Nuoma - tai ne tik raktų perdavimas, bet ir abiejų šalių bendras susitarimas rūpintis turtu. Nuomojantis ar nuomojant būstą, jame įvykę nelaimingi atsitikimai atneša keliskart daugiau rūpesčių. Patirtus nuostolius lydi ginčai - kas atsakingas už įvykį, kam privaloma atlyginti žalą bei kaip užtikrinti, kad panašūs nesutarimai ateityje nepasikartotų?
Šiame straipsnyje aptarsime nuomotojo ir nuomininko atsakomybes, kad padėtume jums apsaugoti savo turtą ir išvengti nesutarimų. Taip pat apžvelgsime draudimo galimybes, kurios gali apsaugoti nuo netikėtų nuostolių.
Teisės pamoka „Nepilnamečių darbas, viskas, ką reikia žinoti“ - teisės aktų nustatyta tvarka
Nuomos Sutartis: Pagrindas Aiškioms Atsakomybėms
Siekiant išvengti konfliktų ir papildomų rūpesčių, nuomotojo bei nuomininko pareigas verta apibrėžti ir teisiškai. Pasirašant nuomos sutartį ypač svarbu aiškiai nurodyti, kas už ką atsakingas. Nuoma - tai abipusis įsipareigojimas, reikalaujantis aiškaus atsakomybių pasiskirstymo. Nuomotojas privalo užtikrinti, kad turtas būtų tinkamas gyventi, o nuomininkas - kad jis būtų tinkamai prižiūrimas.
Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Indrė Pelėdaitė pataria į nuomos sutartį įtraukti aiškų turto būklės įvardijimą.„Patartina dokumente užfiksuoti bute esančius daiktus, nurodyti baldų, buitinės technikos vertę, aprašyti jų būklę ir dar iki nuomos sutarties sudarymo esamus trūkumus ar defektus. Juos rekomenduotina nufotografuoti bei pridėti nuotraukas, taip nurodant, kaip būstas ir jame esantis turtas atrodo sutarties pasirašymo dieną. Šie veiksmai gali padėti išspręsti vėlesnius nesutarimus bei ginčus“, - apie būdą išvengti konfliktų kalba I. Pelėdaitė.
Svarbūs aspektai nuomos sutartyje:
- Šalys: Tinkamai ir konkrečiai nurodyti šalis - savininko interesas įsitikinti, jog nuomininkas yra tas asmuo, kuris pasirašo sutartį. Būtina nurodyti deklaruotą gyvenamąją nuomininko vietą ir asmens kodą.
- Nuomojamos patalpos: Konkrečiai apibrėžti, kokios patalpos yra nuomojamos - tikslus adresas, buto kvadratūra, ypatingos buto naudojimo sąlygos, pvz., komunaliniai patarnavimai ir pan.
- Trūkumai: Pačioje sutartyje įtraukti papildoma punktą arba pasirašyti atskirą dokumentą ir jame nurodyti, kokie trūkumai yra patalpoje, kad vėliau nekiltų ginčų. Tai naudinga tiek savininkui, tiek nuomininkui.
Advokato Arūno Bertulio teigimu, pagrindinės asmens teisės ir pareigos bei atsakomybė yra numatytos Civiliniame kodekse, o papildomai šalys galėtų aptarti tik specifines, su konkrečiu turtu ar nuomos aplinkybėmis susijusias atsakomybės sąlygas. Taip pat šalys galėtų aptarti tas sąlygas, dėl kurių šalis gali apsispręsti pagal įstatymą pačios, o jų neaptarus nuomos sutartyje, galiotų Civiliniame kodekse numatytos sąlygos.
Finansiniai įsipareigojimai
Šiuo laikotarpiu kai kuriems gyventojams gali būti ypač aktualūs nuomos mokesčio keitimo klausimai. Advokato A. Bertulio teigimu, šalys galėtų susitarti dėl nuomos mokesčio keitimo jų suderintais terminais, tačiau ne dažniau kaip du kartus per metus. „Šalims šio klausimo neaptarus, galiotų bendra nuostata, kad vienai šaliai prieštaraujant, nuomos mokestis negalėtų būti keičiamas. Šalys taip pat galėtų pakeisti (riboti) nuomotojo teisę reikalauti iš nuomininko šiam iš esmės pažeidus nuomos mokesčio mokėjimo terminus, iš anksto sumokėti ne didesnį kaip už du mokėjimo terminus iš eilės nuomos mokestį“, - aiškina teisininkas.
Pašnekovas priduria, kad nuomos sutartyje būtina aptarti ir subnuomos galimybę ir sąlygas, priešingu atveju subnuoma būtų įmanoma tik gavus rašytinį nuomotojo sutikimą. Jei nuomos terminas yra ilgesnis ar neterminuotas, taip pat jei kapitalinį remontą atlieka nuomininkas, A. Bertulio teigimu, nuomotojui svarbu aptarti ir nuomininko išlaidų, turėtų pagerinant išsinuomotą daiktą su nuomotojo leidimu, atlyginimo klausimą. Jo nepatarus, galiotų bendra nuostata, kad atlyginamos visos išlaidos.
„Pažymėtina, kad tariantis dėl papildomų nuomos sutarties sąlygų, turėtų būti laikomasi pagrindinių taisyklių, pagal kurias nuomotojui draudžiama vienašališkai keisti nuomos sutartie sąlygas. Taip pat, jeigu nuomininkas nesumoka nuomos mokesčio už vieną periodą, reikalauti iš nuomininko sumokėti iš karto nuomos mokestį už visą nuomos terminą. Ir nustatyti didesnę nuomininko civilinę atsakomybę nei faktiškai yra nuomotojui padarytos žalos dydis ar nustatyti nuomininko atsakomybę be kaltės“, - vardija pašnekovas.
Atsakomybė Už Būsto Būklę ir Gedimus
Nuomotojo Atsakomybė
Nuomotojas atsako už konstrukcinius defektus, susidėvėjusias inžinerines sistemas, drėkstančias sienas ar ventiliacijos neveikimą. Jis privalo užtikrinti tinkamą ventiliacijos sistemą ir pastato sandarumą.
Nuomotojas yra atsakingas už visus būtinus remonto darbus, susijusius su natūraliu būsto nusidėvėjimu ar konstrukciniais defektais. Tai apima:
- Vandentiekio ir kanalizacijos sistemų gedimų šalinimą;
- Elektros instaliacijos gedimų taisymą;
- Stogo remonto darbus;
- Fasado ir kitų konstrukcinių elementų remonto darbus.
Skubiais atvejais, kai kyla pavojus gyvybei ar sveikatai, nuomininkas gali pats atlikti būtinus remonto darbus ir vėliau reikalauti iš nuomotojo išlaidų kompensacijos.
Nuomininko Atsakomybė
Nuomininkas taip pat turi pareigų, kurios padeda išlaikyti būsto būklę ir užkirsti kelią problemoms, tokioms kaip pelėsis ar drėgmė. Tai apima kasdienę priežiūrą, vengimą žalos ir informavimą apie problemas.
Nuomininkas privalo reguliariai vėdinti patalpas ir stebėti drėgmės lygį. Jis yra atsakingas už remonto darbus, susijusius su dėl jo kaltės ar neatsargumo padaryta žala nuomojamam turtui.
Pasak advokato A. Bertulio, šiais klausimais įprastai galioja įstatymo nustatytas bendras principas, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.
„Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Tačiau jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip“, - paaiškina teisininkas ir priduria, kad dėl šių priežasčių labai svarbu prieš nuomos pradžią ne tik surašyti, bet ir faktiškai patikrinti įrenginių veikimą. Nuomos eigoje nuomininkui būtina pastebėjus gedimą, jį nedelsiant užfiksuoti ir pranešti nuomotojui, o nuomai pasibaigus, taip pat patikrinti įrenginių veikimą, kad vėliau dėl to nekiltų ginčų.
Rašytinė nuomos sutartis yra saugumo garantas. "Nuomos sutartis dėl gyvenamosios patalpos turėtų būti rašytinė", - teigia VU Teisės klinikos direktorė. Nors įstatymas numato tam tikrus atvejus, kai sutartį galima sudaryti žodžiu, teisininkė rekomenduoja visada sudaryti rašytinę sutartį. "Tiesa, tokios sutarties tvirtinti pas notarą nereikia. Verta pasirašyti du tokios sutarties egzempliorius, vienas lieka būsto savininkui arba nuomotojui, kitas - nuomininkui", - teigia V.
Pagal įstatymą, einamąjį remontą turi daryti nuomininkas, nebent iš anksto sutartyje buvo aptarta kitaip. „Einamąjį remontą suprantame kaip smulkių technikos gedimų sutvarkymą: elektros lemputės pakeitimą, rozetės pritvirtinimą ir pan. Savininkas yra atsakingas už kapitalinį remontą. „Ypač, jei kalbėsime apie visus komunikacinius, inžinerinius tinklus, t.y., elektros instaliaciją, vandentiekį ir pan.Nuomininkas privalo pranešti savininkui apie įvykusią avariją ar gedimą. „Žinoma, lėšas, išleistas remontui, nuomininkas išsireikalauja iš savininko arba atitinkamai sumažina nuomos mokestį“, - teigia V.
Pelėsis: Dažna Ginčų Priežastis
Pelėsis yra viena dažniausių nuomos ginčų priežasčių. Norint jo išvengti, būtinas abiejų šalių bendradarbiavimas. Nuomininkas turi užtikrinti tinkamą ventiliacijos sistemą ir pastato sandarumą, o nuomininkas - reguliariai vėdinti patalpas ir stebėti drėgmės lygį.
- Drėgmės kontrolė: Reguliarus vėdinimas, drėgmės surinkėjų naudojimas.
- Profesionalus pelėsio šalinimas: Jei pelėsis jau atsirado, būtina kreiptis į specialistus.
- Prevenciniai patarimai: Sandarinti langus ir duris, užtikrinti gerą ventiliaciją.
Draudimas: Apsauga Nuo Netikėtų Nuostolių
Norite apsaugoti savo nuomojamą būstą nuo nuomininkų veiksmų ir kitų rizikų? O gal norite apsaugoti savo kilnojamąjį turtą bei atsakomybę prieš būsto savininką? Išvenkite nesutarimų! Turime draudimo pasiūlymus, pritaikytus jūsų poreikiams.
Apsidrausti internetu paprasta - išsirinkite pasiūlymą, skirtą nuomininkui arba nuomotojui:
- NUOMOTOJAS (būsto savininkas) - apdraudžiate Jūsų nuomojamą būstą nuo vandens, ugnies, vagystės, gamtos jėgų, elektros įtampos svyravimų, stiklo dūžio ir kitų netikėtų įvykių padarytų nuostolių. Nuomininkui priklausantis turtas nėra draudžiamas.
- NUOMININKAS - apdraudžiate savo nuosavą kilnojamąjį turtą ir atsakomybę prieš būsto savininką: atlyginsime už žalą jūsų asmeniniams daiktams, netyčinę žalą perduotiems nuomotojo daiktams ir nekilnojamam turtui (sienos ir grindys).
Nuomotojas: papildomai galite rinktis pastatų draudimo Maksimalų variantą, į kurį įeina:
- nuomos pajamų netekimas dėl draudžiamojo įvykio;
- draudimas nuo tyčinių ir netyčinių nuomininko veiksmų.
Nuomininkas: galite papildomai apsidrausti Išmaniųjų įrenginių draudimu.
Primename, kad joks draudimas neapima visų įmanomų atvejų, todėl išsamiau apie draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius daugiau taisyklėse (prie D.U.K) arba pasikonsultuokite su mumis telefonu 1828.
Pasiūlymas galioja fiziniams klientams, sudariusiems metinę namų turto draudimo sutartį su pažymėta nuomos rizika ir sumokėjusiems draudimo įmoką arba jos dalį. Metinę įmoką galima sumokėti vienu kartu, skaidyti į kelis mokėjimus arba mokėti kas mėnesį, pasirinkus el.
Užstatas: Garantija Nuomotojui
Teisininkė papildo: neretai nuomotojai apsidraudžia iš nuomininkų imdami užstatą. Nors įstatymiškai jo dydis nėra reglamentuotas, prabangesnių butų savininkai gali paprašyti iš anksto sumokėti net tris nuomos mokėjimus siekiančias sumas.
„Taip nuomotojas siekia save apsaugoti nuo galimų nuostolių. Yra sutarčių, kai užstato ir neprašoma, tačiau visgi garantijos pageidaujantys nuomotojai Lietuvoje standartiškai yra linkę imti vieno mėnesio dydžio nuomos sumos užstatą. Taip nuomotojas užsitikrina, jog kilus ginčui, bent dalis nuostolių bus kompensuota“, - sako pašnekovė.
Nuomininkas prieš įsikraustydamas į būstą privalo sumokėti nuomotojui užstatą, kuris paprastai atitinka vieno ar dviejų mėnesių nuomos mokestį. Užstatas grąžinamas nuomininkui per sutartą laikotarpį po nuomos sutarties pasibaigimo, atėmus išlaidas, susijusias su būsto atnaujinimu ar remontu, jei nuomininkas padarė žalos būstui.
Ginčų Sprendimas
Jei tarp nuomotojo ir nuomininko kyla ginčas, pirmiausia reikėtų pabandyti jį išspręsti taikiai, derantis abiem pusėms. Jei derybos nepavyksta, galima kreiptis į nekilnojamojo turto tarpininką ar teisininką, kuris padėtų rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.
Jei ginčo nepavyksta išspręsti taikiai, galima kreiptis į teismą.
Net kilus dideliems ginčams, A. Bertulio teigimu, teisminis jų sprendimo būdas nėra pats geriausias, nes atima daug laiko ir finansų. „Todėl tam, kad ateityje paprasčiau ir operatyviau būtų galima išspręsti tokio pobūdžio problemas, būtinas detalesnis jų šalinimo ir išlaidų atlyginimo susitarimas bei aprašymas pačioje nuomos sutartyje.Tačiau, jei nuomos sutartyje tai nėra detaliai aptarta ar ginčas greičiausiai vis dėl to kils, tuomet būtina nedelsiant surinkti kuo daugiau įrodymų apie patį gedimą (sugadinimą), kad jam persikėlus į teismą, šalis galėtų įrodyti savo tiesą“, - pažymi teisininkas.
Jis tęsia, kad pareiga grąžinti išsinuomotą daiktą tenka nuomininkui, todėl būtent nuomininkas turės įrodinėti, kad išnuomotas daiktas buvo grąžintas tos būklės, kokios buvo perduotas (t. y. nesugadintas). „Tuo atveju jei nuomotojas vengs priimti daiktą, pavyzdžiui vengs pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, tai nuomininkas turės pareigą įrodyti ne tai kad buvo grąžintas tos būklės, kokios buvo perduotas, bet tik įrodyti, kad daiktą vengė priimti nuomotojas. Todėl nuomotojas vengdamas pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, rizikuoja netekti galimybės prisiteisti jam padarytus nuostolius“, - paaiškina teisininkas.
tags: #nuomotojas #tas #kuris #nuomojasi