Civilinė teisė yra viena iš teisės šakų, kurios normos reguliuoja turtinius ir asmeninius neturtinius santykius tarp fizinių asmenų. Vienas iš svarbių šios teisės institutų yra fizinio asmens teisnumas ir veiksnumas, kurie atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta jam mirus. Tačiau, kartais asmens mirtis nėra akivaizdi, ir tenka remtis teismo sprendimu, kad asmuo būtų pripažintas mirusiu.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) numato, kad teismo tvarka fizinis asmuo, kai jo nėra gyvenamojoje vietovėje tam tikrą laiką, gali būti paskelbiamas mirusiu. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu šio asmens civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu yra prilygintas asmens mirčiai. Vadinasi, nutrūksta ir jo teisnumas.
Šiame straipsnyje aptarsime, kada fizinis asmuo gali būti paskelbtas mirusiu, kokios sąlygos turi būti įvykdytos, ir kokios teisinės pasekmės kyla po tokio paskelbimo.
Sąlygos, kurioms esant fizinis asmuo gali būti paskelbtas mirusiu
Pagal Civilinio kodekso 2.31 straipsnį, fizinis asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu:
- Jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą.
- Jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, - jeigu apie asmenį nėra duomenų šešis mėnesius.
Svarbu pažymėti, kad šios sąlygos yra alternatyvios, t. y., pakanka įvykdyti vieną iš jų, kad būtų pradėtas procesas dėl asmens paskelbimo mirusiu.
Teismo sprendimas ir mirties data
Paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, kurią įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu. Tokio asmens mirties vieta yra laikoma teismo sprendime nurodyta konkreti vieta.
Teismas gali pripažinti asmens mirties data spėjamą jo žuvimo dieną. Nežinia kur esantį fizinį asmenį pripažįsta teismas, jeigu to asmens gyvenamojoje vietoje vienerius metus nėra duomenų, kur jis yra. Nežinia kur esančiu fizinis asmuo pripažįstamas nuo dienos, kurią apie jį gauti paskutiniai duomenys.
Turto administravimas
Suinteresuotų asmenų arba prokuroro pareiškimu teismas skiria asmens, kurio buvimo vieta nežinoma, turto laikinąjį administratorių. Laikinuoju administratoriumi teismas gali paskirti nežinia kur esančio asmens sutuoktinį, artimus giminaičius arba asmenis, suinteresuotus išsaugoti jo turtą.
Jeigu nežinia kur esantysis grįžta arba paaiškėjo jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą asmenį nežinia kur esančiu ir panaikina jo turto administravimą. Pajamos, kurias iš nežinia kur esančio asmens turto gavo turto administratorius, grąžinamos grįžusiam turto savininkui.
Praktinis pavyzdys: Loreta
Norint geriau suprasti, kaip veikia įstatymas praktikoje, panagrinėkime konkretų atvejį. 2001 m. sausį iš savo namų Šilutės r. išėjo ir negrįžo 42 m. Loreta, palikusi tris savo dukras, viena iš kurių tuo metu buvo nepilnametė. Moters vyras tuo metu buvo miręs. Ketverius metus artimųjų pastangos surasti dingusią moterį buvo bevaisės, todėl 2005 m. kovo 17 d. Šilutės r. apylinkės teismas pripažino Loretą mirusia.
Pernai Loreta netikėtai atsirado Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, kai kreipėsi į Kaliningrado miesto generalinį konsulą prašydama išduoti jai asmens dokumentą, nes turėtą Lietuvos Respublikos pasą ji prarado. Bandant nustatyti moters tapatybę, paaiškėjo, jog ji yra paskelbta mirusia. Atpažinimo procedūros patvirtino, kad į konsulatą iš tiesų kreipėsi ta pati moteris, kuri 2001 m. buvo dingusi.
Klaipėdos apygardos prokuratūroje gavus Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento prašymą atnaujinti procesą, Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras A. Velutis inicijavo proceso atnaujinimą civilinėje byloje. Prokuroras su pareiškimu kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą, kad būtų pakeistas ankstesnis, 2005 m. kovo 17 d. Šilutės r. apylinkės teismo sprendimas, kuriuo moteris pripažinta mirusia.
Šis atvejis iliustruoja, kad net ir paskelbus asmenį mirusiu, situacija gali pasikeisti, jei asmuo atsiranda. Tokiu atveju teismas turi pakeisti savo sprendimą, ir asmuo vėl įgyja visas civilines teises ir pareigas.
Neįtikėtina istorija: kai gyvas žmogus buvo pripažintas mirusiu
Kartais pasitaiko itin keistų situacijų, kai dėl klaidos gyvas žmogus pripažįstamas mirusiu. Tokia istorija nutiko vienam 44 metų vyrui, kuris daugiau kaip dvi savaites buvo pripažintas mirusiu dėl aplaidžių teisėsaugos pareigūnų veiksmų. Ši istorija parodo, kokios gali būti skaudžios tokios klaidos pasekmės.
Viskas prasidėjo nuo to, kad vyras, susirgęs sunkia liga, atsidūrė ligoninėje, kur susipažino su kitu pacientu. Jie susitarė, kad išėję iš ligoninės kartu išsinuomos būstą. Tačiau, iš ligoninės pirmas išėjo kitas vyras, kuris neturėjo su savimi dokumentų. Mūsų herojus davė jam savo paso kopiją ir įgaliojimą, kad šis galėtų išnuomoti būstą jo vardu.
Deja, netrukus šis vyras buvo žiauriai nužudytas daugiabučio laiptinėje Klaipėdoje. Vyro veidas buvo taip sužalotas, kad policijos pareigūnai negalėjo jo atpažinti. Rastas paso kopija tapo pagrindiniu dokumentu, kuriuo remiantis tyrėja nusprendė, kad nužudytasis yra tas asmuo, kurio dokumentas buvo rastas.
Artimiesiems, gyvenantiems Kaune, buvo pranešta apie „mirtį“, ir jie net nevažiavo į Klaipėdą atpažinti kūno, nes buvo pasakyta, kad veidas yra neatpažįstamas. Kūnas buvo kremuotas, o pelenai pašarvoti Kaune. Tačiau, prieš pat laidotuves į dukrą paskambino „nužudytas“ tėvas, kuris pasakė, kad yra gyvas.
Paaiškėjo, kad dėl aplaidumo ir neatlikus tinkamo tapatybės nustatymo, gyvas žmogus buvo pripažintas mirusiu. Tai sukėlė ne tik didžiulį šoką artimiesiems, bet ir nemažai praktinių problemų pačiam „numirėliui“ - jis negavo išmokų, turėjo pasikeisti vardą ir pavardę, kad nebūtų siejamas su šia istorija.
Vyras kreipėsi į teismą, reikalaudamas atlyginti moralinę žalą. Teismas pripažino, kad policijos pareigūnai buvo nepakankamai rūpestingi ir atidūs, nustatydami mirusio asmens tapatybę, ir priteisė jam kompensaciją.
Ji mirė ir pateikė mums pomirtinio gyvenimo įrodymą
Teisnumo ir veiksnumo svarba
Šios istorijos parodo, kaip svarbu tinkamai nustatyti asmens tapatybę ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visų įstatymų procedūrų. Klaidos gali sukelti didelių problemų ir netgi pažeisti žmogaus teises.
Civiliniu veiksnumu vadinamas galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, pavyzdžiui, sudarinėti ir vykdyti sutartis, priimti palikimą ir t.t. Tam reikia, kad žmogus sugebėtų sąmoningai vertinti savo veiksmus, suprasti jų reikšmę ir numatyti jų padarinius. Toks sugebėjimas priklauso nuo žmogaus amžiaus ir psichinės būklės. Tik ką gimęs žmogus nesuvokia aplinkos, bet jis jau gali turėti civilines ir pareigas, t.y. būti civilinių teisinių santykių dalyvis, tačiau teisių ar pareigų jis negali įgyti savo veiksmais.
Nepilnamečiai iki 18 metų gali tapti visiškai veiksnūs, jei jie įstatymo numatyta tvarka sudaro santuoką. Nuo santuokos sudarymo momento, kai vadovaudamasis CK 3.14 straipsniu teismas sumažina santuokinį amžių, nepilnametis tampa visiškai veiksniu. Nepilnametis gali įgyti visišką veiksnumą ir emancipacijos būdu, t.y. nepilnametis asmuo gali būti pripažintas veiksniu tais atvejais, kai yra pagrindas leisti nepilnamečiui, sulaukusiam šešiolikos metų amžiaus, savarankiškai įgyvandinti visas pilnamečio asmens teises ir vykdyti pareigas.
Pavyzdžiui, nepilnametis gauna darbo užmokestį, turi pakankamai lėšų, iš kurių gali įsigyti nekilnojamojo turto ar kitaip savarankiškai dalyvauti civilinėje apyvartoje. Tokio nepilnamečio asmens, norinčio įgyti visišką veiksnumą, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų pareiškimu teismas, vadovaudamasis CK 2.9 straipsniu, gali nepilnametį pripažinti visiškai veiksniu (emancipuoti). Visais atvejais nepilnametis gali būti pripažintas visiškai veiksniu tik esant paties nepilnamečio sutikimui.
Pilnametis asmuo gali būti teismine tvarka pripažintas neveiksniu, jeigu jis dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Šiuo atveju tokio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, globos institucija arba prokuroras gali kreiptis į teismą prašydami pripažinti tokį asmenį neveiksniu.
Šiame straipsnyje aptarėme, kada fizinis asmuo gali būti paskelbtas mirusiu, kokios sąlygos turi būti įvykdytos, ir kokios teisinės pasekmės kyla po tokio paskelbimo. Taip pat aptarėme praktinius pavyzdžius ir realias situacijas, kurios parodo, kaip svarbu laikytis įstatymų ir užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatyta asmens tapatybė.
Fizinio asmens paskelbimo mirusiu sąlygos:
| Sąlyga | Terminas |
|---|---|
| Nėra duomenų apie buvimo vietą | 3 metai |
| Dingimas be žinios, esant mirties grėsmei | 6 mėnesiai |