Tarnybiniai butai Lietuvoje - aktuali tema, liečianti įvairių sričių specialistus ir kelianti klausimus dėl jų skyrimo, privatizavimo ir poreikio.
Lietuvos savivaldybių žemėlapis
Tarnybinių butų skyrimas ir poreikis
Siūlydami tarnybinius butus, Savivaldybės įstaigų vadovai tikisi pritraukti naujų specialistų.
„Paprastai, kai gauname prašymą suteikti tarnybines patalpas atvažiavusiems specialistams, iškart reaguojame. Dažniausiai kreipiasi policija, Švietimo skyrius, - tvirtino vyr. specialistė A. Balsienė.
„Kai kalbu su universiteto atstovais, studijas baigiančiais studentais, stengiuosi juos sudominti Mažeikiais. Vienas iš pritraukimo būdų - garantas, jog turės kur gyventi. O kai neturime tarnybinių butų, negalime nei pritraukti naujų, nei sulaikyti savų darbuotojų, - sakė Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus.
Tuo pačiu metu tarnybinių gyvenamųjų patalpų prašė ir Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius. „Gydytojų trūksta, vienintelis būdas prisivilioti jaunus medikus - užtikrinti gyvenamąją vietą. Šiemet Mažeikiuose apgyvendinome iš Kauno atvykusį gydytoją ortopedątraumatologą. Apie apsistojimą Mažeikiuose kalbėjau ir su jaunu anesteziologu, atvažiuojančiu iš Kauno.
Mažeikių atvejis
Lietuvą krečiant tarnybinių būstų panaudojimo skandalui Mažeikių valdžia suteikia tarnybines patalpas ne Savivaldybės įstaigoje dirbančiam specialistui.
Rajono valdžia patenkino Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prašymą suteikti gyvenamąsias tarnybines patalpas iš Alytaus atvyksiančiai prokurorei. Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Asta Balsienė sakė, jog dar 2004 m. Ministerijos tarnautojas V. Jonaitis suabejojo, ar teisingas šis Tarybos nutarimas: „Prokuratūra neturėtų prašyti iš savivaldybės tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Čia ne savivaldybės reikalas.
Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vyr. „Pagal Lietuvos įstatymus bet kuris mūsų šalies pilietis gali kreiptis į savivaldybę dėl gyvenamojo ploto suteikimo. Teisės aktai to nedraudžia daryti ir pareigūnams. Jeigu tai leidžia įstatymas, mąstant logiškai, mes nieko nepažeidėme,“ - svarstė V.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius tvirtino, esą viskas padaryta teisėtai: „Tarybos sprendimai derinti ir apskrityje, ir su Vyriausybės atstovais. Administracijos direktorius B. Kryžius pripažįsta, jog dėl to nukenčia tie, kurie metų metus laukia buto, bet tuoj priduria: „Kita vertus, prokuratūroje tempiamos bylos, nes nėra darbuotojų - dėl to taip pat mažeikiškiai nukenčia.
Vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistė A. Balsienė informavo, jog per metus butus iš Socialinių būstų fondo gauna apie 30 šeimų iš minėtų grupių. „Santarvės“ žiniomis, šiuo metu Mažeikiuose yra 12 tarnybinių butų.
Tarnybinių butų privatizavimas
Šią savaitę ministrų kabinetas pritarė Ūkio ministerijos projektams, kurie užtikrintų aiškesnį ir viešesnį valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą.
„Apskritai nuo kokių 2001 m. nesu girdėjusi, jog būtų privatizuotas koks tarnybinis būstas, - sakė Vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistė A. Balsienė. - Būdavo atvejų, kai specialistui skirtų gyvenamųjų patalpų nebereikėdavo - jis įsigydavo savo būstą.
VSD atvejis
Generalinė prokuratūra siekia, kad tarnybinius butus privatizavę Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojai atlygintų valstybei padarytą žalą.
Prokurorai įtaria, kad saugumiečiai butus privatizavo mažesnėmis nei rinkos kainomis. Gindamas viešąjį interesą generalinis prokuroras Algimantas Valantinas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.
Dėl privatizuotų tarnybinių butų ieškinių sulaukė trys VSD pareigūnai, tarp jų - ir buvusio direktoriaus Arvydo Pociaus pavaduotojas Alfonsas Balzaris. Jis praėjusių metų kovo 15-osios sutartimi yra privatizavęs 5 kambarių butą bei jam priklausančias papildomas patalpas. Iš saugumiečių prokurorai siekia prisiteisti po daugiau kaip 100 tūkst. litų.
Įtariama, kad turto vertinimo ataskaitas pateikusi bendrovė „Geomatas“ sumažino realią būsto vertę, todėl pareigūnams buvo sudarytos sąlygos butus įsigyti gerokai mažesne kaina.
Generalinė prokuratūra įsitikinusi, kad butus privatizavę VSD pareigūnai turėjo butus įsigyti už Registrų centro nustatytą rinkos kainą, todėl siekia, kad į valstybės biudžetą būtų grąžintas skirtumas tarp valstybei sumokėtos ir privatizavimo dieną Registrų centro užfiksuotos rinkos kainos.
DELFI primena, kad praėjusių metų pavasarį kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad tuometinis VSD vadovas A. Pocius savo įsakymu buvo leidęs sau privatizuoti beveik dvigubai mažesne nei rinkos kaina tarnybinį 4 kambarių butą sostinės Jeruzalės rajone.
VSD direktorius 2006-2007 metais savo įsakymu leido privatizuoti 39 tarnybinius butus, VSD žinioje palikti tik 6 neprivatizuojami tarnybiniai butai, neskaitant konspiracinių.
Aiškindamas tarnybinių butų privatizavimo aplinkybes, A. Pociaus pavaduotojas A. Balzaris yra sakęs, kad esą tarnybiniai butai tapo nereikalingi ir buvo leisti privatizuoti, nes VSD neišgalėjo jų kapitaliai remontuoti. Patiems nuomininkams atlikus butų remontus, VSD esą neišgalėjo sumokėti už remontus, todėl leista juos išsipirkti. Esą dar 1986 metais statyti 36 butai nuo pat pradžių buvo avarinės būklės.
Praėjusių metų liepą Seimo Audito komiteto raštą išnagrinėjusi Generalinė prokuratūra nustatė, kad valstybei priklausančius ir patikėjimo teise valdomus butus išsipirkę juos nuomoję pareigūnai nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų normų reikalavimų. Išsipirkti butus nuomininkams pirmumo teise leido įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
Savivaldybių požiūris
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas teigia, kad žinybinių butų pati savivaldybė neturi ir nemano, kad jų reikia. Jis mano, kad naudingiau tokiems žmonėms mokėti priedus, nei savivaldybei išlaikyti tarnybinius butus.
Miesto politikų valia lėmė, kad nuo šiol vadinamieji tarnybiniai butai bus skiriami tik Savivaldybės administracijos darbuotojams ir Savivaldybei pavaldžių biudžetinių įstaigų vadovams.
Vadovaujantis anksčiau galiojusia tvarka, tarnybiniai butai būdavo skiriami policijos, muitinės pareigūnams, teisininkams, kariams, medikams bei mokslininkams. Tokiu būdu siekta uostamiestin privilioti kuo daugiau specialistų.
Tačiau dabar apsispręsta, kad į Klaipėdą dirbti atvykstančiais žmonėmis privalo pasirūpinti ne Savivaldybė, o patys jų darbdaviai, juo labiau kad tokia nuostata deklaruojama tiek LR civiliniame kodekse, tiek Vyriausybės patvirtintoje Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkoje.
Pasak Savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės, net ir priėmus šį sprendimą tarnybinius butus jau gavę žmonės į gatvę nebus metami. Jie galės juos nuomotis tol, kol galios jų pasirašytoji darbo sutartis.
Taip pat galimi ir kiti šios problemos sprendimo būdai - tarnybinius butus perduoti toms įstaigoms, kurių darbuotojai juos nuomojasi, arba leisti nuomininkams butus privatizuoti rinkos kaina.
2005-2006 metais jau buvo privatizuota 17 tarnybinių butų. Per tą patį laikotarpį užregistruota 10 atvejų, kai buvo kreiptasi į teismą dėl tarnybinių butų nuomininkų, kurių darbo sutartis su darbdaviu baigėsi, iškeldinimo.
Pasak D. Netikšienės, šiandien Savivaldybės žinioje yra 56 tarnybiniai butai. Iš jų tik keturi išnuomoti Savivaldybės darbuotojams. Šiuo metu užregistruota 14 pareiškimų tarnybiniams butui gauti. Aštuonis iš jų pateikė Savivaldybės administracijos bei jai pavaldžių biudžetinių įstaigų darbuotojai.
Teisinis reglamentavimas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalimi, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas kaina, kuri nustatoma pagal rinkos vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ir kuri mažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d. kai būstą perka nuomininkai, kuriems Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti savivaldybės būstams ir pagalbinio ūkio paskirties pastatams, ar jos dalis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas - bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar jos dalis savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą priimtu sprendimu yra pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu.
Dokumentai, reikalingi norint įsigyti savivaldybės būstą:
- prašymą pirkti Savivaldybės būstą.
- dokumentą, įrodantį naudojimosi Savivaldybės būstu teisinį pagrindą.
- Savivaldybės būste nuomos teise gyvenančių (deklaravusių gyvenamąją vietą) asmenų notariškai patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis.
- leidimą, kai asmeniui Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d.
- prašymą pirkti kambarį ar butą (ir jo priklausinius).
- prašymą pirkti ūkio pastatą, jo dalį (išskyrus laikinus pastatus).
- prašymą pirkti būsto ar pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalį.
Kontaktai:
Nekilnojamojo turto skyriaus Disponavimo turtu ir žemės sklypų valdymo poskyris: J. Gruodžio g.
- Nekilnojamojo turto skyriaus Disponavimo turtu ir žemės sklypų valdymo poskyrio vyr. Rosita Petraitienė - J. Gruodžio g.
- Dangira Naujokienė - J. Gruodžio g.
- Diana Macijauskienė - J. Gruodžio g.
tags: #koki #atvejai #kaip #tarnybines #patalpos #privatizuojamos