Jono Žigo kaimo turizmo sodyba: Apžvalga ir įžymios vietos Tauragnų krašte

Šiame straipsnyje apžvelgsime Jono Žigo kaimo turizmo sodybą ir aptarsime įžymias vietas Tauragnų krašte. Taip pat susipažinsime su gamtos ir kultūros paveldo objektais, istorija bei tradicijomis, kurios puoselėjamos šiame regione.

Jono Žigo kaimo turizmo sodyba

Jono Žigo kaimo turizmo sodyba siūlo apgyvendinimą nameliuose, pobūvių rengimą, pirtį, maudykles ir žvejybą. Taip pat teikiama baidarių nuoma. Sodyba įsikūrusi Pikelionių k., Stakliškių sen., Prienų r.

Jei atstovaujate Jono Žigo kaimo turizmo sodybai, galite pateikti prašymą informacijai atnaujinti.

Tauragnų krašto istorija ir kultūra

Manoma, kad pirmosios bažnyčios statybos Tauragnuose siekia Vytauto Didžiojo laikus. Lietuvai priėmus krikščionybę, Jogaila 1387 metais pastatė Lietuvoje septynias bažnyčias. Tauragnų bažnyčia buvo pirmoji iškilusi rytinėse Lietuvos žemėse.

Vieta šventovės statyboms buvo pasirinkta su potekste. Aukštas kalnelis, kuriame iškilo krikščionių namai, pagonių laikais buvo vadinamas romuva. Manoma, kad Tauragnuose vietiniai sudegino tris pirmąsias katalikų šventoves ir dar ilgai priešinosi naujajam tikėjimui. Tauragnai pirmoje Lietuvos Respublikoje buvo valsčiaus centras. Gyvenvietę puošė sena, medinė devyniolikto amžiaus pabaigoje statyta bažnyčia.

Eugenija Šimkūnaitė ir Gesės vyšnių sodas

Hab. biologijos mokslų dr. Eugenija Šimkūnaitė (1920-1996) savo gyvenimu ir veikla sukaupė didžiulį etnokultūrinį bei intelektualinį turtą Lietuvai. Gimusi Novorosijsko mieste (Krasnodaro kraštas, Rusija), Gesė - tas vardas ją lydėjo visą gyvenimą - užaugo ir amžinojo poilsio atgulė Tauragnuose. Dar gyva būdama daktarė prašė jai mirus ant kapo pasodinti vyšnią.

Siekiant pagerbti šios iškilios asmenybės atminimą, ant Labės ežero šlaito pradėtas kurti „Gesės vyšnių sodas“. 2012 m. buvo pasodinta Žolinčių akademijos padovanota 41 vyšnia. Nuo 2014 m. Tauragnų krašto bendruomenė organizuoja tradicine tapusią Vyšnių žydėjimo šventę.

Minint 765-ąjį Tauragnų gimtadienį, 2020 m. birželio 27 dieną, buvo atidengta miestelio simbolio - tauro - skulptūra. Skulptūra įkurdinta ant paminklinio akmens, žyminčio pirmąjį Tauragnų vardo paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose - 1255 m.

Gamtos grožis ir rekreacija

Tauragno ežeras ir jo apylinkės

Prie giliausio Lietuvoje Tauragno ežero yra įrengta „Tauragno slėnio“ poilsiavietė. Į poilsiavietę atvykę poilsiautojai ir turistai gali pasivaikščioti nutiestais takais, šlaite įrengtais laiptais su tarpinėmis aikštelėmis. Galima gėrėtis Tauragno ežero platybėmis nuo dviejų pontoninių lieptų su apžvalgos aikštelėmis. Prie trečio pontoninio tilto yra galimybė švartuoti valtis. Pakrantėje įrengtos 3 pavėsinės, laužavietės, pastatyti lauko baldai, įrengta paplūdimio tinklinio aikštelė, persirengimo kabinos, šiukšliadėžės, sumontuoti lauko tualetai. Vaikams įrengta žaidimų aikštelė. Poilsiavietės teritorija yra apšviesta šviestuvais.

Poilsiavietės teritorijoje yra „Inkilų medis“ su pakabintais sunumeruotais inkilais bei lentelė su informacija, kam šie inkilai skirti. Šalia yra įrengti informaciniai-pažintiniai stendai su informacija apie inkiluose gyvenančius paukščius, šikšnosparnius, boružes, kamanes, drugius, miegapeles, voveres, jų inkilų brėžiniai, apie retuosius mūsų krašto augalus, vabzdžius.

Kazys Musteikis

Krašto apsaugos ministro brigados generolo K. Lietuvos karinis ir valstybės veikėjas, dėstytojas Kazys Musteikis 1894 m. gimė Stučių k. (Tauragnų valsčius). 1938-1940 m. - Krašto apsaugos ministras. Reikalavo priešintis Sovietų sąjungos okupacijai ginklu. Žymiojo kraštiečio atminimui buvusios jo gimtosios sodybos vietoje 1995 m. pastatytas stogastulpis.

Moko akmuo

Šiame krašte guli ne vienas vertingas riedulys. Tačiau Moko akmuo (aukštis - 2,8 m, ilgis - 3,66 m, plotis - 3,3 m, perimetras - 9,64 m, jame iškalta dabar vos įžiūrima data) ir šalia jo gulintis mažesnis Mokiuko akmuo yra valstybės saugomi kaip gamtos bei kultūros paveldo objektai.

Legenda byloja apie kadaise čia gyvenusį vyrą, vardu Mokas, turėjusį žmoną ir sūnų. Darbšti Moko šeima dirbusi už visą giminę. Tačiau, nusivylęs žmonių tingumu, Mokas pats nustojęs dirbti. Tada žmonės jį ėmę rūgoti. Tad sumanęs jis persikelti anapus Tauragno ežero ir šeimynykščiams liepęs plaukti atgal nesigręžiojant. Visgi žmona atsigręžusi ir nuskendusi.

Šeimaties sentikių maldos namai

Šeimaties Švč. Tai rusų sentikių maldos namai, kurie yra religinės bendruomenės nuosavybė. Uždaryta, pamaldos nevyksta. Šeimatyje rusai sentikiai apsigyveno po 1863 m. sukilimo, juos čia atkėlus valdžiai, vykdant Lietuvos rusifikaciją.

Atsikėlę sentikiai čia pasistatė medinius maldos namus. Šiandien stovintis pastatas yra medinis stačiakampio plano, apkaltas vertikaliomis lentelėmis. Prie maldos namų netoliese yra Šeimaties sentikių kapinės.

Žigo liepa

Buvusioje Žigų sodyboje netoli Žiežulnio ežero kasmet vis dar sužaliuoja įspūdingo dydžio, masyvaus kamieno mažalapė liepa (Tilia cordata). Didžiulė drevė tikrai nelengvina gyvenimo 200 metų senolei. Liepos aukštis apie 25 m, kamieno plotis - 4,2 m.

Netoli Žigo liepos miško ramybėje ilsisi 1863 m. sukilimo dalyviai. Per 1863 metų sukilimą Minčios apylinkėse laikėsi K. Maleckio vadovaujamas 300 sukilėlių būrys. 1863 metų gegužės 4 d. caro kariuomenės dalinys užpuolė ir išblaškė sukilėlių būrį. Žuvę šeši sukilėliai buvo palaidoti miške netoli Minčios kaimo esančiose kapinėse.

Minčios malūnas

Minčios kaimelyje ant Minčios upės kranto pastatytas vandens malūnas grūdus pradėjo malti prieš 200 metų. Rašytiniuose šaltiniuose minimas Minčios malūnas statytas 1792 metais iš apipjautų medžio rastų. Malūne buvo įrengtos ketverios girnos ir vėlykla.

Prie Minčios malūno pastatytas paminklas, menantis 1863 metų sukilimą. Malūnas 1971 m. įrašytas į architektūros paminklų sąrašą.

Žmonės sako, kad tarp Minčios ir Žiežulnio ežero yra užkasti pinigai. Tas kalnelis ir vadinamas Piniginiu kalnu.

Aukštaitijos ekologinė monitoringo stotis

Aukštaitijos ekologinė monitoringo stotis. Stotyje vykdomas ilgalaikis ekosistemos monitoringas, vertinama su tolimosiomis oro pernašomis į mūsų aplinką atkeliaujančios cheminės medžiagos, jų poveikis miško ekosistemai.

Rūgštėliškio kaime galimos sezoninės edukacinės programos / ekskursijos:

• Pasivaikščiojimas su biologu - ėjimas stebint aplinkui knibždančią gyvybę, vykstančius procesus.
• Patyriminis pasivaikščiojimas - miško maudynės. Kviečiame panirti į gamtą visu kūnu: paliesti, įkvėpti, įsiklausyti į save ir pirmapradę gamtinę gyvastį.
• Mikrokosmosas po mūsų kojomis - pro didinamąjį stiklą nersimę į samanų koralinius rifus ir susipažinsime su įprastai nematomu miniatiūrų pasauliu.
• Laukiniai maistiniai augalai - ėjimas ragaujant ir uostant, ką dėtį į sriubą, ką barstyti kaip prieskonius, o ko geriau neliesti.
• Vaistinė aplink mus - susipažinimas su aplinkiniais vaistiniais augalais.
• Žalumynai namuose - dalyviai supažindinami su maistinių daigų, ūglių auginimu namuose, jų nauda organizmui.
• Susidraugavimo su senaisiais amatais dirbtuvės.

Kaimai ir sodybos

Žilėnų kaimas

Šis penkių sodybų padriko plano struktūros kaimas susiformavo XVIII a. II p - XX a. pr. Kaimo susiformavimą lėmė prie Tauragnų - Braslavo vieškelio įsikūrusi smuklė.

Sodybos kūrėsi priklausomai nuo aplinkinių sąlygų - miško, esamų kelių, upės, reljefo, tačiau bendrai pastebima, jog arčiau gyvenamųjų namų statyti svirnai, už jų - tvartai. Pirtys statytos arčiau upės, atokiau nuo kitų sodybos pastatų. Kluonai statyti kaimo pakraščiuose. Kaimas išlaikė tradicinę aukštaitišką architektūrą.

Strazdų kaimas

Kaimas, įsikūręs Baluošo ežero šiaurinėje pakrantėje, pirmą kartą paminėtas 1783 m. Breslaujos dekano bažnyčių vizitacijos knygoje Balošekulio vardu. XIX a. per Strazdus ėjo sielių kelias. 1951 m. kaime žuvo 7 Vytauto apygardos „Lokio“ rinktinės partizanai, vadovaujami Balio Vaičėno-Liubarto. Jiems atminti pastatytas paminklas.

Šuminų kaimas

Baluošo ežero rytinėje pakrantėje įsikūręs kaimas minimas nuo 1784 metų kaip Pabaluošė. Kaime auga apie 200-300 m. senumo pušis - valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, daugybė klevų, todėl kaimas ypač gražus rudenį. Kaip Septynių sodybų kaimas ši vietovė įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

Tačiau labiausiai Šuminai smalsuolius traukia ne dėl etnografinių pastatų ar vietovės užstatymo plano, o vietų, kuriose kadaise buvo filmuotos legendinio lietuviško filmo „Tadas Blinda“ (rež. B. Talačka).

Daunorių Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

Daunorių Švč. Istorija pasakoja, jog 82-ejų metų itin pamaldus kaimo ūkininkas Justinas Vitkauskas 1925 m. būsimiems maldos namams dovanojo 39 su trupučiu ha žemės. 1933-1934 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia - liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, modernaus stiliaus.

Bažnyčios interjeras įrengtas 1935 m. Pagrindinis altorius - Lietuvoje retas art deco stilistikos su ankstyvosios kūrybos lietuvių skulptoriaus Bernardo Bučo skulptūra „Jėzaus širdis“.

Taurapilio piliakalnis

Piliakalnis įrengtas Tauragnų ežero pietiniame krante, dabartinėje Aukštaitijos nacionalinio parko, Tauragno kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Piliakalnio aikštelė trapecinė, pailga rytų - vakarų kryptimi, 90 m ilgio, 22 m pločio rytiniame gale ir 14 m pločio vakariniame gale. Aikštelės vakariniame ir rytiniame galuose supilti apsauginiai pylimai. Piliakalnio vakarinę, pietinę ir rytinę pašlaites lanku juosia gynybinis griovys. Piliakalnio šlaitai statūs, 13-14 m aukščio. Taurapilio piliakalnis su gyvenviete datuojami. I t-mečiu po Kr. - XV a. po Kr. vid., XVI-XIX a. po Kr.

Taurapilis - tai senieji Tauragnai. Ant šio piliakalnio stovėjo Tauragnų pilis, paminėta 1373 m.

Ignalinos draustinio kaimų sodybų struktūra

Nemažą miškingo ir ežeringo ANP dalį sudaro valstiečių gyvenvietės. Daugiausia tai gatviniai kaimai, įkurti dar XVI a. valakų reformos metu. Jie dažniausiai išsidėstę patogiose vietose tarp miškų, prie ežerų.

Parko teritorijoje dėl įvairių sąlygų susiformavo dvejopi gatviniai kaimai - ilgieji ir trumpieji. Ilguosiuose gatviniuose kaimuose, pavyzdžiui: Meironyse, Ginučiuose, Vaišniūnuose, sodybos išrikiuotos abipus tiesaus kelio. Trumpieji gatviniai kaimai, pavyzdžiui, Šuminai, iš dalies Strazdai ir net Gaveikėnai, sudėtingesni. Tų kaimų trobesiai, ypač ūkiniai, dažniausiai atitraukti nuo gatvių ir išrikiuoti atitinkamoje vietoje - pamiškėje ar kitur.

Visų kaimų gatvės dažniausiai aptvertos. Kai kuriuose kaimuose (Gaveikėnuose, Meironyse, Ginučiuose ir kituose) palei gatvę auga didžiuliai lapuočiai medžiai, liudiją tų kaimų senumą. Želdinius dažnai papildo natūralūs miškai; kaimai dažniausiai betarpiškai įkomponuoti į pušynų masyvus. Sodybiniai sklypai - pailgo keturkampio formos.

Sodybų trobesiai visuose parko kaimuose paprastai atkreipti galais į gatvę. Jie daugiausia išdėstyti dviem linijomis. Vienoje linijoje arčiausiai gatvės stovi gyvenamasis namas, o toliau nuo gatvės toje pačioje linijoje - tvartai. Antroje linijoje priešais gyvenamąjį namą stovi klėtis, pagrindiniu įėjimu atsukta į gyvenamąjį namą. Vienoje linijoje su klėtimi stovi rūsys. Toliau toje pat linijoje arba sodybos gale toliausia nuo gatvės stovi kluonai. Jų pagrindinis įvažiavimas atsuktas į kitus trobesius. Toks sodybų išplanavimas yra būdingiausias daugeliui parko kaimų. Tačiau kai kur dėl ypač rai­žyto reljefo ir kitų geografinių sąlygų minėtas tradicinis so­dybų išplanavimas neišlaikytas.

Šuminu ir Strazdų kaimuose susidaro savotiškas grupinis sodybų išplanavimas. Antai Šuminuose visi gyvenamieji namai sugrupuoti prie vingiuo­jančios gatvelės, arčiau namų be ypatingos tvarkos sustatyti svirnai, dažnai sugrupuoti po du. Viso kaimo tvartai, sugrupuoti po kelis, stovi trijose vietose, atskirai išdėstyta kluonų eilė, o ežero pakrantėje išrikiuotos pirtys. Parko teri­torijoje esančių sodybų trobesių skaičius svyruoja nuo dvie­jų iki keturių. Retkarčiais sodybos, ypač tos, kuriose yra sodai, aptvertos. Sodybose šuliniai neturi griežtai nustatytos vietos, jie dažniausiai iškasti arti gyvenamųjų namų. Tarp gatvės ir gyvenamojo namo, paprastai po seklyčios langu, įrengti gėlių darželiai.

Pagrindiniai sodybų trobesiai: gyve­namieji namai, svirnai, tvartai, kluonai, pirtys.

Gyvenamieji namai minimoje teritorijoje yra aukštaitiško tipo - turi visus bū­dinguosius bruožus. Pažymėtina, kad Strazdų kaime dar te­bėra gerai išsilaikiusi XVIII a. dūminė pirkia. Šiuo metu joje negyvenama, nes šalia jos yra pastatyta dviejų galų tradi­cinė pirkia. Dūminė pirkia nesuardyta, gerai išli­kusi. Ją sudaro dvi patalpos: priemenė ir pir­kia. Kairiajame pirkios kampe prie lauko durų gerai išlikusi dūminė krosnis.

Šiaip draustinio tradiciniai gy­venamieji namai dvigaliai, centrinę jų dalį sudaro trečioji patalpa - priemenė. Daugelyje priemenių atitver­ta kamara („pirkaitė”). Kamarų sienos šiek tiek pailgintos į išorę. Tai skersinių kapitalinių priemenės sienojų tęsinys, lyg kryžminio namo užuomazga. Tokių namų planų su išsi­kišusiomis kamaromis aptinkama Gaveikėnuose, Ginučiuose ir ypač Šuminuose. Gonkelių aptikta nedaug. Dauguma jų atviros, vienšlaičiu stogeliu. Gyvenamųjų namų stogai - dvie­jų tipų: senesniųjų - pusvalminiai šiaudiniai, naujesniųjų - dvišlaičiai šiaudiniai, rečiau skiedriniai. Sienos dažniausiai apvalių rąstų, lentomis retai kada apkalamos.

Gyvenamųjų namų puošyba paprastai koncentruojama gyvenamojo namo frontone. Ypač puošnios karnizinės len­tos, piaustytos geometriniu raštu: dantukais, lankeliais bei kiaurapiūvio rašto spiralėmis; retkarčiais greta geo­metrinių panaudojami ir kai kurie stilizuoti augalinių raštų, ypač lelijos žiedų, motyvai. Šiek tiek papuošimų randame antlangėse ir duryse. Apskritai, parko teritorijos gyvenamųjų namų puo­šyba - saikinga ir kukli, tačiau trobesių bendra forma yra labai vykusi ir, tinkamai įkomponuota į aplinką, daro ma­lonų įspūdį.

Daug tradicinių požymių esama ir gyvenamųjų namų in­terjere. Visose pirkiose dar stovi tradicinės aukštaičių kros­nys. Naujesniuose namuose įrengtos viryklos su šildomosio­mis sienelėmis. Kitame namo gale esančias seklyčias apšildo stačiamalkės krosnys. Priemenės, kaip ir visur Aukštaičiuose, neapšildomos.

Tradicinės pirkios pagrindiniame kampe stovi sudurti du nejudomieji suolai, prie jų pastatytas masyvus stalas, o pa­čiame kampe įrengta lentynėlė, ant kurios sudėta fotogra­fijos, paveikslai; arčiau stalo ant sienos gerai matomoje vie­toje pakabinta puošta rankšluostinė su raštuotu namų darbo rankšluosčiu.

Svirnai - nedideli (4×4 m ar 5×5 m) vienos patalpos trobesiai, iš horizontalių apvalių rąstų suręsti į sąspa­ras, dvišlaičiu šiaudiniu arba skiedriniu stogu. Būdinga, kad daugelis šio krašto svirnų stogų yra su skliautais - po šiau­diniu stogu įtaisytu horizontalių stulpelių stogeliu (pavalu), skirtu svirnui apsaugoti nuo vagių. Priešais svirno duris galiniame pasienyje įrengti aruodai grūdams. Miltams laikyti svirnuo­se būdavo pastatomi įvairūs kubilai, skrynutės, pintinės; at­skiros medinės skrynutės buvo skirtos mėsai laikyti.

Tvartai tyrinėtuose kaimuose - paprastai dvie­jų patalpų, nors durys dažniausiai vienerios. Pastatas pailgo keturkampio plano, sienos - horizontalių apvalių rąstų, kam­puose suręstos į sąsparas. Tvartų stogai dvišlaičiai, šiaudi­niai, gegninės konstrukcijos. Prie durų paprastai būna plati tvarto pastogė, kurioje neretai sudedamos samanos, šiaudai.

Kluonai parko kaimuose - tipiš­ki aukštaitiški, būdingi ne vien šioms apylinkėms, bet ir vi­siems Zarasų, Švenčionių, Ignalinos, Ukmergės ir Utenos ra­jonų kaimams. Jie pasižymi plačiu, bet neilgu korpusu, ne­aukštomis gulsčių apvalių rąstų sienomis, sukirstomis į są­sparas. Kluonų stogai ypač masyvūs - pusvalminiai arba keturšlaičiai, šiaudiniai, jų konstrukcija dvieilė - pėdinė. Kluonai su įvažiavimu iš galo. Durys vienerios - plačios vienvėrės arba dvivėrės.

Pirtys Draustinio teritorijos kaimuose aptinkama ne­maža pirčių, skirtų maudytis. Kaip ir visoje Lietuvoje, čia tiek išorinė pirčių forma, tiek ir vidaus pla­nas nėra sudėtingi. Jos turi dvi patalpas: priepirtį ir pirtį. Priepirtis užima trečdalį viso pirties ploto. Sienos - apvalių netašytų rąstų, kampuose sunertų į sąsparas. Stogas - šiau­dinis, keturšlaitis arba dvišlaitis.

Pažymėtina, kad dėl ypatingų aplinkos sąlygų parko teritorijos kaimuose dar neblogai išsilaikę nemaža tradicinių XIX-XX a. pradžios trobesių. Ypač vertinga yra Alfonso Strazdo sodyba Strazdų kaime, išlikusi su visais būdingais rytų Lietuvos tradiciniais trobesiais.

Šaltinis: I. Butkevičius "Sodybos Ignalinos draustinio kaimuose" // Ignalinos kraštas 1966 m., p. 86-98

Šuminai. utenainfo.lt nuotrauka

Strazdai.

Žemiau pateikiama lentelė su Ignalinos krašto kaimų sodybų trobesių skaičiumi:

tags: #jono #zigo #sodyba