulinio karo metais, kraštą okupavus Vokietijos imperijai, čia įsikūrė topografinė kontora, fiksavusi audrų keičiamas Palangos krantines. Po karo, miestą įjungus į nepriklausomos Lietuvos sudėtį, daugelis vilų - tarp jų ir ši - pakeitė savininkus.
1930 m. vasarą į Palangą atvyko gydytojas, lietuvybės skleidėjas ir visuomenės veikėjas Jonas Šliūpas. Čia jis rašė, užsiėmė moksline veikla, inicijavo miesto švietimo projektus ir rūpinosi jo infrastruktūra. 1933 m. Šliūpas tapo pirmuoju Palangos burmistru, o vila - jo darbo ir gyvenimo vieta iki pat 1944 m., kai dėl karo jis buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos.
Muziejaus įkūrimas ir veikla
1989 m. viloje buvo įkurtas muziejus, tapęs Lietuvos nacionalinio muziejaus dalimi - dr. Jono Šliūpo memorialine sodyba-muziejumi, vėliau pervadintu Jono Šliūpo muziejumi. 2020 m. ji pervadinta į Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejų.
Ant muziejaus sienos pritvirtinta memorialinė lenta (aut. Petras Gintalas), o 2003 m. šalia pastato atidengtas paminklas - J. Šliūpui. Muziejaus ekspozicijoje pristatoma J. Šliūpo asmenybė, tarpukario Palangos gyvenimas, „Aušros“ ir „Varpo“ epocha.
Prie įėjimo lankytojus pasitinka memorialinė lenta (aut. Petras Gintalas), Jono Šliūpo paminklas, (aut.: Aloyzas Toleikis, Donatas Lukoševičius ir Jolanta Galdikienė) bei šmaikščiai burmistro gyvenimą nupasakojanti lauko paroda-komiksas (aut. Miglė Anušauskaitė). Pastatas ir jo aplinka renovuoti ir pritaikyti lankytojams su negalia, išsaugant ir atskleidžiant vertingąsias pastato savybes, reikšmingas etniniu, estetiniu ir moksliniu požiūriu.
Lankytojai čia per ekskursijas, renginius, parodas ir diskusijas susipažįsta su įvairiausiomis istorijos ir meno įdomybėmis bei įspūdingu pirmojo Palangos burmistro gyvenimu. Muziejaus veikla atspindi švietėjišką J. Šliūpo viziją. Muziejaus ekspozicijos atnaujinimui numatyta skirti 400 tūkst. eurų.
2025 m. vilai suteiktas UNESCO „Mėlynasis skydas“ (Blue Shield). Juo žymimi ypatingos svarbos kultūros paveldo objektai, kuriems taikomas apsaugos reglamentas, įtvirtintas UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijoje.
Muziejaus darbo laikas
LNM Jono Šliūpo muziejus dirba: trečiadienį-penktadienį 10-17 val., šeštadienį 11-17 val., sekmadienį 11-16 val.
Švyturių žmonės. Jonas Šliūpas
Atnaujinimas ir pritaikymas lankytojams
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus įsikūręs istorinėje XIX a. pabaigoje statytoje ir 2023 metais pilnai atnaujintoje medinėje viloje. Remonto darbai buvo finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Klimato kaitos programos (APVA) lėšų, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir muziejaus lėšų. Visa projekto vertė - daugiau nei 730 tūkst. eurų.
Muziejaus ekspozicija ir kitos patalpos, taip pat sanitariniai mazgai yra pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. Ekspozicinės erdvės išsidėsčiusios pirmame pastato aukšte, antrajame įrengtos edukacinės erdvės ir administracinės patalpos. Tarp aukštų judama laiptais arba liftu.
Muziejuje taktilinio žymėjimo ar taktilinių maketų nėra, tačiau vizito metu jus lydės muziejininkai, kurie papasakos apie įsikūrusias parodas.
Lankytojų grupės, kurioms taikomos nuolaidos
Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas); profesinio mokymo įstaigų mokiniams; aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą; pensininkams (iki 80 metų); pradinių, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojams; nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims - politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams; Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams - kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams; nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams, Lietuvoje tarnaujantiems NATO pajėgų kariams; Lietuvos Šaulių sąjungos nariams; Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams; Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams; našlaičiams ir tėvų globos netekusiems vaikams; socialiai remtiniems vaikams; asmenims su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis); specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems mokiniams ir juos lydintiems mokytojų padėjėjams bei kitiems lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis); asmenims, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems; asmenims, pateikusiems POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) kortelę; Lietuvos muziejų darbuotojams; Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams; mokytojams, vadovaujantiems ar lydintiems mokinių grupes; asmenims su Vilnius Pass kortelėmis (Pilininko namo, Senojo arsenalo, Signatarų namų, Gedimino pilies bokšto, Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, Kazio Varnelio namų-muziejaus, Istorijų namų ekspozicijose); Lietuvos vaikų ir jaunimo dailės ir meno mokyklų mokiniams; Lietuvos dailės istorikų draugijos nariams; Tarptautinės dailės kritikų asociacijos nariams; Lietuvos archeologų draugijos nariams; gidams, su galiojančiu gido pažymėjimu; turistus lydintiems kelionių vadovams; žurnalistams; Šeimos kortelės savininkams; Vilniaus dailės akademijos studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus dizaino kolegijos studentų organizuotoms grupėms; Klaipėdos universiteto studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus B.
Nurodytos lengvatos taikomos tik lankytojui pateikus teisę į lengvatą patvirtinantį dokumentą, išskyrus ikimokyklinio amžiaus vaikus ir visus lankytojus kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
Ekskursijos vedamos lietuvių, anglų kalbomis.
Dėl ekskursijų kreiptis tel. nr. +370 685 35 914 arba el. p.
Lankytojams ekspozicijose ir parodose leidžiama fotografuoti be blykstės ir stovo, jeigu šios fotografijos nebus reprodukuojamos ir publikuojamos. Administracija pasilieka teisę drausti fotografuoti ir filmuoti tam tikrose ekspozicijų salėse arba laikinose parodose. Žurnalistai gali naudoti specialią įrangą muziejaus administracijai leidus.
| Informacija | Duomenys |
|---|---|
| Adresas | Vytauto g. 23A, Palanga, Lietuva |
| Įkūrimo metai | 1989 m. |
| UNESCO Mėlynasis skydas | 2025 m. |
| Darbo laikas | Trečiadienis-penktadienis 10-17 val., šeštadienis 11-17 val., sekmadienis 11-16 val. |