Sodyba kitas laukas idėjos: nuo saulėgrąžų lauko iki dainų dvarelio

Lietuvos kaimo vietovės pastaruoju metu išgyvena renesansą, kuomet entuziastų dėka atgimsta senos sodybos, o naujos idėjos pritraukia lankytojus ir puoselėja bendruomeniškumą. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias sodybų idėjas, pradedant nuo saulėgrąžų laukų kaip originalaus traukos centro iki tradicinių sodybų, pritaikytų šiuolaikiniams poreikiams.

Saulėgrąžų laukas - ne tik pelnui, bet ir grožiui

Jau ne pirmą sezoną keliaujantys keliu Biržai-Vabalninkas gali išvysti geltonas saulėgrąžų galvas, kviečiančias pasigrožėti šiuo reginiu. Kintas Marinskas, ūkininkas iš Kratiškių kaimo, nusprendė, kad saulėgrąžos pernelyg gražios, kad tarnautų vien tik pelnui. Todėl jis skyrė dviejų hektarų plotą saulėgrąžoms, įrengė takus tarp jų ir leido žmonėms patiems nusiskinti gėlių.

Žmonės stabdo automobilius ir pagal rodyklę suka vairą kelis šimtus metrų „Sėmkų lauko“ link, brenda specialiai padarytais takais tarp saulėgrąžų ir dingsta lauke, mat jų aukštis pernai viršijo žmogaus ūgį ir iškeltą ranką. Šiemet dėl sausros augalai šiek tiek žemesni, bet džiaugsmas bristi taku tarp siūruojančių saulėgrąžų bangų - nenusakomas. Ir jeigu kyla noras iš lauko grįžti su gėle - prašom pačiam nusikirpti, tam padėtos sodo žirklės.

Jaunasis ūkininkas šiai idėjai realizuoti negaili nei laiko, nei technikos. Juk kaip ir kiekvieną lauką, reikia suarti, užsėti, prižiūrėti. Prasmingas sutapimas, kad saulėgrąžų laukas Kratiškių kaime (Širvėnos seniūnijoje) susisiekia ne tik su Marinskų gimtinės vietove, bet ir rašytojo Balio Sruogos sodyba.

„Kai žvelgiu į šią rašytojo sodybą, ji pabudina vaikystės prisiminimus, - pasakoja Kintas. - Vienas iš epizodų - kaip nešiodavome nugenėtas šakas, tvarkydami rašytojo sodybą. Dabar K. Marinskas draugiškai pasitinka norinčiuosius aplankyti B. Sruogos (knygos „Dievų miško“ autoriaus) name įrengtą ekspoziciją su nediduke rašytojo bibliotekėle, paveikslais, baldais, kitais asmeniniais daiktais.

Tokia idėja vyrui gimė labai natūraliai - auginant tarpinius pasėlius, tarp mišinio buvo saulėgrąžų, kurioms pražydus, Kintas jomis susižavėjo ir pas nusprendė jas auginti. Savo lėšomis jis taip pat įrengė pasivaikščiojimo takus bei nuorodą, kuri padeda lengviau rasti šią vietą. Beje, šiandien čia galima saulėgrąžą ir nusipirkti.

Gimus dukrai, ūkininkas pirko žmonai gėlių puokštę, kurioje buvo būtent saulėgrąža. Tada ir pagalvojo, kodėl žmonėms nesuteikus galimybės šį spalvingą žiedą nusipirkti tiesiog laukuose, kur jis ir auga.

Saulėgrąžų laukas Skuodo rajone

Skuodo rajone, Gėsalų kaime, Margarita taip pat įkūrė saulėgrąžų lauką, kuris tapo populiaria fotostudija po atviru dangumi. Jos vyras kiekvieną pavasarį saulėgrąžas sėja rankomis, kad laukas atrodytų meniškiau. Lauke galima ne tik pasifotografuoti, bet ir pasisupti, pasimėgauti gamta ir išgerti kavos.

„Su traktoriumi sėjant saulėgrąžos išauga lygiomis linijomis, o mums norisi, kad būtų meniškiau, vingiuotai“, - juokiasi moteris. Lauke laukia ne tik saulėgrąžų grožis. Šios saulėgrąžos ne tik nuostabiai žydi - jų laukas tampa lankytina svečių iš visos Lietuvos vieta, kur galima ne tik išsitraukti fotoaparatą ar telefoną, bet ir pasisupti, pasimėgauti gamta ir visu aplink supančiu grožiu ar net išgerti kavos.

„Kad neišmindytų žmonės lauko, padarėme takelius, o mano vyras gamina visas dekoracijas - stovi spalvotos durys, geltona vonia, sūpynės, besisukantys langai, pianinas, yra ir žaidimų aikštelė, namukas, galima ir kavos, ir ledų gauti. Iš šio lauko, kaip juokiamės, išsivystė pramogų ir poilsio parkelis. Mes su vyru mėgstame dekorą ir mūsų darbas susijęs būtent su tuo - kuriame fotokampelius, vietas iškyloms, pavyzdžiui, prie jūros. Esame meniški žmonės“, - kalbėjo Margarita.

Apsilankiusieji šeimai negaili komplimentų ir bene dažniausiai sako, kad lauke tvyro labai gera aura ir emocijos.

„Visi, kas užeina į saulėgrąžų lauką, išeina patenkinti ir su gera nuotaika. Net ir suaugusieji mėgsta pasisupti ant sūpynių ir prisiminti vaikystę. Mums tai labai malonu, juolab, kad čia apsilanko žmonės iš skirtingų Lietuvos vietų. Būna, iškart klausia, o kur pianinas, kur vonia? Viena moteris net su akordeonu atvyko, kad įsirašyti „reelsą“, - sako moteris ir priduria, kad prasidėjus žydėjimui laukia tikras lankytojų antplūdis.

Sodybų atgimimas ir pritaikymas turizmui

Gyvenimas nuolat primena, kad asmeninės žmonių iniciatyvos visada veiksmingesnės nei valdiškos. Tuo ne kartą įsitikinsime, pasižvalgę, kaip entuziastingai ir išradingai atstatomos senos kaimų sodybos.

Viena tokių yra Radviliškio rajone, Valdeikių kaime atgimusi sodyba. Ją žino ir vykstantieji į Burbiškio dvarą, ir „Camino Lituano“ piligrimai, ir nuotykių ieškotojai. Sodyba nemaža, užima visą hektarą, yra turistams patrauklioje vietoje. Visi, kas važiuoja į Burbiškio dvarą, mato ir mūsų sodybą, bet kai pirmą kartą čia atvykome, nuo kelio matėsi vien brūzgynai. Net vietiniai gyventojai nustebo ją išvydę, kai iškirtome krūmus.

Pastatų nėra daug - medinis gyvenamasis namas ir molinis tvartas, būtent jis pirmiausia krito į akis neįprastas. Jo ilgis 40 metrų, o apeiti gaunasi visas 100. Pasirodo, kažkada tai buvo Valdeikių kaimelio arklidės, jose laikyti arkliai, greta įrengta kalvė. Čia pat jie buvo kaustomi, vedžiojami, per bulviakasį, šienapjūtę ar javapjūtę žmonės ateidavo išsinuomoti šių darbinių gyvūnų.

Atradome dar vieną, iki tol niekur kitur nematytą įdomybę - vadinamąjį gerąjį ir ūkinį kiemus. Apie tai buvome skaitę tik knygose ir nesuprasdavome, kas tai yra, o dabar galėjome savo akimis pamatyti. Gerasis kiemas paprastai būdavo aptvertas tvoromis, kad į jį nepatektų, tarkime, vištos. Čia augdavo gėlės, vaismedžiai, vaiskrūmiai.

Pradėję kasinėti prie kalvės, po medžiais atradome žole apaugusį bruką, vedantį nuo kelio į sodybos kiemą. Nusprendėme jo neatidengti, palikome po žeme. Tyrinėdami sodybą supratome, kad sovietiniais laikais joje buvo ne tik dirbama, bet ir gyvenama. Mediniame pastate radome ankstesnio savininko įrengtą kambarį, kurį mama pavadino „raudonuoju kabinetu“.

"Molinė saulėgrąža"

Elžbieta Karaliūtė savo sodyboje augina net 75 skirtingų veislių saulėgrąžas, o šalia jų įrengė molinę daržinę, kurioje puikuojasi daugiau nei 800 molinių ąsočių. Lankytojai gali apžiūrėti ne tik įvairių veislių saulėgrąžas, bet ir senovinius daiktus, o mažoji Elžbietos dukra netgi veda ekskursijas.

Dalis priklauso jų giminaičiams. „Turime pasidarę išsamų giminės medį. Moteris džiaugiasi, kad jų svečiai lankytojai dažnai atveža ir dovanų. Neseniai gavo ąsotį iš puodžių karaliumi vadinamo Vidmanto Vertelio, gyvenančio puodžių sostinėje Kuršėnuose.

Atostogauti Karaliai stengiasi dar iki saulėgrąžų sėjos, nes paskui visą šeimyną užklumpa darbai darbeliai. Ar Adelė, jau žengianti į paauglystę, neprotestuoja, kad visos tėvų vasaros skirtos saulėgrąžoms? „Tenka su ja pasiderėti. Turime susitarimą, kad, jei savaitgalį nenori važiuoti į sodybą, turi tvarkytis namuose. Dulkes nuvalyti, grindis išplauti, indaplovę prikrauti ir pan.

Paklausta, kuo save laiko - miestiete, mylinčia kaimą, ar kaimiete, gyvenančia mieste, Elžbieta šypsosi ir sako, kad nuo vaikystės augo su daržais ir gyvulių ūkiu. „Nereikėjo važiuoti į zoologijos sodą pasižiūrėti, kaip karvė atrodo, nes mama laikė ir karvę, ir kiaulių, ir avių... Tiesa, Šeduvos miestu nevadiname.

Sodeliškių dvaro sodyba - nuo plyno lauko iki turizmo traukos centro

Ant plyno lauko, daugiau nei 30 hektarų plote išdygusi Sodeliškių dvaro sodyba vilioja ne vieną poilsiautoją ir didelių lietuviškų vestuvių mėgėją. Į šiaurę nuo Biržų stovinti prieš šešerius metus įkurta Sodeliškių dvaro sodyba vilioja ne vieną, ieškantį ramybės oazės. Sodyba didžiulė, o būdamas joje jautiesi tarsi vaikščiojimas po Rumšiškes - aplinkui šiaurės aukštaičių regionui būdinga sodyba, klėtis, pirtis. Dvaro savininkė sako, kad Sodeliškių dvaro sodyba - didžiausias jų turtas.

„Šita sodyba yra pastatyta ant plyno lauko, o anksčiau čia buvo dirbama žemė. Esame ūkininkai, ūkininkaujame jau 26 metus. Kai pradėjome nuo nulio, pirkome žemės, su ja įsigijome ir senovines sodybas, jos buvo pilnos gražių rakandų. Jų atsisakė šeimininkai, o išmesti jas buvo gaila.

Iš pradžių moteris tikina net negalvojusi, kad vieną dieną tai taps verslu, tačiau, į sodybą pradėjus važiuoti giminėms, draugams, suprato, kad šią vietą galima paversti traukos centru: „Kai surinkome sendaikčių daugiau, pradėjo atvažiuoti giminės, draugai. Kitą savaitę jie atvažiuodavo jau su savo draugais. Vieną dieną supratau, kad aš jau einu į darbą. Paprašo - rodai, pasakoji. Kartu su ja einame į pirtį, čia vietinis meistras gamina alų. Viduje - beveik keturiasdešimt laipsnių, o didžiulė drėgmė verčia jaustis tarsi būnant garinėje pirtyje. Šalia įkaitusių puodų sukasi aludaris Algis.

Einame į sodybos teritorijoje įrengtą klojimą, čia laikomi tūkstančiai eksponatų: senovinių lygintuvų kolekcija, vežimai, kita ūkio technika, rakandai. Aplankę klėtį, kulniuojame į sodybos pasididžiavimą - malūną. Moters teigimu, tai vienintelis Lietuvoje veikiantis malūnas.

„Malūno projektas atvežtas iš JAV, tačiau tai yra olandiško tipo malūnas. Ji teigia, kad malūnas buvo išrinktas netoli Vabalninko ir atvežtas į Sodeliškių dvarą. Malūno rekonstrukcijos darbus vykdė trys darbininkai, jie prie malūno dirbo 3,5 metų.

Anot jos, malūnas senovėje naudotas ne tik miltams malti, bet tai buvo ir gyventojų informavimo prietaisas: „Jeigu malūno sparnai stovi kryžiumi - jis nedirba, jei malūno sparnų forma panaši į „x“ raidę - reiškia, jis dirba. Jei sparnai į kairę - apylinkėje vyksta kažkas gražaus.

Neringa tikina niekada nesigailėjusi sprendimo kartu su vyru pastatyti milžinišką Sodeliškių dvaro sodybą, tačiau ji primena, kad noras turėti sodybą kainuoja.

Sodyba kaip pasaulio modelis

Kalbant apie valstiečio sodybą kaip apie Pasaulio modelį, negalime neaptarti pirties kaip vieno iš jos komponentų. Išsivysčiusi sodyba yra praėjusi ilgą raidos kelią. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pirtis ir jos specifinė aplinka čia nieko dėta. Tačiau giliau panagrinėjus medinių pastatų istoriją ir jų reikšmę XX a. Lietuvos kraštovaizdžio susidarymui, tenka keisti nuomonę.

Pirtis dažnai buvo statoma sodybos ribose ir negalėjo išsiskirti iš Pasaulio modelio. Gerasis kiemas su sodu ir gėlių darželiu, kas būdinga išsivysčiusioms sodyboms, buvo įsivaizduojamas kaip plačios marios. Įvaizdis artimas tautosakoje aptinkamam tilto į pirtį motyvui. Jis aptinkamas artimoje latvių kultūroje. H.Biezais rašo, kad per vestuves jaunoji turėjo būti į pirtį pervedama tiltu, kad „nesušlaptų“ kojų. Tai paliudija tikėjimą, kad moters nėštumo metu kojų sušlapimas pakenkia kūdikiui.

Minėti įvaizdžiai siejasi su išsivysčiusia XIX-XX amžiaus valstiečio sodyba, kurioje įsikomponuoja ir pirtis. Ištyrus sodybinius želdinius, rasta daug atvejų, kai prie pirties, nors ji būtų prie sodo ar apželdinta krūmais, auga medis, dažniausiai beržas, gluosnis, rečiau kada sodinama eglė. Prie pirties neaptikta vyro simbolių - uosio ar ąžuolo.

Pastarieji medžiai buvo jau patriarchate išsivysčiusios sodybos elementai ir augo ne prie moteriško pastato - pirties, o sodybos centre ir šiaip išraiškesnėje vietoje. Beržai dažniausiai aptinkami prie pirčių ir retai kada sodybos centre. Čia reikia pažymėti, kad beržas šiaurės kraštų medis (pvz., Estijoje jis paprastai auga kiemo vidury, kaip ir mūsų ąžuolas). Beržo šakelės - vanta buvo susijusios su moterų pirtimi.

Prie pirčių ties durimis, jeigu pirtis stovi ne prie upės ar ežero, dažniausiai kasama kūdra. Kūdroje po vanojimosi buvo „atsivėsinama“, t.y. maudomasi. Tą ypač mėgo vyrai, moterims tai beveik nebūdinga.

Nesunku įsidėmėti, kad medis, pirtis ir kūdra sugretinti ne tik dėl buitinio patogumo - tai gilesnę prasmę turinti kompozicija. Ji dažnai aptinkama, kai pirtis yra prie sodybos kampo, netoli nuo sodybinių medžių, dažniausiai vaismedžių.

Nesunku įžiūrėti, kad pirtis su jai būdingais želdiniais išsijungia iš išsivysčiusios sodybos kaip Pasaulio modelio. Peršasi mintis, jog tai nėra atsitiktinis reiškinys. Nors ir nėra prielaidų, kad tai būtų daroma sąmoningai, tačiau tam tikra simbolinė intencija pastebima.

Išvados

Sodybos Lietuvoje išgyvena atgimimą, o kūrybingi žmonės randa būdų, kaip jas pritaikyti turizmui ir bendruomenės reikmėms. Nuo saulėgrąžų laukų iki tradicinių sodybų su pirtimis ir malūnais, kiekviena vieta turi savo unikalų žavesį ir istoriją. Svarbiausia - nebijoti eksperimentuoti ir įgyvendinti savo viziją, kuri džiugintų ne tik Jus, bet ir kitus.

tags: #sodyba #kitas #laukas