Kasmetinės atostogos - tai laikas, skirtas pailsėti ir atgauti darbingumą, už kurį darbuotojui mokami atostoginiai. Paprastai suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.
Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Tiesa, kai kurios darbuotojų grupės turi ilgesnes kasmetines atostogas. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojai ar pareigūnai gali atostogauti nuo 22 iki 37 dienų, skirtingų sričių gydytojai - nuo 26 iki 30, skrydžių vadovai - 35, mokytojai ir mokslininkai - 40, orlaivių pilotai - 41 dieną.
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų. Per atostogas darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis (atostoginiai). Dažniausiai dalį mėnesio žmogus atostogauja, o dalį dirba, dėl to, už šį laiką mokamas tiek įprastas atlyginimas, tiek atostoginiai.
Dėl to, kaip jie skaičiuojami, žmogus atostogų mėnesį gali uždirbti arba didesnę, arba mažesnę sumą, nei gauna įprastai. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė atskleidžia, kurie mėnesiai darbuotojams bus palankiausi ir kodėl.
Atostoginiai Lietuvoje skaičiuojami pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (VDU), kuris nustatomas iš trijų paskutinių mėnesių iki atostogų pradžios. Tai darant svarbus ne tik algos dydis, bet ir tai, kiek tuo laikotarpiu buvo darbo dienų. „Palankiausi mėnesiai būtų liepos mėnuo ir kovo mėnuo. Dar trečias pagal eilę būtų balandis, po to birželis ir spalis“, - sako LBAA prezidentė Daiva Čibirienė.
Pasak jos, taip yra todėl, kad atostoginiai skaičiuojami pagal vidutinį darbo užmokestį iš prieš tai buvusių trijų mėnesių, kurie buvo prieš atostogas. Kadangi šie mėnesiai turi nevienodą darbo dienų skaičių, skiriasi ir vienos darbo dienos vertė. Visgi ši taisyklė galioja ne visiems be išimties. „Šita taikoma taisyklė galiotų tik tuo atveju, jeigu alga visada fiksuota ir vienoda, ir žmogus negauna jokių papildomų priemokų, priedų ar apmokėjimo už naktinį, viršvalandinį darbą, ar nebuvo jokių premijų“, - pabrėžia pašnekovė.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais atostogos finansiškai darbuotojui nieko nekeičia. Galutinė mėnesio suma išlieka tokia pati, kaip ir dirbant visą mėnesį. Pavyzdžiui, jei žmogus atostogauja rugpjūtį, jo atostoginiai skaičiuojami iš gegužės, birželio ir liepos mėnesių darbo užmokesčio. Per šiuos tris mėnesius gauta suma dalijama iš faktiškai dirbtų darbo dienų, taip apskaičiuojamas vidutinis vienos darbo dienos atlygis. Jis dauginamas iš rugpjūčio mėnesį turimų atostogų dienų skaičiaus.
Tuo metu rugpjūčio mėnesio alga apskaičiuojama pagal tai, kiek tame mėnesyje yra darbo dienų. Jei, pavyzdžiui, rugpjūtis turi 21 darbo dieną, o darbuotojo alga „ant popieriaus“ siekia 2 tūkst. eurų, vienos darbo dienos vertė sudaro 95,24 euro. Šią darbo dieną pakeitus atostogų diena, skirtumo darbuotojas dažniausiai nepajunta. „Jeigu kalbame apie konkrečiai rugpjūtį, tai rugpjūtis, jeigu alga vienoda, atostoginiai bus lygūs darbo užmokesčiui, nebus jokio skirtumo. Žmogus nesupras, alga bus nei padidėjusi, nei sumažėjusi. Tai rugpjūtis toks neutraliausias mėnuo“, - aiškina LBAA prezidentė Daiva Čibirienė.
Nors dažnai manoma, kad šventinės dienos turi didelę įtaką atostoginiams, reali situacija kiek kitokia. „Šventinės dienos iš savęs nekeičia nei atostoginių, nei darbo užmokesčio“, - pabrėžia LBAA prezidentė. Jos turi reikšmės tik tiek, kiek keičia bendrą darbo dienų skaičių per mėnesį. Jei šventė sutampa su savaitgaliu, darbo dienų skaičius dažniausiai nesumažėja. Tačiau jei ji „pataiko“ į darbo dieną, bendras darbo dienų skaičius mažėja, dėl to už vieną darbo dieną mokami atostoginiai yra didesni.
Dar vienas svarbus aspektas planuojant atostogas - minimalios mėnesinės algos (MMA) augimas. Jei darbuotojas uždirba minimalią algą, atostoginiai negali būti mažesni nei tuo metu galiojantis MMA dydis. „Jeigu žmogus gavo minimalią algą, pavyzdžiui, 2025 metais, o 2026 metais ji didėja 115 eurais, vadinasi, alga jau turi būti didesnė. O atostoginiai, kai bus skaičiuojami, negali būti mažesni nei minimali alga už tą dieną“, - aiškina D. Čibirienė. Pasak jos, net jei pagal vidutinį darbo užmokestį paskaičiuota suma būtų mažesnė, darbdavys privalo ją „pritempti“ iki naujo MMA lygio.
„Pavyzdžiui, jeigu žmogus visą mėnesį atostogavo ir jam vidurkis skaičiuojamas iš 2025 metų gruodžio, lapkričio ir spalio, kai minimali alga buvo 1038 eurai, tai 2026 metais minimali alga jau yra 1153 eurai. Vadinasi, atostoginiai bus pagal 2026 metų minimalią algą. Negalima mažiau paskaičiuoti - turi pritempti prie minimalios algos. Toks yra teisės aktas“, - pabrėžia LBAA prezidentė.
Lyginant su 2025 metais, palankiausių ir nepalankiausių mėnesių sąrašas keičiasi. „Jei alga buvo vienoda ir nesikeitė, 2025 metais palankiausi mėnesiai atostogauti buvo sausis, liepa, rugsėjis ir spalis. O 2026, kaip sakiau, tokie bus kovas, balandis, birželis, liepa, rugsėjis ir spalis“, - vardija pašnekovė.
Tuo metu blogiausi mėnesiai bus vasaris, gegužė, lapkritis ir gruodis. Na, o 2025 metais blogiausi mėnesiai buvo birželis, rugpjūtis, lapkritis ir gruodis. Pagrindinė priežastis - nuolat kintantis darbo dienų skaičius kalendoriuje.
Pasak D. Čibirienės, darbuotojams svarbiausia pažvelgti atgal - į tris paskutinius mėnesius prieš planuojamas atostogas. „Reikėtų įsivertinti prieš atostogas buvusių trijų paskutinių mėnesių darbo užmokestį, už kiek darbo dienų jis buvo skaičiuojamas, ar per paskutinius 12 mėnesių nebuvo metinių premijų, ar per paskutinius tris mėnesius prieš atostogas nebuvo ketvirtinių premijų, nes visi šie dalykai daro įtakos atostoginių dydžiui ir jį keičia“, - pabrėžia ji.
Taip pat svarbu suprasti, kada verta atostogauti, o kada - palaukti. „Jeigu alga kyla, tai geriau gal neatostogauti ir palaukti, kol praeis trys mėnesiai po algos pakilimo ir tada eiti atostogauti. Tuomet gausite atostoginius ne iš mažos algos, kuri buvo iki algos didinimo, bet iš tos didesnės algos, paskaičiuotos iš duomenų“, - pataria LBAA prezidentė. O jei alga mažėja - priešingai, verta pirmiausia išnaudoti sukauptas atostogas, kol vidurkis dar skaičiuojamas iš didesnio atlyginimo.
Kada geriausia atostogauti?
Šių metų kovas finansiškai yra palankiausias mėnuo atostogoms, kadangi gruodį darbo dienų skaičių mažino šventės, o vasaris yra trumpesnis mėnuo. Atitinkamai, spalio mėnesį einantiems atostogauti darbuotojams atostoginiai bus skaičiuojami įvertinus didžiausią dirbtų dienų skaičių, todėl atostoginiai bus kiek mažesni. Vis tik šia gudrybe negali pasinaudoti tie, kurių darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal išdirbtą laiką.
Atostoginiai skaičiuojami pagal trijų paskutinių mėnesių, kurie buvo iki atostogų mėnesio darbo užmokesčio ir įvairiausių priedų vidurkį, išskyrus anksčiau nurodytus atvejus. Jeigu darbuotojo alga yra kintanti, didžiausi atostoginiai bus tais mėnesiais, kurių vidurkis bus didžiausias.
Jei darbuotojas turi galimybę neiti į prastovas, bet pasiimti kasmetinių atostogų - dažniausiai jam tai bus naudingiau, nes atostoginiai skaičiuojami iš mėnesių, kai buvo mokamas įprastas atlyginimas. Ši taisyklė galioja tik, kai darbo užmokestis yra didesnis nei minimali mėnesinė alga (MMA). Jei darbuotojo darbo užmokestis yra lygus MMA, jam naudingiausia gauti MMA dydžio išmoką už prastovą ir nenaudoti atostogų iki atleidimo dienos.
Atleidimo atveju jo atostoginiai negalės būti mažesni, nei atleidimo dieną galiojantis MMA, kuris kas metai auga apie 5 proc.
Visgi Lietuvoje vis dar tebėra problema, kad darbuotojai neišnaudoja savo atostogų, pastebi ji. Kai kuriems sunkiai pavyksta išeiti atostogų, nes įmonėje visada „yra daug darbo ir nėra tinkamo laiko ilsėtis“.
„Kai buvo įvestas pakeitimas, kad kompensaciją galima gauti tik už 3 metus neišnaudotų atostogų išeinant iš darbo, pamatėme, kad žmonės yra sukaupę daug atostogų. Bet dabar jau matome, kad stengiasi žmonės išnaudoti atostogas - nors iki 3 metų vis tiek turi jų prikaupę“, - pasakojo ji.
Atostoginių dydį keičia ir premijos. Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės Ingos Ruginienės, visgi mažuma darbuotojų skaičiuoja, kaip išlošti iš atostogų. Jos manymu, taip nebent daro tie, kurie atostogas leidžia namuose ir nesiruošia nieko rimto veikti.
Visgi, pasak I.Ruginienės, profesinės sąjungos jau kelerius metus diskutuoja, kad galbūt reikėtų suvienodinti atostoginių sumas. Taip pat atostoginių dydį gali pakoreguoti ir per paskutinius tris mėnesius prieš atostogas gautos premijos ar apmokėjimai už viršvalandžius, šventines dienas, mat tai pakelia DU.
Jei darbdaviai taiko premijas, ir jų skaičiavimo taisyklės aprašytos darbo sutartyse ar vidaus taisyklėse, kai kuriais atvejais skaičiuojant atostoginių dydį gali būti įtrauktos ir premijos. Tačiau vienkartinės netipinės premijos į atostoginius paprastai neįskaičiuojamos.
Jei asmuo uždirbą minimalų atlyginimą (MMA), jam naudinga atostogas naudoti po MMA padidinimo, kuris paprastai atliekamas sausio mėnesį - jo atostoginiai negalės būti mažesni, nei naujas MMA. Pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, apskaičiuotas vidutinis dieninis darbo užmokestis, naudojamas atostoginiams skaičiuoti, negali būti mažesnis už tą mėnesį MMA pagrindu apskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį, aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kuris mano, kad darbdavys pažeidė jo teises dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo ar dėl netinkamo atostoginių apskaičiavimo, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją, prašydamas įpareigoti atlyginti atsiradusią žalą. Be to, darbdaviams numatytos baudos nuo 150 iki 1450 eurų, pakartotinio pažeidimo atveju - nuo 1400 iki 3000 eurų, tyčinio pažeidimo atveju - nuo 2700 iki 6000 eurų.
Žemiau pateikiami skaičiavimai, kaip nuo pasirinkto mėnesio skirsis gaunama atostoginių suma 2021-aisiais, kai asmuo uždirba 1,3 tūkst. Eur popieriuje:
| Mėnuo | Poveikis algai (Eur) |
|---|---|
| Kovas | +59 |
| Lapkritis | -50 |
Tačiau jokio skirtumo nepajus tie darbuotojai, kurie uždirbo minimalią mėnesinę alga (MMA) arba mažiau nei 730 eurų 2021 m. „Kai bus skaičiuojami jų atostoginiai, pagal Darbo kodekso nuostatas draudžiama paskaičiuoti mažesnius atostoginius nei MMA, jei žmogus dirba pilnu etatu.
Jeigu į vidurkį ir bus įtraukiamas, pavyzdžiui, 650-700 eurų DU, kaip buvo praeitais metais, vis tiek bus laikoma, kad vidurkis turi būti skaičiuojamas iš 730 eurų - iš MMA“, - sakė D.Čibirienė.
Paprastai darbuotojui per metus priklauso 20 darbo dienų atostogų ir atostoginiai mokami už darbo dienas, primena ji. „Jei žmogus atostogauja nuo pirmadienio iki sekmadienio, jis atostoginius gaus už 5 darbo dienas. O jei į šią savaitę pakliuvo kokia švenčių diena, tai atostoginius jis gaus jau už 4 darbo dienas“, - atkreipė dėmesį ji.
PENSIJŲ PINIGAI Į RANKAS? Kas nutiks, kai žmonės atgaus santaupas?? Kas darosi automobilių rinkoje?!
Į atostoginių skaičiavimą neįtraukiamas darbo užmokestis, priskaičiuotas už prastovas, skatinamosios premijos už būsimus rezultatus, premijos švenčių dienų ir jubiliejų proga, kompensacijos mokamos sulaukus pensijos, nutraukiant darbo sutartį. „Atostoginiai skaičiuojami pagal trijų paskutinių mėnesių, kurie buvo iki atostogų mėnesio darbo užmokesčio ir įvairiausių priedų vidurkį, išskyrus anksčiau nurodytus atvejus“, - komentavo D. Čibirienė.
Tiesa, jos teigimu šiandien taip pat labai svarbu įvertinti ir tai, jei darbuotojas tris mėnesius iki planuojamų atostogų buvo prastovoje. „Tuo atveju jo atostoginiai bus skaičiuojami ne pagal 3 paskutinių mėnesių vidurkį, bet pagal darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį. O jei žmogus neatostogavo ilgiau nei 3 metus, jam atostoginiai už ilgesnį nei trijų metų periodą nebus skaičiuojami ir nebus perkeliami į sekančius metus“, - sakė ji ir įspėjo, kad vėl laukia neišnaudotų senesnių nei trijų metų atostoginių nubraukimas.
„Pagal darbo kodekso 127 str. 5d. nuostatas įmonės gali pačios nuspręsti ar nubraukti senesnius nei 3 metų atostoginius, bet pareigos mokėti daugiau atostoginių nei už 3 metus jos jau nebeturi“, - aiškino D. Čibirienė.