Žemaitkiemio dvaro sodyba: istorija, kultūra ir atgimimas

Kiekvienas važiuodamas autostrada Kaunas - Vilnius, pravažiavęs Babtus ir Nevėžį, pamato užrašą „Žemaitkiemio dvaro sodyba“. Tik kiek iš Jūsų smalsumo ar kitų paskatų vedini esate užsukę į šią sodybą? O užsukti tikrai yra ko!

Žemaitkiemio dvaro sodyba. Šaltinis: Vikipedija

Dvaro istorijos vingiai

Dvarą prie Babtyno kaimo XVI a. įkūrė Šiukštos. Iki jų valdymo pirmieji dvaro rūmai ir kiti pastatai buvo mediniai, laikui bėgant ne kartą rekonstruoti ir perstatyti. Nuo 1697 m. visą šimtmetį dvarą valdė Prozorai. Tik valdant Prozorams, maždaug nuo 1730 m., prasidėjo mūrinių statinių epocha, Babtynas tapo reprezentaciniu dvaru.

Didingus rūmus puošė dviejų aukštų frontonas, balkonai ir gynybinis bokštas. Tuo pat metu pastatytas ir lobyno pastatėlis. 1797 m. Babtyną parduotas Burhardui fon Korfui. Netrukus dvarą įsigijo kunigaikščiai Giedraičiai, valdę jį iki 1830 m. Iki Pirmojo pasaulinio karo dvare šeimininkavo grafai Benediktas ir Vanda Tiškevičiai.

Dvaras tarpukario Lietuvoje

Po 1922 metų žemės reformos dvaras už Lietuvos kariuomenės įkūrimą perleistas generolui Vladui Nagevičiui. Naujasis šeimininkas dvarą pervadino Žemaitkiemio vardu ir liepė vos jam pasirodžius į viršų kelti lietuvišką trispalvę. V. Nagevičius ėmė remontuoti trobesius, iškuopė parką, išplėtė arklides, įrengė vėjo jėgainę. Į dvarą imta kviesti svečių.

Esant geram orui šeimininkas mėgdavo nusamdyti garlaivį, kuriuo svečiai Nevėžiu atplaukdavo į dvarą. Sutemus dvarininkas į kiemą išvarydavo automobilį ir jo šviesomis apšviesdavo improvizuotą sceną. Joje vykdavo vaidinimai. Netoliese degdavo laužai, skambėdavo lietuviškos dainos. Intelektualusis generolas pokalbį lengvai užmegzdavo tiek su aukšto rango valdininkais, tiek su kumečiais. Pamatęs kėblinantį keliu žmogų, visada pavėžėdavo automobiliu. Sekmadieniais automobilį iškeisdavo į dviem žirgais kinkytą dengtą fajetoną. Ūkinius dvaro reikalus sprendė samdytas ūkvedys. Sprendimus drąsiai priimdavo ir dvaro ponia Veronika Nagevičienė. Ponia rūpinosi Žemaitkiemio dvaro pievose besiganančiais žirgais, darbiniais arkliais. Ūkyje laikyta nemažai karvių. Net 24 kilogramai sviesto iš Žemaitkiemio dvaro būdavo pristatomi į Kauno vaikų ligoninę.

Sovietmetis ir atgimimas

Prieš Antrąjį pasaulinį karą šeimininkams pasitraukus į JAV, dvare įkurta ūkio kontora. Vėliau rūmai virto gyvenamuoju namu. Deja, Antrasis pasaulinis karas nutraukė dvaro klestėjimą, o sovietiniai metai jį, kaip ir dauguma Lietuvos turtų, dar labiau sužalojo - čia buvo kolūkio apylinkės kontora, daugiabutis namas. Žemaitkiemis tuo metu buvo Panevėžiuko apylinkės centras.

Naujam gyvenimui dvaras ėmė atgimti 1999 metais jį įsigijus verslininkui M. Šventoraičiui, kuris ir gyvena šiame dvare. 1999 m. dvarą atkurti ėmėsi M.Šventoraitis, kuris ir gyvena šiame dvare. Verslininkas turi sukaupęs retų eksponatų, ypač įdomi motociklų kolekcija.

Menininkų kūrybine rezidencija ir kultūrinio turizmo traukos centru tapusio dvaro pastatus ir aplinką savininkas restauruoja pagal išlikusią ikonografinę medžiagą. Iš buvusių penkiolikos dvaro pastatų šiandien išliko tik penki, tačiau jie yra kruopščiai prižiūrimi ir restauruojami pagal išlikusią ikonografinę medžiagą. Atkuriami ne tik statiniai, bet ir želdiniai, gėlynai, medžių alėja, dvaro teritorijos kampus ženklinę koplytstulpiai.

Dvaro sodybos pastatai

Babtyno dvaro sodybos rūmai Babtyno dvaras prie to paties pavadinimo kaimo įkurtas XVI amžiuje. Pirmieji savininkai Šiukštos čia buvo pastatę medinius rūmus. Vėliau pastatai ne kartą rekonstruoti pagal naujų savininkų sumanymus ir pageidavimus, tačiau autentiški rūsiai išlikę iki šiol. Mūriniai rūmai sodyboje iškilo XVIII amžiuje, dvarą įsigijus Prozorams.

Babtyno dvaro sodybos svirnas Svirnas Babtyno dvaro sodyboje pastatytas XIX a. dvarą valdant grafams Tiškevičiams. Valdas Babtyne įsigiję Tiškevičiai čia negyveno. Dvaras buvo naudojamas ūkinėms reikmės. Visais ūkio reikalais rūpinosi Tiškevičių samdytas įgaliotinis. Iš viso Tiškevičiai čia pastatė net 16 skirtingų ūkinių pastatų. Mūrinis svirnas buvo skirtas laikyti įvairiems maisto produktams: grūdams, miltams, mėsai.

Nedidelis lobyno pastatas netoli Babtyno dvaro rūmų pastatytas XVIII amžiuje valdant dvarininkakms Prozorams. Tuo metu dvare buvo imtasi rimtų statybų. Nugyventi mediniai statiniai keisti mūriniais, plėsti ir gražinti pagrindiniai dvaro rūmai, o šalia jų dvaro turtams ir vertybėms saugoti išdygo iš lobynu vadinamas pastatas.

Tradicinio liaudiško stiliaus kluonas Babtyno dvaro sodyboje statytas XIX amžiuje. Tuo metu dvarą valdė Tiškevičiai. Jie čia negyveno, bet paskyrę įgaliotinį rūpinosi, kad dvaro ūkis duotų pelno. Iš viso sodyboje Tiškevičių nurodymu iškilo 16 ūkinių pastatų. Kluonas buvo skirtas nupjautiems javams laikyti ir kulti.

Babtyno dvaro sodyboje tvartas statytas XIX amžiuje, kai valdas įsigijo netoliese Raudondvaryje įsikūręs grafas Benediktas Tiškevičius. Autentiškas tvartas buvo stačiakampio formos. Ji pakito pokario metais, kai dvarą ėmė valdyti generolas V. Nagevičius. Statinys tapo panašus į L raidę. Tvarte buvo laikomi veisliniai žirgai, darbiniai arkliai, melžiamos karvės.

Pakelėje link Žemaitkiemio dvaro stovintis baltas koplytstulpis ženklino dvaro teritoriją. Tvorele aptvertus koplystulpius šioje vietoje sumanytas statyti dar prieš kelis šimtmečius. Pirmasis jį pastatė kunigaikštis Giedraitis. Jo dukra neištvėrusi sielvarto nušoko nuo šalia tekančio Nevėžio skardžio ir žuvo. Sielvartaujantis tėvas dukros atminimą nusprendė paženklinti koplytstulpiu.

10 metrų į viršų besidriekiantis Babtyno piliakalnis vilioja ne tik nuo viršūnės atsiveriančia panorama, bet ir lobiais. Kadaise du broliai šioje vietoje aptiko skrynią. Ją atidarius net akys iš džiaugsmo nušvito. Iki pat viršaus skrynia buvo prikrauta pinigų. Greitai džiaugsmą pakeitė pyktis.

Kultūrinis centras

Dvare bandoma atgaivinti ir muzikavimo tradicijas: rengia įvairius koncertus, o nuo 2003 m. M. Šventoraitis ėmėsi atkurti Babtyno dvarą kaip miesto meno ir kultūros centrą provincijoje. Į svirną ir kluoną užsukti traukte traukia įdomios ir vertingos senovinių ūkio padargų, kitokio technikos paveldo, motociklų kolekcijos. Tai ir menininkų traukos centras - vyksta kasmetiniai plenerai, dailės parodos, konferencijos.

Vietos čia skiriama ir vaikams: vyksta ir jų vaikų dailės parodėlės, meno akcijos, stovyklos. Sukviesti publiką į Žemaitkiemio dvare vykstančius elitinio meno renginius - ne problema: 25 minutės greitkeliu Klaipėdos link - kauniečiams seniai nėra gąsdinantis atstumas Žemaitkiemio dvare šią vasarą vyksiančių renginių programa šiemet pirmą kartą tokia gausi, kad jau galima kalbėti apie suklestėjusį naują kultūros centrą netoli Kauno.

Tokie skaitymo vakarai Kauno rajone stūksančiame Žemaitkiemio dvare jau tapo tradicija. Į juos dvaro šeimininkai Mindaugas Šventoraitis ir Miglė Kosinskaitė pasidalyti savo mintimis bei kūryba kviečia poetus, rašytojus, dainų autorius, aktorius. Pasiklausyti dvaro skaitymų renkasi ne tik Žemaitkiemio šeimininkų bičiuliais tapę nuolatiniai renginių dalyviai. Kaskart dvaro duris praveria vis nauji klausytojai.

Tad pasirinką Jums tinkamą progą ir veiklą, Jūs taip pat pasisvečiuokite atkurtame dvare!

tags: #zemaitkiemio #dvaro #sodyba #kontaktai