Nuo šių metų birželio 1 d. įsigaliojo esminiai Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kurie reikšmingai pakoregavo baudžiamosios atsakomybės ribas, susijusias su nusikalstamomis veikomis padaryta žala ar turto verte. Šie pakeitimai atspindi šiuolaikines ekonomikos realijas ir infliacijos rodiklius, nes Baudžiamajame kodekse nustatytos turto vertės išraiškos nebuvo keičiamos nuo pat kodekso įsigaliojimo 2003 metais.
Sistemiškai pakoreguotos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos, susijusios su nusikalstamomis veikomis padaryta žala ar turto verte, išreikšta MGL dydžiais.
Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė kaip ir anksčiau kyla, jei turto vertė ar turtinė žala viršija 150 eurų. Nusikaltimu laikytini atvejai, kai turto vertė ar padaryta turtinė žala viršija 500 eurų. Turtinių nusikalstamų veikų sudėtyse baudžiamuoju nusižengimu bus laikomi atvejai, kai turto vertė ar turtinė žala neviršija 500 eurų. Taigi, už tokias veikas negali būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė ir nekyla teistumas.
Priimtais pakeitimais Baudžiamajame kodekse galiausiai pirmą kartą nustatyta didelės turtinės žalos piniginė išraiška, kuri bus 20 tūkst. eurų viršijanti suma, didelės vertės turtu taip pat bus laikoma suma, viršijanti nurodytą sumą. Šią sumą atitinkanti ar jį viršijanti suma iš esmės reikš apysunkio nusikaltimo padarymą, o jo nesiekianti - nesunkaus nusikaltimo padarymą. Į Baudžiamąjį kodeksą taip pat įvesti nauji labai didelės turto vertės ir labai didelės turtinės žalos požymiai, apibrėžti 45 tūkst. eurų viršijančia suma, kas reikš sunkaus nusikaltimo padarymą.
Ekonominio pobūdžio nusikaltimuose didele turtine žala bus laikoma 20 tūkst. viršijanti suma (anksčiau ši riba buvo 12,5 tūkst. eurų). Tuo tarpu nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. eurų sumos žalos padarymas bus laikomas apysunkiu nusikaltimu, o virš 45 tūkst.
Finansinio pobūdžio nusikaltimuose baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba bus laikoma nuo 20 tūkst. eurų sumos (anksčiau buvo nuo 12,5 tūkst. eurų). Tuo tarpu nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. eurų turtinės naudos arba turtinės žalos padarymas bus laikomas apysunkiu nusikaltimu, o virš 45 tūkst.
Žalos nuo 500 iki 20 tūkst. eurų padarymas bus laikoma nesunkiu nusikaltimu, nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. eurų - apysunkiu nusikaltimu, o virš 45 tūkst.
Baudžiamojo kodekso pakeitimų įtaka turtiniams nusikaltimams
Baudžiamojo kodekso specialioje dalyje numatytų turtinio pobūdžio nusikaltimų kvalifikuotose sudėtyse įvestos apysunkių nusikaltimų sudėtys. Naujausiomis pataisomis įtvirtintos tarpinės turtinių nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių dalys, laikytinos apysunkiais nusikaltimais.
Pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą, asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, pavyzdžiui, kvalifikuotą sukčiavimą, turto pasisavinimą ar turto iššvaistymą, grėsdavo tik laisvės atėmimo bausmė. Nuo šiol už sunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui bus galima skirti ne vien tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę, o ir alternatyvią bausmę, t. y. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies nusikaltimų sudėtyse, numatančiose sankcijas už tam tikrų apysunkių ir sunkių nusikaltimų padarymą be vienintelės galimos laisvės atėmimo bausmės, numatyta ir alternatyvi bausmė - bauda.
Toks įstatymų leidėjo sprendimas leis įgyvendinti vis labiau baudžiamojoje justicijoje įsigalinčią nuostatą, kad reali laisvės atėmimo bausmė už turtinius, finansinius, korupcinius nusikaltimus turėtų būti taikoma kaip kraštutinė priemonė baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti.
Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į teismų realiai skiriamų bausmių dydžius, nustatė švelnesnę baudžiamąją atsakomybę už tam tikras nusikalstamas veikas. Sušvelninta atsakomybė už tam tikras nusikalstamas veikas.
Vieni reikšmingiausių pokyčių - nusikalstamų veikų finansų sistemai reguliavime. Anksčiau galiojusi nusikalstamų veikų finansų sistemai skyriaus redakcija visiškai neatitiko baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės principo. Pavyzdžiui, asmuo, nesumokėjęs iki 500 eurų mokesčių, jau galėjo būti laikomas padariusiu baudžiamąjį nusižengimą, o baudžiamoji atsakomybė, formaliai žvelgiant, galėjo būti taikoma ir už 1 ct.
Priimtais pakeitimais buvo dekriminalizuotos mažiausiai pavojingos veikos, numatant, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tais atvejais, jeigu, pavyzdžiui, vengiama sumokėti 20 tūkst. eurų ir daugiau mokesčių. Priimtais Baudžiamojo kodekso pakeitimais ne tik pakeltos baudžiamosios atsakomybės ribos, bet ir sugriežtinta atsakomybė už kreditinį sukčiavimą, skolininko nesąžiningumą, už nusikalstamą bankrotą, mokesčių nesumokėjimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą.
Dekriminalizavus mažiau pavojingas veikas, pastarosios netampa teisėtu ar leidžiamu elgesiu, nes už jų padarymą yra nustatyta administracinė atsakomybė, kuri neretai yra net veiksmingesnė už baudžiamąją, nes pritaikoma itin operatyviai. Dekriminalizuotos mažiau pavojingos nusikalstamos veikos.
Šios Baudžiamajame kodekse anksčiau įtvirtintos sudėtys keldavo sumaištį teismų praktikoje, kadangi, pavyzdžiui, dėl sukčiavimo išvengiant prievolės ir turtinės žalos padarymo apgaule panašumo nebuvo įmanoma išvesti aiškių šių teisės normų konkurencijos taisyklių.
Turto pasisavinimas: Teismų praktika ir esminiai aspektai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už turto pasisavinimą ir vienas iš esminių šios veikos subjekto požymių yra tai, jog kaltininkas su pasisavintu turtu yra susijęs teisiniais santykiais. D. Bukelienė, A. Drakšienė, D. Pranka ir kiti Lietuvos autoriai teigia, jog tam, kad asmuo atsakytų pagal šį straipsnį, turi atsirasti padariniai, t.y. nuketėjusiajam turi būti padaryta žala, todėl šios veikos sudėtis pagal šiuos teiginius yra laikoma materialiąja.
Tačiau gana ilgą laiką Lietuvos teismai pagal šį straipsnį nuteisdavo asmenis kai nukentėjusysis nepatirdavo realios žalos. Pagal teismų praktiką, turto pasisavinimo veika buvo laikoma baigta nustačius turto paėmimo faktą, o žala nebūdavo nustatinėjama, nes buvo manoma, jog žala kyla kartu su neteisėtais kaltininko veiksmais. Taigi, laikantis tokio teismų praktikos nustatyto veikos baigtumo momento galima teigti, jog teismai šios veikos sudėtį laikė formalia, bet praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kai bendrovės vadovas neteisėtai disponuoja jam patikėtu turtu ir taip atsiranda vienas iš nusikalstamos veikos požymių, tačiau visas lėšas panaudojus bendrovės naudai žala jai nepadaroma, todėl, remiantis jau minėtais Lietuvos autoriais, kaltininko nebūtų galima bausti už turto pasisavinimą todėl tokiais atvejais būtina nustatyti kokį tikslą turėjo kaltininkas, pasisavindamas svetimą turtą.
Turto pasisavinimas kaip nusikalstama veika - tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto.
Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, taip padarant turtinę žalą tikrajam turto savininkui. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (ar turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.
Kalbant apie juridinio asmens vadovo veiksmų atliekant neteisėtus sandorius juridinio asmens vardu kvalifikavimą, labai svarbu nustatyti, ar tokie veiksmai iš tiesų padarė turtinę žalą juridiniam asmeniui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik finansų apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar juridinis asmuo (įmonė) patyrė realią žalą dėl savo vadovo veiksmų, ar jis veikė.
Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Objektyviai turto pasisavinimas - tai neteisėtas, neatlygintinas, tyčinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai.
Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020).
Turto pasisavinimo subjektas - specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žinion. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti tiesioginę tyčią, kuri tokios nusikalstamos veikos padarymo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-314-693/2018, 2K-254-895/2020). Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes - kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai, ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.).
Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-138/2014, 2K-169-976/2022 ir kt.). Tolesni kaltininko veiksmai su svetimu turtu (padovanojimas, pardavimas ir pan.) šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Nuteistojo G. R. gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes fiktyvios sutarties pagrindu UAB „R“ įgyti pinigai negali būti nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, dalykas, nes tai nėra UAB „R“ teisėtai priklausantis turtas. Turto pasisavinimo dalykas yra svetimas turtas. Teismų praktikoje aiškiai nurodoma, kad turtas laikomas svetimu, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.
Uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. Uždarosios akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-407/2014, 2K-38-222/2016, 2K-169-976/2022). Nagrinėja...
Baudžiamojo kodekso pakeitimai: Turto vertės ribos
Nuo 2024 m. birželio 1 d. įsigalioję Baudžiamojo kodekso pakeitimai nustatė naujas turto vertės ribas, kurios lemia baudžiamosios atsakomybės mastą. Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti šias ribas:
| Turto vertė arba turtinė žala | Nusikaltimo sunkumas | Baudžiamoji atsakomybė |
|---|---|---|
| Iki 500 eurų | Baudžiamasis nusižengimas | Netaikoma reali laisvės atėmimo bausmė, nekyla teistumas |
| Nuo 500 iki 20 000 eurų | Nesunkus nusikaltimas | Taikoma baudžiamoji atsakomybė |
| Nuo 20 000 iki 45 000 eurų | Apysunkis nusikaltimas | Taikoma baudžiamoji atsakomybė |
| Virš 45 000 eurų | Sunkus nusikaltimas | Taikoma baudžiamoji atsakomybė |
Šie pakeitimai leidžia labiau diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę atsižvelgiant į padarytos žalos dydį ir užtikrinti teisingesnį bausmių skyrimą.
Šie pakeitimai atspindi šiuolaikines ekonomikos realijas ir infliacijos rodiklius, siekiant užtikrinti, kad baudžiamoji atsakomybė būtų proporcinga padarytai žalai.
tags: #turto #pasisavinimo #pozymiai