Ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. "Dėl šio turto ataskaitos rengimo ir teikimo tvarkos", Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 1429 "Dėl Turto apskaitos tvarkos ataskaitai apie valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą rengti patvirtinimo" bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. D-6 "Dėl valstybės ir savivaldybės turto metinės statistinės ataskaitos patvirtinimo".
Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą ataskaitas rengia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Vyriausybės nustatyta tvarka ir kiekvienais metais iki liepos 1 d. teikia Vyriausybei bei Valstybės kontrolei. Vyriausybė svarsto ataskaitą apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir kiekvienais metais iki rugsėjo 1 d. teikia Seimui.
Ataskaitoje pateikti duomenys apie turtą, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei ir kurį patikėjimo teise valdo valstybės įmonės; valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos; Lietuvos bankas; savivaldybės. Taip pat ataskaitoje pateikti duomenys apie valstybės įmonių; valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytą turtą, kuris teisiniu požiūriu taps valstybės nuosavybe tik sumokėjus už jį visą lizingo sutartyje numatytą kainą.
Ataskaitoje pateikti duomenys apie valstybės turto valdytojų (valstybės biudžetinių įstaigų ir valstybės įmonių) įsipareigojimus ir apie valstybės įsipareigojimus. Valstybė ir savarankiški juridiniai asmenys paprastai neatsako už vienas kito prievoles, išskyrus įstatymuose ar juridinio asmens steigimo įstatuose numatytus atvejus (CK 2.50 str. 2 d.), t. y. valstybės atsakomybė už valstybės biudžetinių įstaigų ir valstybės įmonių įsipareigojimus yra ribota.
Duomenų šaltiniai:
- Valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos pateikia duomenis apie turtą ir įsipareigojimus, kurie įtraukti į jų išlaidų sąmatų vykdymo balansus ir užbalansines sąskaitas (lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyjamas turtas).
- Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teritorinės muitinės teikia duomenis apie bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą turtą, radinius.
- Valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų rodiklis „Pinigai sąskaitose“ paimtas iš Lietuvos banko rengiamos pinigų apžvalgos.
- Valstybės įmonės Registrų centro įvertinti duomenys apie valstybinės žemės fondą, t.y. Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centro duomenys apie valstybinį žemės fondą, t.y. šios žemės plotą.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. "Dėl šio turto 2001-2002 metų ataskaitos", Valstybinės miškų tvarkos tarnybos valstybinės miškų apskaitos duomenys apie inventorizuotus valstybinės miško žemės plotus.
Neįvertintas turtas: muziejinės vertybės, valstybės vardas, Lietuvos Respublikos heraldikos objektai, teisė į oro erdvę virš Lietuvos Respublikos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje ir radijo dažnių ištekliai. Kultūros ministerija informavo, kad muziejinių vertybių buhalterinė apskaita nėra vykdoma. Tik tuomet, kai bus parengti muziejinių vertybių apskaitos standartai ir vertinimo metodika, muziejai galės atlikti saugomų vertybių įvertinimą. Muziejuose eksponatai registruojami inventorinėse knygose, kurios atitinka registro arba sąrašo reikalavimus. Kultūros ministerijos duomenimis, 2004 m. pabaigoje valstybiniuose Lietuvos muziejuose buvo sukaupta 5 323,8 tūkst. eksponatų.
Ataskaitos lentelėje „Ilgalaikis materialusis turtas“ nėra įtraukta AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdomo viešojo naudojimo geležinkelio vertė, nes valstybei nuosavybės teise priklauso šios bendrovės akcijos. Lentelėje „Finansinis turtas“ yra įtraukta AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcijų vertė. Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso 5 straipsnyje nurodyta, kad „viešoji geležinkelio infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Viešoji geležinkelio infrastruktūra neprivatizuojama“. Todėl šis turtas, kuriuo šiuo metu naudojasi AB „Lietuvos geležinkeliai“, priklauso ir priklausys nuosavybės teise Lietuvos Respublikai (valstybei). Kaip informavo Susisiekimo ministerija, turto, priskirto viešajai geležinkelio infrastruktūrai, likutinė vertė 2003 m. pabaigoje buvo apie 1 mlrd. litų, 2004 m. pabaigoje - 1,105 mlrd. litų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 1429 "Dėl Turto apskaitos tvarkos ataskaitai apie valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą rengti patvirtinimo" nustato valstybės turto apskaitos, kurios reikia ataskaitai apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą rengti, reikalavimus. Jame nustatyta, kokį turtą ir kokia verte valdytojai turi įtraukti į apskaitą. Šiuo metu biudžetinės įstaigos apskaita tvarkoma ne pagal tarptautinius apskaitos standartus. Be to, galiojanti apskaitos tvarka biudžetinėse įstaigose, valstybės įmonėse, valstybės pinigų fonduose skiriasi. Biudžetinės įstaigos apskaitą tvarko modifikuotu pinigų principu, valstybės pinigų fondai - pinigų principu, Valstybinio socialinio draudimo fondas ir valstybės įmonės - pagal kaupimo principą. Todėl duomenys apie finansinį turtą ir įsipareigojimus yra vertinami remiantis skirtingais principais.
Ataskaitos duomenys apie finansinį turtą ir įsipareigojimus daugeliu atvejų įtraukti tokia apimtimi ir tokia verte, kokia duomenys yra įtraukti į institucijų balansus.
Dalis valstybės turto nėra traukiama į buhalterinę apskaitą ir todėl nėra parodoma biudžetinės įstaigos finansinėje atskaitomybėje.
Tvarkydamos apskaitą pagal modifikuotą grynųjų pinigų principą, biudžetinės įstaigos įvertina ne visus įsipareigojimus. Be to, neapskaitoma dalis atidėjimų.
Šiuo metu Finansų ministerija rengia viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės reformą. Įgyvendinus šią reformą, viešojo sektoriaus konsoliduota finansinė atskaitomybė turėtų pakeisti šiuo metu Statistikos departamento rengiamą ataskaitą apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą.
Valstybės turto valdytojai pateikė patikslintus 2003 m. duomenis. Be to, valstybės įmonės nuo 2004 m. rengia finansinę atskaitomybę vadovaudamosi verslo apskaitos standartais. Rengdamos 2004 m. ataskaitą, įmonės patikslino ir 2003 m. duomenis (patikslinti 2003 m. duomenys pateikti ir Ataskaitoje). Pagal naują Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo redakciją finansavimo (dotacijų ir subsidijų) likutis nėra priskiriamas nuosavam įmonės kapitalui, todėl turėtų būti Ataskaitoje parodytas kaip įsipareigojimai. Atitinkamai pakoreguoti ir 2003 m. duomenys.
Šios žemės (valstybinės žemės) įvertinimą atliko valstybės įmonė Registrų centras. Iš visos 2005 metų pradžioje buvusios 3286,1 tūkst. ha ploto valstybinės žemės Nekilnojamojo turto registre įregistruota 320,6 tūkst. ha, arba tik 9,8 procento. Šie žemėlapių ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitos, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-57.
Žemės vertinimo masiniu būdu rezultatu pagrindu parengtos Vidutinės nekilnojamojo turto kainos Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, patvirtintos Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 3. Buvo suskirstytos teritorijos į zonas ir vertinimas atlikti automatizuotai, panaudojant Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje sukauptą informaciją. Buvo apskaičiuoti vidurkiai (vidutinės vertės) pagal žemės naudojimo paskirtis savivaldybėse. Panaudojant vidutines vertes įvertintos žemės fondo kategorijos, kurioms yra parengti žemės masinio vertinimo modeliai. Miško žemė su medynais, kuriai masinio vertinimo modeliai nėra parengti, buvo įvertinta pagal vidutines miškų ūkio paskirties žemės su medynais (miškais) kainas, kurias nustatė Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 2 "Dėl vidutinių rinkos kainų nustatymo būstui ir žemės sklypams 2005 m. vasario 1 d. šioms šeimoms gauti".
Įvertinimui panaudoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenys 2004 m. sausio 1 d. ir 2005 m. sausio 1 d. Apie žemės reformos eigą informaciją teikia apskričių viršininkų administracijos. Duomenų pateikimo forma patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 3D-534 "Dėl informacijos apie žemės reformos eigą teikimo". Pateikiami duomenys apie piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises nuo 1991 m.
Ataskaitoje pateikti valstybės įmonių duomenys tik apie turtą ir įsipareigojimus, kurie yra įtraukti į šios įmonės balansus.
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondas kaupia lėšas, kurios naudojamos eksploatavimo nutraukimo techniniams ir socialiniams projektams, įmonės Eksploatavimo nutraukimo tarnybai išlaikyti, radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti bei branduolinei žalai atlyginti. Šio fondo sukauptos lėšos nebus pakankamos jos veiklai nutraukti ir todėl veiklos nutraukimas priklausys nuo užsienio šalių - donorių suteiktos paramos. Užsienio šalių parama yra skiriama per Tarptautinį Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, kuriame sukaupta per 250 mln. eurų.
Europos Komisija (Stojimo į Europos Sąjungą sutarties protokolas Nr. 4 "Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje") įsipareigojo skirti 2004-2006 m. įmonės eksploatavimo nutraukimui ir Lietuvos energetikos ūkio modernizavimui 285 mln. eurų (2004 m. kainomis, tai sudarė 319 mln. eurų). Europos Sąjungos 2004 metų biudžete Lietuvai įmonės eksploatavimo nutraukimo reikmėms yra skirta 105 mln. eurų, iš jų 95 mln. eurų - Tarptautiniam Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondui, o 10 mln. eurų - specialiajai Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programai, kurią administruos Ūkio ministerija.
Šios organizacijos materialinės atsakomybės dydis už kiekvieną branduolinį incidentą 1963 m. Vienos konvencijoje dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą apribojamas nustatyta minimalia atsakomybės suma 5 mln. JAV dolerių (vienas JAV doleris prilyginamas atsiskaitymo vienetui, kurio ekvivalentinė vertė prilygsta jo aukso paritetui, buvusiam 1963 m. balandžio 29 d.). Įmonė nėra apdraudusi savo civilinės atsakomybės branduolinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. Jeigu draudimo ir kitų turimų lėšų nepakanka branduolinei žalai atlyginti, trūkstamos sumos išmokėjimą garantuoja Vyriausybė, laikydamasi Lietuvos Respublikos prisiimtų įsipareigojimų pagal Vienos konvenciją.
Nepriklausoma turto vertinimo įmonė atliko viso įmonės ilgalaikio materialiojo turto įvertinimą ir nustatė, kad ilgalaikio materialiojo turto vertė 2004 m. pabaigoje sudarė 602 281 tūkst. litų. Įmonės balanse ir į Ataskaitą šis turtas įtrauktas 1 453 647 tūkst. litų, arba 851 366 tūkst. litų didesne, likutine verte. Jei įmonė atliktų atitinkamus koregavimus ir sumažintų ilgalaikio materialiojo turto vertę, Ataskaitoje turto vertė būtų 851 366 tūkst. litų mažesnė.
Įmonės finansinėje atskaitomybėje nurodyta, kad įmonės atsargos sudaro 600 131 tūkst. litų. Ši suma įtraukta ir į Ataskaitą. Branduolinio kuro atsargos finansinėje atskaitomybėje pateikiamos įsigijimo savikaina. Šiose kuro kasetėse liks nepanaudoto branduolinio kuro. Finansinėje atskaitomybėje nėra apskaitomi atidėjimai branduoliniam kurui, kuris liks nepanaudotas reaktoriuose jų eksploatavimo nutraukimo metu. Nėra nustatyta, kokio dydžio atidėjimus turėtų suformuoti įmonė.
Šio nefinansinio turto likutinė vertė (išskyrus žemę, išžvalgytas naudingąsias iškasenas, muziejines vertybes ir kitą neįvertintą turtą) per 2004 metus sumažėjo 0,3 procento ir 2004 m. pabaigoje sudarė 18 393,2 mln. litų. Valstybės finansinio turto 2004 m. pabaigoje buvo 15 369,0 mln. litų, per metus jis sumažėjo 1,2 procento. Valstybinės žemės fondo plotas 2005 m. pradžioje buvo 3 286,1 tūkst. ha. Per metus šis valstybės turtas sumažėjo 6 procentais.
Valstybinės žemės fondo vertė 2005 m. pradžioje buvo 44 880,8 mln. litų. Šio nefinansinio turto likutinė vertė (išskyrus žemę, išžvalgytas naudingąsias iškasenas, muziejines vertybes ir kitą neįvertintą turtą) per 2004 metus sumažėjo 0,3 procento, arba 50,5 mln. litų, ir 2004 m. pabaigoje sudarė 18 393,2 mln. litų (2003 m. pabaigoje - 18 443,7 mln. litų). Per 2004 m. nefinansinio turto struktūra beveik nepasikeitė. Didžiąją nefinansinio turto likutinės vertės dalį sudarė ilgalaikis materialusis turtas.
Per 2004 metus nefinansinio turto struktūra beveik nepasikeitė. Didžiąją nefinansinio turto likutinės vertės dalį sudarė ilgalaikis materialusis turtas.
1 pav. Nefinansinio turto struktūra
Šiuo metu biudžetinės įstaigos apskaitą tvarko modifikuotu pinigų principu, valstybės pinigų fondai - pinigų principu, Valstybinio socialinio draudimo fondas ir valstybės įmonės - pagal kaupimo principą. Todėl duomenys apie finansinį turtą ir įsipareigojimus yra vertinami remiantis skirtingais principais.
Ataskaitos duomenys apie finansinį turtą ir įsipareigojimus daugeliu atvejų įtraukti tokia apimtimi ir tokia verte, kokia duomenys yra įtraukti į institucijų balansus.
Dalis valstybės turto nėra traukiama į buhalterinę apskaitą ir todėl nėra parodoma biudžetinės įstaigos finansinėje atskaitomybėje.
Tvarkydamos apskaitą pagal modifikuotą grynųjų pinigų principą, biudžetinės įstaigos įvertina ne visus įsipareigojimus. Be to, neapskaitoma dalis atidėjimų.
Šiuo metu Finansų ministerija rengia viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės reformą. Įgyvendinus šią reformą, viešojo sektoriaus konsoliduota finansinė atskaitomybė turėtų pakeisti šiuo metu Statistikos departamento rengiamą ataskaitą apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą.
Valstybės turto valdytojai pateikė patikslintus 2003 m. duomenis. Be to, valstybės įmonės nuo 2004 m. rengia finansinę atskaitomybę vadovaudamosi verslo apskaitos standartais. Rengdamos 2004 m. ataskaitą, įmonės patikslino ir 2003 m. duomenis (patikslinti 2003 m. duomenys pateikti ir Ataskaitoje). Pagal naują Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo redakciją finansavimo (dotacijų ir subsidijų) likutis nėra priskiriamas nuosavam įmonės kapitalui, todėl turėtų būti Ataskaitoje parodytas kaip įsipareigojimai. Atitinkamai pakoreguoti ir 2003 m. duomenys.
Šios žemės (valstybinės žemės) įvertinimą atliko valstybės įmonė Registrų centras. Iš visos 2005 metų pradžioje buvusios 3286,1 tūkst. ha ploto valstybinės žemės Nekilnojamojo turto registre įregistruota 320,6 tūkst. ha, arba tik 9,8 procento. Šie žemėlapių ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitos, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-57.
Žemės vertinimo masiniu būdu rezultatu pagrindu parengtos Vidutinės nekilnojamojo turto kainos Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, patvirtintos Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 3. Buvo suskirstytos teritorijos į zonas ir vertinimas atlikti automatizuotai, panaudojant Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje sukauptą informaciją. Buvo apskaičiuoti vidurkiai (vidutinės vertės) pagal žemės naudojimo paskirtis savivaldybėse. Panaudojant vidutines vertes įvertintos žemės fondo kategorijos, kurioms yra parengti žemės masinio vertinimo modeliai. Miško žemė su medynais, kuriai masinio vertinimo modeliai nėra parengti, buvo įvertinta pagal vidutines miškų ūkio paskirties žemės su medynais (miškais) kainas, kurias nustatė Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 2 "Dėl vidutinių rinkos kainų nustatymo būstui ir žemės sklypams 2005 m. vasario 1 d. šioms šeimoms gauti".
Įvertinimui panaudoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenys 2004 m. sausio 1 d. ir 2005 m. sausio 1 d. Apie žemės reformos eigą informaciją teikia apskričių viršininkų administracijos. Duomenų pateikimo forma patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 3D-534 "Dėl informacijos apie žemės reformos eigą teikimo". Pateikiami duomenys apie piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises nuo 1991 m.
Ataskaitoje pateikti valstybės įmonių duomenys tik apie turtą ir įsipareigojimus, kurie yra įtraukti į šios įmonės balansus.
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondas kaupia lėšas, kurios naudojamos eksploatavimo nutraukimo techniniams ir socialiniams projektams, įmonės Eksploatavimo nutraukimo tarnybai išlaikyti, radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti bei branduolinei žalai atlyginti. Šio fondo sukauptos lėšos nebus pakankamos jos veiklai nutraukti ir todėl veiklos nutraukimas priklausys nuo užsienio šalių - donorių suteiktos paramos. Užsienio šalių parama yra skiriama per Tarptautinį Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, kuriame sukaupta per 250 mln. eurų.
Europos Komisija (Stojimo į Europos Sąjungą sutarties protokolas Nr. 4 "Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje") įsipareigojo skirti 2004-2006 m. įmonės eksploatavimo nutraukimui ir Lietuvos energetikos ūkio modernizavimui 285 mln. eurų (2004 m. kainomis, tai sudarė 319 mln. eurų). Europos Sąjungos 2004 metų biudžete Lietuvai įmonės eksploatavimo nutraukimo reikmėms yra skirta 105 mln. eurų, iš jų 95 mln. eurų - Tarptautiniam Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondui, o 10 mln. eurų - specialiajai Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programai, kurią administruos Ūkio ministerija.
Šios organizacijos materialinės atsakomybės dydis už kiekvieną branduolinį incidentą 1963 m. Vienos konvencijoje dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą apribojamas nustatyta minimalia atsakomybės suma 5 mln. JAV dolerių (vienas JAV doleris prilyginamas atsiskaitymo vienetui, kurio ekvivalentinė vertė prilygsta jo aukso paritetui, buvusiam 1963 m. balandžio 29 d.). Įmonė nėra apdraudusi savo civilinės atsakomybės branduolinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. Jeigu draudimo ir kitų turimų lėšų nepakanka branduolinei žalai atlyginti, trūkstamos sumos išmokėjimą garantuoja Vyriausybė, laikydamasi Lietuvos Respublikos prisiimtų įsipareigojimų pagal Vienos konvenciją.
Nepriklausoma turto vertinimo įmonė atliko viso įmonės ilgalaikio materialiojo turto įvertinimą ir nustatė, kad ilgalaikio materialiojo turto vertė 2004 m. pabaigoje sudarė 602 281 tūkst. litų. Įmonės balanse ir į Ataskaitą šis turtas įtrauktas 1 453 647 tūkst. litų, arba 851 366 tūkst. litų didesne, likutine verte. Jei įmonė atliktų atitinkamus koregavimus ir sumažintų ilgalaikio materialiojo turto vertę, Ataskaitoje turto vertė būtų 851 366 tūkst. litų mažesnė.
Įmonės finansinėje atskaitomybėje nurodyta, kad įmonės atsargos sudaro 600 131 tūkst. litų. Ši suma įtraukta ir į Ataskaitą. Branduolinio kuro atsargos finansinėje atskaitomybėje pateikiamos įsigijimo savikaina. Šiose kuro kasetėse liks nepanaudoto branduolinio kuro. Finansinėje atskaitomybėje nėra apskaitomi atidėjimai branduoliniam kurui, kuris liks nepanaudotas reaktoriuose jų eksploatavimo nutraukimo metu. Nėra nustatyta, kokio dydžio atidėjimus turėtų suformuoti įmonė.
Šio nefinansinio turto likutinė vertė (išskyrus žemę, išžvalgytas naudingąsias iškasenas, muziejines vertybes ir kitą neįvertintą turtą) per 2004 metus sumažėjo 0,3 procento ir 2004 m. pabaigoje sudarė 18 393,2 mln. litų. Valstybės finansinio turto 2004 m. pabaigoje buvo 15 369,0 mln. litų, per metus jis sumažėjo 1,2 procento. Valstybinės žemės fondo plotas 2005 m. pradžioje buvo 3 286,1 tūkst. ha. Per metus šis valstybės turtas sumažėjo 6 procentais.
Valstybinės žemės fondo vertė 2005 m. pradžioje buvo 44 880,8 mln. litų. Šio nefinansinio turto likutinė vertė (išskyrus žemę, išžvalgytas naudingąsias iškasenas, muziejines vertybes ir kitą neįvertintą turtą) per 2004 metus sumažėjo 0,3 procento, arba 50,5 mln. litų, ir 2004 m. pabaigoje sudarė 18 393,2 mln. litų (2003 m. pabaigoje - 18 443,7 mln. litų). Per 2004 m. nefinansinio turto struktūra beveik nepasikeitė. Didžiąją nefinansinio turto likutinės vertės dalį sudarė ilgalaikis materialusis turtas.
tags: #svietimo #istaigu #atsakas #apie #valstybes #nekilnojamaji