Pastaruoju metu Lietuvos nekilnojamojo turto rinka išgyvena įdomų laikotarpį, kai pirkėjai vis dažniau renkasi mažesnius būstus, tačiau kartu auga poreikis erdvesniems namams priemiesčiuose. Šiame straipsnyje panagrinėsime, koks yra vidutinis namo plotas šeimai Lietuvoje, kokios tendencijos vyrauja rinkoje ir kaip šeimos poreikiai įtakoja būsto pasirinkimą.
Mažos patalpos: mada ar būtinybė?
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi mažus būstus. Jis teigia: „Pirkėjams yra labai svarbus kainos kriterijus, o mažesni būstai yra pigesni. Antra, toks būstas yra arba pirmasis būstas studijuojančiam žmogui, jaunai šeimai, arba investicija su tikslu jį nuomoti. Be abejo, ne mažiau svarbu, kur tie objektai yra. Dažniausiai jie yra netoli sutvarkytos viešosios infrastruktūros, centro, prekybos ir pramogų centrų.“
Tačiau inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausias architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis abejoja, ar toks būstas tinkamas jaunai šeimai. M. Pakalnis sako: „Nelabai suprantu žmones, kurie sukūrė jauną šeimą ir tokį būstą įsigyja. Kalbėti apie kokybišką vaikų auginimą turint tokį būstą tiesiog neišeina. Vertinu tai kaip laikiną prieglobstį arba būstą viengungiams, kai yra vieta lovai, kompiuterio stalui, o kieme - ir automobiliui.“
Specialistas neatmeta, kad yra žmonių, kuriems būsto reikia tik nakvynei, tačiau svarsto, kad sprendimą pirkti mažą būstą dažniausiai lemia lėšų trūkumas didesniam pirkiniui. M. Pakalnis sako: „Mano supratimu, būstai Vilniuje yra neadekvačiai brangūs pagal žmonių pajamas, o palyginus buto ir namo sąnaudas, butai yra nepaprastai brangūs. Pirmiausia, manau, problema yra kaina.“
Pasak jo, šalyse, kurios gali pasigirti aukšta gyvenimo kokybe, skaičiuojama, kad žmogui turėtų tekti apie 30-45 kv. m. ploto. M. Pakalnis teigia: „Manoma, kad išsilavinęs žmogus turi tam tikrų poreikių ir tiems poreikiams realizuoti jam reikalingas tam tikras plotas, yra vadinamojo „burbulo“ teorija: jei žmogui yra per mažai vietos, asmuo jaučiasi nepatogiai.“
Šiuo metu Vilniuje vienam gyventojui tenka apie 25 kv. m. M. Pakalnis pabrėžia: „Mes visada sakydavome, kad žmogui turėtų tekti apie 30-35 kv. m, tai yra tam tikras gerovės požymis. Sovietmečiu buvo labai blogai, kai žmogui tekdavo 12-16 kv. m, ir jau tuomet buvo sakoma, kad gyvenimo sąlygos yra prastos. Tuomet mažų būstų statyta nedaug, nes manyta, kad juose nepavyksta kurti normalaus gyvenimo net ir sovietmečiu.“
M. Pakalnis nesutinka, kad mažų plotų studijos ar loftai yra pigūs, nes vieno kvadratinio metro kaina dažnai yra didesnė nei naujos statybos ekonominės klasės būsto. Jis priduria: „Pigumas yra santykinis, jei paskaičiuoti, kiek kainuoja kvadratinis tokio mažo būsto metras ir kas rinkoje yra siūloma už šią kainą. O jeigu dar įvertinti, kokios yra statybos sąnaudos, verta prisiminti, kad žmogus vieną kvadratinį metrą namo sode pasistato už 2,5-3 tūkst. litų. Manau, už šią kainą namą imsis statyti ir statybos bendrovės paskelbus konkursą. Šie skirtumai rodo butų ir namų kainų neadekvatumą, dėl to žmonės ir statosi namus aplink Vilnių.“
Gyvenamojo ploto normos: lyginamoji lentelė
Ši lentelė apibendrina esminius reikalavimus ir rekomendacijas dėl gyvenamojo ploto normų Lietuvoje:
| Rodiklis | Norma/Rekomendacija | Pastabos |
|---|---|---|
| Minimalus buto plotas (anksčiau) | 34 kv. m | Dabar atsižvelgiama į kambarių dydžius |
| Minimalus buto plotas (dabartinis) | 17-18 kv. m | Minimaliam butui su kambariu, virtuve ir sanitariniu mazgu |
| Rekomenduojamas plotas vienam asmeniui | 30-45 kv. m | Šalyse su aukšta gyvenimo kokybe |
| Vidutinis plotas vienam gyventojui Vilniuje | 25 kv. m | |
| Minimalus kambario plotas daugiabutyje | 16 kv. m | |
| Minimalus vonios ir tualeto plotas | 4 kv. m | |
| Minimalus plotas vienam žmogui daugiabutyje | 14 kv. m |
Individualūs namai: renesansas NT rinkoje
Individualūs gyvenamieji namai Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje išgyvena renesansą - nuo pandemijos pradžios 2020 metų pavasarį jų pardavimai, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, yra išaugę maždaug ketvirtadaliu, o vidutinės sandorių kainos padidėjo trečdaliu.
Pastaruosius porą metų gyvenamųjų namų patrauklumas yra išaugęs, o NT vystytojai, reaguodami į išaugusią paklausą, aktyviai įgyvendina vis naujus projektus. Be abejo, plėtra vyksta ir tuomet, kai naujai suformuotose teritorijose gyventojai patys statosi naujus namus.
Registrų centro skaičiavimais, per pastaruosius dvejus metus visoje Lietuvoje buvo įregistruota apie 23 tūkst. naujų namų - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, kurių statybos baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų.
Daugiau kaip pusė naujų namų 2020-2021 metais buvo pastatyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos bei šių didmiesčių žiedinėse savivaldybėse.
Statybos leidimai ir baigti statyti objektai 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį baigti statyti 2 009 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, tai 8,8 proc. mažiau nei 2020 m.Per ketvirtį pastatyta 1 816 naujų gyvenamųjų namų su 2 943 būstais, iš jų 71,5 proc. - individualiuose namuose.
Baigtų statyti naujų būstų naudingasis plotas sudarė 303,5 tūkst. m² ir buvo 28,6 proc. mažesnis nei 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį.2021 m. ketvirtąjį ketvirtį 25,8 proc. baigtų statyti naujų gyvenamųjų būstų buvo Vilniaus m. sav., 16,6 proc. - Kauno m. sav., 11,9 proc. - Kauno r.
2021 m. vyravo individualiųjų namų statyba - 68,3 proc. pastatytų būstų buvo individualiuose namuose. Vidutinis būsto naudingasis plotas individualiame name buvo 127,4 m², buto daugiabutyje - 57,6 m².
Tech sektorius keičia namų rinką
Augantis tech sektorius, keičiasi darbo kultūra ir šeimų prioritetai formuoja naują namų rinkos peizažą.
Pokyčiai 2024:
- Dauguma dirba hibridiškai
- Lankstūs darbo grafikai
- Namų ofisai - poreikis
Kas keičiasi:
- Darbo zonos namuose
- Greitas internetas
- Ramios aplinkos
Šeimos poreikiai ir namo dydis
Šeimos poreikiai yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių optimalų namo dydį. Jaunos šeimos dažnai renkasi mažesnius būstus, o šeimos su vaikais - erdvesnius namus priemiesčiuose. Taip pat svarbu atsižvelgti į šeimos gyvenimo būdą ir poreikius: ar reikalingas darbo kambarys, ar dažnai priimami svečiai ir pan.
Lietuvoje optimalus gyvenamasis namas, priklausomai nuo šeimos dydžio svyruoja nuo 150 iki 250 kv. m.
Tendencijos ir prognozės
Analizė pateikta ne vienu pjūviu. Duomenys buvo renkami apie kainų, įperkamumo, pasiūlos, paklausos pokyčius, tačiau vienas įdomiausių ir retai nagrinėjamų rodiklių - pastatytų, statomų ir planuojamų statyti butų vidutinis plotas bei plotas, tenkantis vienam gyventojui.
Analizėje matyti, kad ilgą laiką besitęsusi naujai statomų butų ploto mažėjimo tendencija 2021 metais staiga ėmė keistis, t.y, butų plotas liovėsi mažėjęs ir netgi šiek tiek augo.
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys, naujausiais duomenimis, šalyje esantis bendras būstų (ne tik butų) plotas didėja, nes naujų būstų pastatoma daugiau nei nugriaunama senų, plečiamas jau pastatytų būstų plotas ir pan., o gyventojų skaičius nedidėja ar net mažėja. Tai lemia, kad ir vienam gyventojui tenkantis naudingasis būsto plotas didėja.
Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. vienam gyventojui teko 38,2 kv. m plotas. Per metus rodiklis padidėjo nedaug - 0,3 kv. m, bet per dešimtmetį vidutinis plotas, tenkantis vienam gyventojui padidėjo beveik 8 kv. m., t. y. daugiau nei ketvirtadaliu.
10 Home Design Mistakes to Avoid
Apibendrinant, galima teigti, kad vidutinis namo plotas šeimai Lietuvoje priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant finansines galimybes, šeimos dydį, gyvenimo būdą ir vietovę. Nors rinkoje vyrauja tendencija rinktis mažesnius būstus, tačiau šeimos su vaikais vis dar prioritetą teikia erdvesniems namams priemiesčiuose. Svarbu atsižvelgti į ilgalaikius poreikius ir pasirinkti būstą, kuris atitiktų ne tik šiandienos, bet ir ateities reikalavimus.