Šiame straipsnyje aptarsime nusikaltimus, susijusius su patekimu į patalpas, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėsime atsakomybę už kurstymą, religijos laisvės užtikrinimą, rinkimų teisės pažeidimus, darbo saugos reikalavimų nepaisymą ir nusikaltimus nuosavybei.
Kurstymas ir atsakomybė pagal BK 170 straipsnį
LR Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnis yra artimas diskriminavimui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (K-ja) 35 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad žmogus turi teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus ir skleisti informaciją. Nustatant leistinos saviraiškos ribas, valstybė reaguoja į tai, įskaitant ir baudžiamojo kodekso priemones (170 straipsnis).
Atsakomybė už kurstymą iškyla ne tik konkrečiam fiziniam asmeniui, bet ir juridiniam asmeniui. Šis straipsnis turi grįžtamąją galią. Objektas - žmogaus grupių pagal jų priklausomumą tam tikrai grupei ir konkrečių asmenų teisės ir laisvės bei jų lygiateisiškumas su kitais asmenimis.
Objektyviai veika pasireiškia veikimu, aktyviais veiksmais, tam tikro turinio viešais pareiškimais neapibrėžtam asmenų ratui. Tuose pasireiškimuose pateikiamos šališkos, neobjektyvios, specialiai parengtos ir išdėstytos žinios, nuomonės, vertinimai, išvados, kurios visumoje išreiškia neigiamą, žeminantį nusistatymą prieš tam tikrą žmonių grupę dėl jų priklausomumo ar konkretų žmogų.
Tie pasireiškimai skiriami nuteigti žmogų prieš tokios grupės žmones. Tai gali būti daroma žodžiu, paskaitos, diskusijos, konferencijos metu, raštu, plakatais, Interneto žinutėmis, per masinio informavimo priemones. Tokio turinio dalykų kūrimas, jų gaminimas turint tikslą platinti sudaro rengimąsi.
Kvalifikuoja, griežtina atsakomybę viešas kurstymas smurtauti, susidoroti su tokiais žmonėmis dėl jų priklausomybės tam tikrai grupei arba su vienu žmogumi. Viešumas - kurstymas neapibrėžtam asmenų ratui. Neviešas kurstymas - kurstymas, kurstyti (kaip rengimasis, kaip organizacinė forma). Įstatymas pripažįsta kurstymu ir tokios veiklos finansavimą ar kitokį materialinį rėmimą. Ši sudėtis yra formalioji, pakanka paties kurstymo fakto. Padariniai yra už šios sudėties ribų. Subjektas - fizinis ir juridinis asmuo.
Jeigu veikoje yra požymių, kad kaltininkas dalyvavo žmonių persekiojime dėl priklausomumo tam tikrai grupei, tuo įgyvendindamas valstybės politiką, jam inkriminuotinas ne 170 straipsnis, o 100 straipsnis - tarptautinėje teisėje draudžiamas elgesys su žmonėmis.
Religijos laisvė ir trukdymas atlikti religines apeigas (BK 171 straipsnis)
171 straipsnis remiasi "Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos" skelbiamą religijos laisvę. Pasirinkęs religiją, religingas žmogus turi turėti galimybę praktikuoti tikėjimą, lankant pamaldas. Ir LR Konstitucija skelbia tikėjimo laisvę, kad religijos laisvė yra nevaržoma. Apriboti šią laisvę galima tik įstatymu, nes, pavyzdžiui, kai kurios tikėjimo grupės pažeidžia viešąją tvarką, blogai veikia žmones, jų teises ir laisves. Tokios grupės yra draudžiamos.
Objektyviai trukdymas yra valstybės pripažintos religinės bendruomenės ar bendrijos rengiamų pamaldų, iškilmių, kitų apeigų sutrikdymas veiksmais, įžūliais žodžiais, patyčiomis, grasinimais. Ar religinė bendruomenė ar bendrija yra pripažinta valstybės, apsprendžia teisės aktai. Svarbiausias yra "Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas". Pagal šio įstatymo nuostatas, religinės bendruomenės yra bažnyčių ir tolygių religinių organizacijų, bendruomenių, siekiančių įgyvendinti tos religijos tikslus, susivienijimai. Bendriją sudaro ne mažiau kaip 2 religinės bendruomenės, turinčios bendrą vadovybę.
Trukdymas visada susijęs su pamaldomis, apeigomis: mišios, krikštas, sutuoktuvių apeigos, kautynės, t. y. visos kulto ceremonijos. Jos gali būti atliekamos kulto pastatuose, taip pat namuose, pensionuose, laisvės atėmimo vietose suderinus su administracija, ligoninėse. Kariškiams taip pat tokia galimybė sudaroma vadovybės nustatyta tvarka.
Atsakomybė pagal šį straipsnį negatyviais veiksmais. Kaltė gali būti tiek tiesiogine tyčia - siekiant sutrikdyti, tiek netiesiogine tyčia. Subjektas - privatus asmuo ar valstybės tarnautojas. Sutrikdant atlikti religines apeigas kartais pažeidžiama ir viešoji tvarka, taigi esant viešosios tvarkos pažeidimo požymiams, veika kvalifikuojama pagal 284 straipsnį - tai jau nusikaltimas.
Rinkimų teisės pažeidimai (BK 172-175 straipsniai)
XXVI skyrius "Visuotinė žmogaus teisių deklaracija" skelbia, kad kiekvienas žmogus turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per išrinktus atstovus. Žmonių valia turi būti išreikšta tiesioginiuose rinkimuose, kurie turi vykti periodiškai (atnaujinant valdžią) ir tai daroma slaptu balsavimu. Kiekvienas pilietis be jokios diskriminacijos ir be apribojimų turi teisę dalyvauti valdant valstybę tiek tiesiogiai, tiek per laisvai išrinktus atstovus (turi teisę balsuoti ir būti išrinktu). LR Konstitucijos 20 straipsnis reguliuoja rinkimų klausimus. Specialus straipsnis yra skirtas referendumui. Referendumas yra vienas iš svarbiausių tiesioginės demokratijos institutų. Tai piliečių visumos atsiklausimo forma. Referendumais sprendžiami svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai. Nustatyta tvarka referendumą skelbia Seimas.
Be to, rinkimų klausimus reguliuoja "LR Seimo rinkimų įstatymas". Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų rinkėjų rinkimų teisės pažeidimai esant tam tikroms sąlygoms pripažįstami nusikaltimais ar baudžiamaisiais nusižengimais. Iš viso yra 4 sudėtys (172 straipsnis). Padarius bet kurią iš šių veikų, pažeidžiama rinkėjų rinkimo teisė, nes gali būti iškreipti rinkimų rezultatai, neatspindėti tai, už ką ar prieš ką balsavo rinkėjai.
173 straipsnis - šiame, kaip ir kituose straipsniuose, numatytos veikos kliudo išreikšti rinkimų teisę turinčių piliečių politinę valią. Iškreipia jų tikrąją nuomonę ir pasisakymą rinkimuose ar referendumuose.
175 straipsnis susideda iš 2 dalių. 1 dalis numato pagrindinę sudėtingą su alternatyviais požymiais sudėtį. 2 dalis - kvalifikuotą, materialiąją sudėtį. Objektas - konstitucinės piliečių teisės bei normali jų įgyvendinimui užtikrinti sukurtų valstybės institucijų veikla. Dispozicijoje pateikiamas baigtinis dalykų sąrašas. Tai rinkėjų ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti sąrašai, balsų skaičiavimo protokolai, rinkimų ar referendumo biuleteniai, suklastoti ar netikri rinkimų ar referendumo dokumentai. Reikalavimus dokumentams nustato tie 3 paminėti rinkimų įstatymai. Sąrašų dokumentų suklastojimas yra speciali norma, nusikaltimo numatyta 300 ir 301 straipsniuose, rinkimų dokumentų suklastojimui skirtas 173 straipsnis.
Netikrų biuletenių pagaminimas - tai tam tikrų dokumentų pagaminimas, atspausdinimas, padauginimas. Pagaminus didelį netikrų biuletenių kiekį, galimas rinkimų rezultatų iškraipymas. Baudžiamasis kodeksas neišaiškina, koks netikrų dokumentų pagaminimo kiekis laikomas dideliu. Panaudojimas kaip alternatyvus veiksmas yra tokių suklastotų dokumentų pateikimas tam tikroms komisijoms, dalijimas rinkėjams ar į balsavimo urną.
1 dalis inkriminuojama, kai nėra padarinių numatytų 173 straipsnyje. 2 dalyje padariniai - rinkimų ar referendumų pripažinimas negaliojančiais ar reikalingos įtakos rezultatams buvimas. Pripažinimas negaliojančiais priklauso nuo kitų įstatymų. Įtaka - yra požymis, nusakantis buvimą aplinkybių, kurių nepakanka pripažinti rinkimus negaliojančiais, tačiau jų rezultatai ne visai teisingi. Tai vertinamasis požymis.
Veika padaroma tiesiogine tyčia ir ne specialiu tikslu. Kaltininkas suvokia, kad jis klastoja balsų skaičiavimo protokolą, biuletenį sąrašus, pagamina didelį kiekį netikrų biuletenių ir turi tikslą paveikti rinkimų rezultatus, kad būtų išrinktas tam tikras asmuo ar pan. Subjektu gali būti tiek rinkimų komisijos narys, tiek tarnautojas, tiek privatus asmuo. Jeigu veika rinkimų dokumentų klastojimas turi sunkesnio nusikaltimo požymius (pvz., jei tai daroma dalyvaujant antikonstitucinei grupei), ši sudėtis apima ir rinkimų dokumentų klastojimą.
Socialinės žmogaus teisės ir darbų saugos reikalavimų pažeidimai (BK 176-177 straipsniai)
XXVII skyrius. Socialinės žmogaus teisės tiesiogiai Baudžiamajame kodekse žymimos dviem straipsniais: 176 straipsnis ir 177 straipsnis. Nusikaltimais pripažįstami tik tie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai, dėl kurių kilo sunkūs padariniai. Jei sunkūs padariniai nekilo, bet buvo grėsmė jiems kilti, veika traktuojama kaip baudžiamasis nusižengimas ir kvalifikuojama pagal 2 dalį. LR Konstitucijos 48 straipsnis deklaruoja kiekvieno darbuotojo sąlygas. Šią teisę sukonkretina kiti įstatymai ir teisės aktai.
Kiti įstatymai, taip pat ir Baudžiamasis kodeksas, nustato, kad jeigu saugaus darbo garantijos pažeidžiamos ir dėl to kyla sunkūs padariniai ar bent sunkių padarinių galimybė, kaltiems asmenims iškyla baudžiamoji atsakomybė. Jei pažeidimas nėra didelis ir nekyla grėsmė sunkiems padariniams - tai administracinis pažeidimas ar drausminė atsakomybė.
176 straipsnio 1 dalyje yra numatyta pagrindinė materialioji su alternatyviais požymiais nusikaltimo sudėtis. 176 straipsnio 2 dalyje numatyta formalioji baudžiamojo nusižengimo sudėtis (nereikalauja padarinių). Tiek nusikaltimo 1 dalyje, tiek baudžiamojo nusižengimo 2 dalyje objektas - saugios darbo sąlygos, užtikrinančios darbuotojų sveikatos ir gyvybės apsaugą.
Objektyviai tie pažeidimai gali pasireikšti labai įvairiai, išsamaus sąrašo nėra. Tai priklauso nuo to, kaip ši baudžiamojo įstatymo saugoma sritis yra sureguliuota kitais teisės aktais. Dispozicijos ir 1 dalyje, ir 2 dalyje yra blanketinės (siunčia į kitus teisės aktus, reguliuojančius saugos darbo sąlygas). Svarbiausias aktas - "LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas" 2000 metais. Yra ir siauriau orientuotų įstatymų, pvz., "Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas". Darbuotojų sauga apima visas prevencines priemones, skirtas jų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti. Šios priemonės planuojamos ir įgyvendinamos visuose įmonės veiklos etapuose, pradedant nuo jos įsteigimo, ir jomis siekiama, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos susirgti profesine liga, susižaloti darbe, žūti darbe. Įmonė suprantama plačiai.
Darbų sauga ir darbuotojų apsauga realizuojama labai įvairiomis priemonėmis, o tos priemonės yra išdėstytos įvairiuose teisės aktuose. Tai yra jau paminėti ir kiti įstatymai, Seimo ir Vyriausybės nutarimai, Socialinės apsaugos ir darbo ministro, Sveikatos apsaugos ministro, LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinti aktai. Be to, yra kiti teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamų sričių, pvz., Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Muitinės, Valstybinio saugumo ir kt. statutinėse institucijose. Įstatymo lygmeniu reglamentuojami bendresni dalykai, t. y. darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą, finansuoti reikiamas priemones, kontroliuoti jų įgyvendinimą, tvirtinti darbo saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus, tvirtinti specialistų pareigines instrukcijas, mokyti ir instruktuoti darbuotojus darbo saugos klausimais, informuoti juos apie rizikos veiksnius, neleisti dirbti neblaiviems, aptverti tam tikras teritorijas, pastatyti įspėjamuosius ženklus. Poįstatyminiai aktai reguliuoja tam tikrų sričių specifinius dalykus ir išdėsto konkretizuotas darbų saugos užtikrinimo taisykles, pvz., "Instruktavimo, mokymo ir inspektavimo darbuotojų saugos nuostatai", "Darbų saugos laivuose taisyklės". Pažeisti tas taisykles galima tiek neveikimu, netinkamais veiksmais. Dažniausiai pažeidžiama neveikimu.
Taisyklių pažeidimas neturi būti mažareikšmis - tada nėra nusikaltimo. Nusikaltimas yra tada, kai dėl to pažeidimo įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms (avarija) ar atsirado kitų sunkių padarinių. Jeigu dėl pažeidimo tokių sunkių padarinių nekilo, bet jei galėjo kilti, veika traktuojama kaip baudžiamasis nusižengimas (2 dalis). Nelaimingi atsitikimai darbe - tai įvykis, įskaitant eismo įvykį darbo metu, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys yra darbuotojo ar darbuotojų lengva, sunki ar mirtina trauma. Nelaimingu atsitikimui reikia priskirti ir susirgimą profesine liga.
Avarija - tai nustatytas staigus įvykis įmonėje ar jos teritorijoje, sukėlęs staigų ar užtęstą pavojų žmonėms ir aplinkai. Kitokie sunkūs padariniai - tai didelė materialinė žala, tai gali būti masinis darbuotojų atleidimas, verslo kontraktų nutraukimas dėl tos avarijos ir pan. Kiekvienu atveju įvykus nelaimingam atsitikimui, susirgus profesine liga, skiriama ekspertizė nustatyti, kokios taisyklės buvo pažeistos, kas dėl to kaltas, ir nustatyti priežastinį ryšį, t. y. įrodyti, kad sunkūs padariniai kilo būtent dėl to pažeidimo. Taisyklės dažniausia pažeidžiamos dėl neatsargumo, tačiau jos gali būti pažeistos ir tyčia (turi pareigą, žino, bet nedaro), tačiau padarinių atžvilgiu (mirties) tik neatsargumas.
Darbdavys - tai bet kokios rūšies įmonės savininkas, jos vadovas (paskirtas, išrinktas ar kita tvarka turintis įgaliojimus), tai asmuo, kuris įmonės vardu gali nutraukti, pakeisti ar sudaryti darbo sutartį, atlikti kitus veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas. Darbdaviu pripažįstamas ir, pavyzdžiui, ūkininkas, sudaręs darbo sutartį su bent vienu asmeniu. Darbdavio įgaliotas asmuo kaip subjektas - tai įmonėje įsteigtas darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojas ar specialistas, ar darbdavio specialiai tam paskirtas asmuo. Jeigu tokį pažeidimą padaro valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurie nėra tiesiogiai atsakingi už nusikaltimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Nukentėjusiuoju gali būti tiek įmonės darbuotojas, tiek kitas asmuo, pagal savo darbą susijęs su ta įmone (mokiniai, komandiruoti asmenys į tą įmonę). Jei nukenčia pašalinis asmuo dėl darbo saugos taisyklių pažeidimo, bus kitas nusikaltimas arba nusikaltimas žmogui sveikata, gyvybei.
Nusikaltimai nuosavybei
Nusikaltimai nuosavybei nusikalstamumo struktūroje yra dominuojantys ir sudaro apie 70-75 % visų egzistuojančių nusikaltimų. Kiekvienais metais šių nusikaltimų užregistruojama apie 50 000. Tokia situacija, kad nusikaltimai dominuojantys, susidarė pastarąjį dešimtmetį. Tarybiniais laikais šie nusikaltimai sudarė tik 20 %. Tokia situacija ne tik Lietuvoje, bet ir visose postkomunistinėse valstybėse. Tai apsprendžia pagrindinis faktorius tas, kad tarybiniais laikais buvo absoliuti kontrolė politinio lojalumo ir privataus gyvenimo, ir tai varžė kėsinimąsi į nuosavybę. Kitas faktorius tas, kad netikus buvusiems varžtams, moralinės nuostolio įvyko labai greitai, nes subjektyviai vogti iš valdžios - nėra smerkiama. Atsirado visuomenės susisluoksniavimas ir didelis noras iš turtingųjų. LR Konstitucija skelbia, kad nuosavybė yra neliečiama. Ji gali būti perimta valstybės žinion tik įstatymų nustatyta tvarka ir kai tai bus atlyginta. Nuosavybės neliečiamumą saugo ir Baudžiamasis kodeksas, pripažindamas tokias veikas nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais. Nuosavybė saugoma At Civilinio kodekso nuostatomis: apskaita, kontrolė, įskaitant ir turto deklaravimą.
Turtinių nusikalstamų veikų objektas ir jų klasifikavimo klausimai. XXVIII naujo Baudžiamojo kodekso skyrius pavadintas "Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams". Taigi visos turtinių nusikalstamų veikų grupės objektas neberibojamas nuosavybės santykiais, kas buvo būdinga senajam Baudžiamajam kodeksui. Naujai suformuluotas turinių nusikalstamų veikų objektas faktiškai apima visą turtinių santykių sferą, tuo tarpu nuosavybė, kaip ji apibrėžiama Civiliniame kodekse, turi kur kas siauresnį turinį. disponuoti (CK 4.37 str.). Nors pastaruoju metu civilinėje teisėje pradėta vystyti nauja nuosavybės teisės doktrina, kuri pagrįstai pripažįsta, kad savininko nuosavybėje gali būti ne tik materialūs daiktai, bet ir turtinės teisės, o pačios nuosavybės teisės neriboja klasikine savininko įgalinimų triada, tačiau vis dėlto yra rimtų argumentų, kad ne visų rūšių turto priklausomumas jo turėtojui gali būti paaiškintas nuosavybės teise, kaip ir ne bet kurios turtinės nusikalstamos veikos mechanizmą įmanoma paaiškinti kaip nuosavybės teisės pažeidimą. Iš tiesų, tokiomis nusikalstamos veikomis kaip vagystė ir plėšimas, kuomet svetimas turtas fiziškai užvaldomas ir pasisavinamas, žala daroma nuosavybei. Tačiau kitos nusikalstamos veikos gali turėti visai kitokį žalos padarymo mechanizmą, pvz., apgaule.
Šiame straipsnyje aptarėme įvairius nusikaltimus, susijusius su patekimu į patalpas ir kitomis neteisėtomis veikomis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Svarbu suprasti teisinę atsakomybę už tokius veiksmus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų.