Graikija, garsėjanti savo turtinga istorija, kultūra ir nuostabiais kraštovaizdžiais, pastaraisiais metais susiduria su dideliais ekonominiais iššūkiais. Šiame straipsnyje aptarsime Graikijos ekonominę padėtį, jos problemas ir galimus sprendimus.
Akropolis Atėnuose - vienas žymiausių Graikijos simbolių
Euro įvedimo pasekmės
Jau kurį laiką akivaizdu, jog euro sukūrimas buvo didelė klaida. Europoje niekada nebuvo sėkmingam vieningos valiutos funkcionavimui būtinų pradinių sąlygų, visų pirma - reikiamo tipo fiskalinės ir bankų sąjungos.
Tačiau situacija Graikijoje pasiekė tašką, kuriame apsigręžti, rodos, nebegalima. Bankai laikinai uždaryti, įvestos kapitalo kontrolės priemonės: galimybių perkelti lėšas už valstybės ribų suvaržymai. Atrodo labai tikėtina, jog netrukus vyriausybė turės pradėti atlyginimus bei pensijas mokėti kvitais, taip sukurdama paralelinę valiutą.
Vis dėlto, palikti pinigų sąjungą - gerokai sunkesnis ir labiau gąsdinantis sprendimas, nei prie jos nesijungti iš pat pradžių, ir kol kas net didžiausius sunkumus patiriančios Senojo žemyno ekonomikos kaskart apsigręždavo, priartėjusios prie šio sprendimo.
Kaltinimai dėl išlaidavimo ir taupymo politika
Kad suprastumėt, kodėl tai teigiu, turite suvokti, jog daugelis dalykų (nors ne visi), kuriuos girdėjote apie Graikijos išlaidavimą ir neatsakingumą yra netiesa. Taip, praėjusio dešimtmečio pabaigoje Graikijos valdžia išlaidavo daugiau, nei išties galėjo sau leisti.
Tačiau nuo tada ji pakartotinai „karpė“ išlaidas ir didino mokesčius. Darbo vietų skaičius viešajame sektoriuje smuko daugiau nei 25 proc. ir pensijos (lig tol išties buvę gerokai per dosnios) buvo smarkiai apkarpytos.
Neįvyko, nes Graikijos ekonomiką ištiko krachas, kurį labiausiai lėmė tos pačios išlaidų mažinimo priemonės, drauge sumažinusios ir pajamas. Šis krachas glaudžiai susijęs su euro valiuta, Graikiją sukausčiusia „ekonominiais tramdomaisiais marškiniais“.
Sėkmingais taupymo atvejais, kuriais šalys suvaldo deficitą nesukeldamos ekonominės depresijos, tipiškai vykdomas ir ženklus valiutos devalvavimas, skatinantis konkurencingumą eksporto srityje. Taip, pavyzdžiui, buvo pasielgta 90-aisiais Kanadoje ir ne taip seniai - Islandijoje.
Bankų krizė Islandijoje - pavyzdys, kaip valiutos devalvacija gali padėti suvaldyti ekonominę krizę
Pasitraukimo iš euro zonos rizika
Pagrindinė su Graikijos pasitraukimu susijusi problema visuomet buvo finansinio chaoso, paniško indėlių atsiiminėjimo sukeltų bankų sistemos veikimo trikdžių ir tiek pastarųjų, tiek neaiškaus skolų teisinio statuso lemtų verslo sunkumų rizika.
Visgi „troika“ nesutiko ir su tuo. Šioje situacijoje lengva pasimesti detalėse, tačiau jos esmę apibūdina teiginys, jog Graikijai buvo pateiktas take-it-or-leave-it pasiūlymas - toks, kurį ši tegalėjo be išlygų ir diskusijų priimti arba atmesti.
Būtent dėl jos Graikijos vyriausybės viena po kitos pasidavė reikalavimams taupyti ir netgi Syriza, valdančioji komunistų partija, buvo linkusi sutikti su lig šiol Graikijai jau primestomis taupymo priemonėmis.
Šis pasiūlymas yra ir, tikėtina, buvo sąmoningai suprojektuotas būti nepriimtinas Graikijos Ministrui Pirmininkui Aleksiui Tsiprui, nes priėmimas paneigtų jo egzistavimo politinėje arenoje prasmę. Todėl galima manyti, jog pasiūlymu siekta A. Tsiprą „išversti“ iš Ministro Pirmininko posto.
Kodėl Graikija turėtų balsuoti "ne"?
Pirma, šiandien žinome, kad vis griežtesnis taupymas veda į aklavietę: po penkerių taupymo metų Graikijos būklė blogesnė nei bet kada anksčiau. Antra, didelė ir galbūt didžiausia dalis chaoso, kurį, baiminamasi, sukeltų Graikijos pasitraukimas, išties jau yra sukelta. Galiausiai, sutikimas su „troikos“ reikalavimais reprezentuotų galutinį bet kokių Graikijos pretenzijų į nepriklausomybę atsisakymą.
Neapsigaukite patikėdami teiginiais, jog „troikos“ pareigūnai tėra technokratai, neišauklėtiems neišmanėliams graikams aiškinantys, ką tikrai privalu padaryti norint, jog krizė pagaliau liautųsi. Šie tariami technokratai išties yra fantastai, lig šiol ignoravę viską, ką žinome apie makroekonomiką, ir klydę kiekviename žingsnyje.
Šioje situacijoje lemiamą įtaką turi ne analizės rezultatai, o galia: kreditorių galia nutraukti Graikijos ekonomiką maitinančią „virkštelę“.
Šiame referendume Graikija turėtų balsuoti „ne“, o jos valdžia turėtų būti pasiruošusi prireikus palikti euro zoną.
Apibendrinant, Graikijos ekonominė padėtis yra sudėtinga ir reikalauja drąsių sprendimų.
Greece Vs. The Euro: A Financial Coup d'Etat?
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Nedarbas | Rekordinis 27% |
| Valstybės skola | Didelė, reikalaujanti nuolatinio taupymo |
| BVP augimas | Nepastovus, priklausomas nuo turizmo ir eksporto |