Norėdami rūpintis savo sveikata, žmonės vis dažniau ieško atsakymų ne tik apie ligas, bet ir apie kasdienius dalykus, tokius kaip mityba, fizinis aktyvumas ar kūno svoris. Vienas dažniausių klausimų - kiek turėčiau sverti pagal savo ūgį ir amžių? Nors kiekvieno žmogaus kūnas yra unikalus, egzistuoja moksliniais duomenimis grįstos normos, kurios padeda įvertinti, ar jūsų svoris atitinka sveikatos rekomendacijas.
Žinoti savo idealų svorį svarbu ne tik dėl estetikos. Per didelis arba per mažas svoris gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus - nuo hormonų disbalanso iki širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Tačiau svarbu prisiminti: svarstyklės nėra vienintelis kriterijus, todėl būtina atsižvelgti į kelis aspektus.
Kūno masės indekso (KMI) skalė.
Kas lemia sveiką svorį: ne tik ūgis, bet ir amžius, lytis, sudėjimas
Daugelis klaidingai mano, kad sveikas svoris yra fiksuotas skaičius, priklausantis tik nuo ūgio. Tačiau realybė - daug sudėtingesnė. Net du vienodo ūgio žmonės gali turėti skirtingą idealų svorį, priklausomai nuo:
- Amžiaus: Su metais keičiasi medžiagų apykaita, raumenų kiekis, hormonų veikla. Normalus svoris 25 metų žmogui skirsis nuo 65 metų žmogaus.
- Lyties: Moterys natūraliai turi daugiau kūno riebalų nei vyrai, o vyrų raumenų masė dažnai didesnė. Moterys du kartus dažniau patiria osteoporozinius lūžius nei vyrai.
- Kaulų struktūros ir sudėjimo: Platūs kaulai, stambesnė krūtinės ląsta ar raumenų masė gali reikšti didesnį „normalų“ svorį.
- Fizinio aktyvumo: Sportuojantis žmogus gali sverti daugiau dėl raumenų, bet tai nereiškia, kad turi antsvorio.
Todėl svarbu ne tik pažiūrėti į skaičių, bet ir suprasti, kas jį sudaro ir ką jis reiškia.
Kaip apskaičiuoti kūno masės indeksą (KMI) ir ar jis pakankamas?
Kūno masės indeksas (KMI) - tai vienas paprasčiausių būdų įvertinti, ar žmogaus svoris atitinka jo ūgį. Nors tai nėra tobulas metodas, jis dažnai naudojamas kaip pirmas orientyras. KMI apskaičiuojamas pagal formulę:
KMI = svoris (kg) / ūgis² (m²)
Pavyzdžiui, jei jūsų svoris yra 70 kg, o ūgis - 1,70 m:
KMI = 70 / (1,70 × 1,70) = 24,22
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas:
- Iki 18,5 - per mažas svoris
- 18,5 - 24,9 - normalus svoris
- 25 - 29,9 - antsvoris
- 30 ir daugiau - nutukimas
Tačiau KMI turi ir svarbių trūkumų:
- Jis neskiria raumenų nuo riebalų, tad sportuojantis žmogus gali turėti didelį KMI, bet jokio antsvorio.
- Jis neatsižvelgia į lytį ar amžių, nors tai reikšmingai veikia kūno sudėtį.
- Senyvo amžiaus žmonėms nedidelis antsvoris gali būti normalus, nes sumažėja raumenų masė.
Todėl KMI geriausia naudoti kaip bendrą orientyrą, o tikslų įvertinimą gauti - pasikonsultavus su gydytoju ar dietologu.
Padidinkite kaulų tankį šiais 6 gyvenimą keičiančiais patarimais
Osteoporozė ir kaulų masės mažėjimas
Osteoporozė - sisteminė kaulų liga, dėl kurios mažėja kaulų masė, jų tankis, padidėja trapumas bei išauga kaulų lūžių tikimybė patyrus net menką traumą. Jei sunkiai suprantama kaip tai gali nutikti, reikėtų prisiminti, jog kaulinis audinys - nuolat atsinaujinantis gyva struktūra, kitaip tariant, kauluose nuolat vyksta kaulinio audinio remodeliavimosi prosesas, tai yra jo irimas ir osteogenezė, kurios metu susidaro ir stiprėja kaulinis audinys.
Kuomet dėl tam tikrų priežasčių kaulinio audinio irimas vyksta sparčiau ir aktyviau nei jo susidarymas, tuomet pradeda vystytis osteoporozė. Blogiausia, jog ši grėsminga liga nepasireiškia jokiais požymiais. Todėl ji diagnozuojama atsitiktinai arba tuomet, kai įvyksta blogiausia - lūžus kaulams.
Priežasčių, dėl kurių kaulinio audinio irimas ima viršų prieš jo susidarymą yra ne viena. Tai - paveldėjimas, moteriška lytis, žmogaus amžius, nuolatinė kalcio stoka organizme, tam tikrų vaistų vartojimas, lėtinės ligos, netinkama mityba, nejudri gyvensena, intensyvus alkoholio vartojimas, rūkymas, per didelė arba per maža kūno masė ir daugelis kitų, apie kurias šiuolaikinis mokslas dar nė nežino.
Osteoporozės stadijos.
Svarbūs rizikos veiksniai
Svarbūs rizikos veiksniai:
- Pacientui jau įvykęs osteoporozinis lūžis.
- Moterims ankstyva menopauzė iki 45-erių.
- Jeigu tėvai turėjo įvykusių osteoporozinių lūžių.
- Amžiaus kriterijus - daugiau kaip 65 metų moteris ir 70 metų vyras.
Kalcis, vitaminas D ir K2: svarbūs kaulų sveikatai
Tikėtina, kad daugelio žmonių sąmonėje būtent kalcis siejasi su kaulų ir dantų tvirtumu - juk nuo ankstyvos vaikystė girdime, jog reikia gerti daug pieno, kad greičiau augtume, o kaulai ir dantys būtų stiprūs ir sveiki. Žinoma, tai yra nenuginčijama tiesa, nes kaulų tvirtumas ir atsparumas priklauso nuo juose esančių kalcio druskų kiekio. Žmogaus skeleto kauluose yra sukaupta beveik 99 procentų viso organizme esančio kalcio. Tačiau kauliniame audinyje vyksta nuolatinė kalcio apykaita ir jo atsargas reikia kasdien papildyti. Įprastai reikiamą kalcio kiekį žmogaus organizmas turėtų gauti su maistu arba kalcio turinčiais maisto papildais.
Vitaminas D3 labai svarbus kalcio pasisavinimo procesams žmogaus organizme: jis reguliuoja kalcio įsiurbimą žarnyne ir padeda jam kauptis kauluose ir dantyse. Taigi labai svarbu, kad kartu su kalciu žmogaus organizmas gautų pakankamą kiekį vitamino D3.
Kitas kalcio patekimui į kaulinį audinį svarbus elementas yra vitaminas K2. Studijuojant vitamino K2 įtaką kauliniam audiniui buvo nustatyta, jog esant pakankamam vitamino K2 kiekiui žmogaus organizme pastebimai padidėja kaulų mineralų tankis, todėl jis labai svarbus osteoporozės profilaktikai ir jos gydymui. Taip pat būtina paminėti, kad vitaminas K2 padeda apsaugoti širdies kraujagyslių sistemą nuo aterosklerozės.
Rekomendacijos
Svarbiausi veiksniai, užtikrinantys stiprius kaulus visą gyvenimą, yra subalansuota mityba ir tinkamas fizinis aktyvumas. Norint, kad vaikų kaulai būtų tvirti, reikėtų dažniau duoti maisto produktų, kuriuose yra kalcio ir jo įsisavinimą gerinančio vitamino D. Judėjimas ir sportas stiprina ne tik raumenis, bet ir kaulus. Kuo vaikas fiziškai aktyvesnis, tuo stipresni jo kaulai.