Šiame straipsnyje apžvelgiama Tverečiaus stovykla-sodyba, jos veikla, pasiekimai ir svarbūs kultūriniai įvykiai. Aptarsime švietimo projektus, sporto varžybas, vasaros stovyklas ir kitas veiklas, kurios vyksta Tverečiaus regione.

Tverečiaus bažnyčia
Švietimo Projektai ir Moksleivių Pasiekimai
Per mokslo metus vyko projektas „Augu ir skaitau“, kurio tikslas - ugdyti ir propaguoti skaitymo kultūrą, skatinti domėjimąsi knygomis. Birželio 15 dieną pradinių klasių mokytojos pasidalino gerąja patirtimi su rajono pradinių klasių mokytojais, kaip sekėsi įgyvendinti projekto tikslus.
Šiemet Lietuva mini liūdną sukaktį: prieš 80 metų birželio 14 d. prasidėjo masiniai taikių gyventojų trėmimai į Sibirą. Mūsų gimnazijos pradinukai su savo mokytojomis surengė šiltą ir prasmingą šios sukakties minėjimą gimnazijos kiemelyje. Džiaugiamės, kad IIg klasės mokinio Algirdo Pauliukėno rašinys „Mažoji ryšininkė“ laimėjo trečią vietą, o filmas „Antanų miško partizanai“, kurtas Algirdo, jo bendraklasio Edvino Veličkos ir penktokės Jurgitos Pauliukėnaitės, įvertintas I laipsnio diplomu.
Nudžiugino respublikinis „Tarmių lobynų“ konkursas. Džiaugiamės, kad 5-8 klasių grupėje penktokė Jurgita Pauliukėnaitė laimėjo III vietą, o 9-12 klasių grupėje Algirdas Pauliukėnas buvo antras.
Moksleivių Ekskursijos ir Kraštotyra
Baigiantis mokslo metams atsirado galimybė pakeliauti gyvai. Kelionė prasidėjo nuo Tverečiaus, apie kurį prie senolio ąžuolo bažnyčios šventoriuje papasakojo Jovilė Kaukėnaitė. Paskui penktokai vyko į Tverečiaus pasienio užkardą. O galiausiai pasiūlė užkopti į apžvalgos bokštą Galalaukiuose.
Paskui ekskursantus ūkyje „Birvėtos tvenkiniai“ priėmė žuvininkas Vykintas Brukštus, buvęs mūsų mokyklos mokinys. Toliau kelias vedė į ryčiausią Lietuvos tašką - Vosiūnus. Grįžtant užsukta į Augustino Voldemaro sodybą. Toliau kelias vedė į Pivorų kapines. Paskutinis kelionės punktas - kupetinis Katinautiškės kaimas.
Vasaros Stovyklos
Vasarai prasidėjus birželio 17-23 dienomis gimnazijoje vyko dieninė vaikų vasaros stovykla ,,Salinukas“, kurią lankė 35 1-4 klasių mokiniai. Kiekviena klasė tapo būriu, susikūrė būrio vėliavą, emblemą.

Akimirkos iš vasaros stovyklos „Bėk ir poilsiauk“ Palangoje, 2020 m.
2020 metais Palangoje buvo organizuota pirma stovykla, kur dalyvavo 23 vaikai iš Visagino miesto. 2021 metais stovykloje dalyvavo 25 vaikai iš Visagino ir Rimšės. 2022 m. stovykloje dalyvavo 25 vaikai iš Visagino ir Dūkšto.
Sporto Veikla ir Krepšinio Pirmenybės
2020 m. spalio mėnesį Sporto klubas „NAKS“ įsigijo ir perdavė naudoti 8 krepšinio lentas su su reguliuojamu aukščiu, 50 krepšinio kamuolių ir 8 krepšinio stovus Visagino švietimo įstaigoms ir Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos Dūkšto skyriui.
2020-2023 metais sporto rėmimo fondo lėšomis dalinai bus remiamos Visagino miesto pirmenybės. 2021 m. spalio 17 d. Visagino krepšinio mokyklos salėje oficialiai startavo miesto krepšinio pirmenybės. Jose dalyvavo 8 komandos iš Visagino (5), Tverečiaus, Ignalinos ir Utenos. 2022 m. spalio 16 d. startavo krepšinio pirmenybės, kur Jose dalyvavo 9 komandos iš Visagino, Ignalinos rajono, Zarasų ir Utenos.
Visagino Krepšinio Pirmenybės 2023 m. Taurės Varžybos
2023 m. kovą 8 stipriausios Visagino krepšinio pirmenybių komandos varžysis dėl Visagino krepšinio pirmenybių taurės. Varžybos vyks dviejose divizionuose A ir B. Ketvirtfinalyje „Centro” ir „Ilgių sodybos” komandos įrodė savo pranašumą ir užtikrintai žengė į A diviziono finalus.
Kultūriniai Renginiai ir Istoriniai Faktai
Šiemet Lietuva mini liūdną sukaktį: prieš 80 metų birželio 14 d. prasidėjo masiniai taikių gyventojų trėmimai į Sibirą. Mūsų gimnazijos pradinukai su savo mokytojomis surengė šiltą ir prasmingą šios sukakties minėjimą gimnazijos kiemelyje.
Istorijos mokytoja Danguolė Mikulėnienė priminė skaudžius faktus: iš viso per visus tremties metus iš Lietuvos prievarta išvežta per 130000 žmonių.

Lietuvos etninis žemėlapis
Šiame straipsnyje panaudojau daugiausia „Kario“ ir kitoje spaudoje, bei vėlesniuose leidiniuose spausdintus 1941m. Visada maniau, kad labai svarbu registruoti žuvusius šio Sukilimo sukilėlius, jų kapus. Kiekvieno kario ar partizano žūtis - mažesnės ar didesnės kautynės, pasipriešinimas - svarbus Lietuvos laisvės kovos liudijimas.
1941 m. Sukilimas Pabradės Rajone
Šiek tiek išsamiau apie pasipriešinimo veiksmus Švenčionių buvusioje apskrityje. Čia, pasitraukę, išsilaisvinę iš bėgančios Raudonosios armijos dalinių, lietuviai kariai sukilimo laikotarpiu, iki 1941 m. Pabradės kareivinių apsaugos būrio kariai lietuviai birželio 24 d. atsisakė gabenti į stotį turtą ir ginklus: nušalino politinį vadovą (politruką), suėmė raudonarmiečius.
Stipriausiai kovėsi 259 šaulių pulko 1-oji kulkosvaidininkų kuopa, vadovaujama kapitono Povilo Bareišio. Birželio 25 dienos rytą kuopos kariai nepraleido per miesto tiltą norėjusio žygiuoti okupantų sovietų dalinio. Apie 10 val. Sovietai, maždaug batalionas su artilerija, stipriai smogė į kairįjį kuopos sparną, verždamiesi į kareivinių rajoną. Mūsiškiai spaudžiami pradėjo trauktis.
Į pagalbą atvyko rajone buvęs šarvuotas auto, bet, nelaimei, užgeso jo variklis ir, palikęs be pėstininkų paramos, pateko bolševikams. Šarvuočio įgula (eiliniai Povilas Vnarauskas ir Eduardas Astrauskas - V. S.) žuvo. Vis daugiau supama iš kairės, sunkiųjų kulkosvaidžių kuopa pasitraukė į pietus. Vakare lietuvių kulkosvaidininkų kuopa suorganizavo kareivinių, karinių sandėlių apsaugą. Pasirodydavo plėšikaujančių raudonarmiečių, nesnaudė vagys.
Kapitonas P. Bareišis tik vėliau sužinojo, kad stotyje trumpai stovėjo ešelonas su 400 karininkų ir kitų tremtinių, todėl laiku nesuskubo padėti jiems išsivaduoti. Birželio 25 d. apie 4,50 val. iš šiaurės, nuo Joniškio pasirodė sovietų kariuomenės dalinys su žvalgais priekyje ir mėgino pereiti tiltą.
Greitai į Pabradę atvyko plk. ltn. Staniulio rinktinė, ir aš perėjau jo žinion. Iš atvykstančių žmonių buvo suformuota Pabradės rinktinė: sudaryta judrioji rinktinė, 4 šaulių kuopos, ryšių ir ūkio skyriai ir kt. Kautynės Pabradės rajone tiek paveikė sovietų dalinius, kad jie vėliau vengė gerkelio, ir buvo verčiami trauktis tolimesniu ir blogesniu keliu, t. y. 1941 m. birželio 23 d. aviacijos eskadrilės likusi dalis, gavusi įsakymą, iš Ukmergės atskrido į Pabradės aerodromą.
Vokiečių pilotai apšaudė kulkosvaidžiais, du lėktuvus sugadino. Karo lakūnai kpt. Vytautas Žižys ir ltn. Juozas Kasperas aerodrome ragino ir organizavo lakūnus priešintis, neskristi į SSRS (turėjo skristi į Gomelį). Kai kurie įgulų pilotai pasipriešino (sovietams) ir pakilę skristi pasuko atgal į Ukmergę. Kiti lakūnai, žinomi - ltn. Aleksandras Kostkevičius, ltn. Viktoras Kantauskas, ltn. Antanas Špokas, prisijungė prie Joniškio sukilėlių partizanų-karių būrio ir kovojo prieš okupantus raudonarmiečius ir sovietinius pareigūnus. Iš visos eskadrilės 23 ANBO lėktuvų, toliau, Gudijos kryptimi, išskrido tik trys.
Pažeimenėje stovyklavo 179 šaulių divizijos 215, 259, 234 šaulių pulkai, 618 AP ir kiti daliniai. Rengtasi sukilti. Lietuviai karininkai vieni kitiems perduodavo žinią, kad laikytųsi arčiau savo dalinių ir lauktų ženklo - šaudymo.
Suformuotas vienas pėstininkų batalionas iš trijų šaulių kuopų, 1 sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos, su dviratininkų, ryšių, žvalgų būriais. Suimta per 70 raudonarmiečių, politinių vadovų. Nauji daliniai formuoti iki birželio 27 d. Įvairiomis kryptimis siųsti žvalgai, kautasi su besitraukiančiais okupantais raudonarmiečiais ir sovietiniais politiniais darbuotojais, aktyvistais.
Birželio 28 d. Joniškio miestelyje susibūrę kariai sukilėliai pradėjo rimtai trukdyti raudonarmiečiams trauktis Pabradės-Švenčionių kryptimi. Naktį į birželio 29 d. raudonarmiečiai puolė bent du kartus. Lietuviai sunkiai apsigynė. Birželio 29 d. ankstų rytą Joniškio partizanai susisiekė telefonu su Pabradės rinktine ir prašė pagalbos.
Šeštą valandą ryto Pabradės rinktinė - vadas plk. ltn. Staniulis - skubiai išsiuntė joniškiečiams pagalbon vieną tanką ir motorizuotą (sunkvežimiu) 25 pėstininkų būrį, vadovaujamą nežinomo ltn. Š., su dviem sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Sukilėlius rado susispietusius bažnyčios šventoriuje.
Nors ir atkakliai gintasi padedant kulkosvaidžiu ginkluotam tankui, priešai puolė stipriai. Gynimąsi sunkino raižyta vietovė ir aukštų rugių laukas. Kilo apsupties pavojus. Bet pridengiami tanko, kovotojai sėkmingai pasitraukė į Pabradę.
Šiose kautynėse per 70-imt sukilėlių - anksčiau susirinkę kariai ir vietos partizanai, įskaitant 25 Pabradės rinktinės karius - buvo ginkluoti 2 sunkiaisiais ir 2 lengvaisiais kulkosvaidžiais, šautuvais ir pistoletais, taip pat minėtuoju tanku su 1 kulkosvaidžiu. O puolančių bolševikų buvo visas batalionas, net su prieštankiniais pabūklais. Žuvo 11 Pabradės apsaugos rinktinės ir Joniškio sukilėlių būrio karių, 4 Joniškio būrio sukilėliai partizanai.
Iš Pabradės birželio 24 dieną lietuvių daliniai, drauge su raudonarmiečiais prievarta varomi į Rusiją, pasiekė Švenčionis.
Daliniams sustojus poilsio už Švenčionių, Lygumų kaimo miške, lietuviai kariai traukėsi, bėgo jau grupėmis, didesniais būriais. Ypatingojo skyriaus čekistai rengė pasalas, suiminėjo ir šaudė sukilėlius. Nors ir nelabai vykusiai, tačiau prie Lygumų kaimo lietuviai sukilo (paskutinieji kilometrai Lietuvoje!). Kapitonas nušovė kelis politinius vadovus, NKVD kareivius. Prie jo prisidėjo beveik būrys vyrų ir pradėjo šaudyti rusus. Bet raudonųjų buvo gana daug, jie visą laiką mūsų vyrus sekė iš paskos. Jie turėjo automatų ir lengvųjų kulkosvaidžių. Kapitono grupė neturėjo jokių galimybių išsilaisvinti. Juos apsupo ir visus iššaudė.
Iš viso Lygumų kaimo miške, prie Švenčionių, lietuviams sukilus, pasipriešinus, priešai nužudė (nušovė, subadė durtuvais, kitaip nukankino) 8-9 lietuvius sukilėlius karius ir 2 partizanus (sukilėlių karių rėmėjus).
Politininių vadovų, enkavedistų suimtas ir atsivarius prie Lygumų k. nužudytas (subadė) Pilypų k. gyventojas sukilėlis Stanislovas Stukėnas, norėjęs lietuviams kariams perduoti maisto, ir sukilėlis Aidukas iš Švenčionėlių (?). Visi palaidoti Švenčionių kapinėse.
Žuvę Sukilėliai ir Sovietų Teroro Aukos
Okupantų enkavėdistai ir sovietiniai aktyvistai traukdamiesi 1941-06-28 nužudė Dirvoniškių k, Joniškio parapijos gyventojus: Joną Cijūnaitį, 42m., Oną Cijūnaitienę, 46 m., Antaną Cijūnaitį, 44 m.
Sukilėlių karių, žuvusių Pabradėje ir apylinkėse, kautynėse su sovietiniais okupantais, palaidotų Bajorėlių kaimo senosiose kapinėse, dab. eil. Eduardas Astrauskas, LK, RA 259 ŠP, karys sukilėlis, PAR. gr. Antanas Jurkonis, g. 1918 m., LK, RA 259 ŠP Rš kp. Žuvo 1941-06-23, vokiečiams bombarduojant Pabradės aerodromą. Buvo palaidotas Bajorėlių k. senosiose kapinėse. 1941-42 m. perlaidotas į Jiezno, dab.
jaunesnysis puskarininkis (toliau - jaunesn. psk.) Jonas Kunčiūnas (Končiūnas), kilęs iš Radviliškio, LK, RA Žv Bn, karys sukilėlis, PAR. majoras (toliau -mjr.) Vladas Vaitkus, g. 1902 m. LK, RA Šrv rinkt, karys sukilėlis. eil. Povilas Vnarauskas, LK, RA 259 ŠP, karys sukilėlis, PAR. eil. (Stasys ?) Zuoza, LK, 1 DLK Gedimino PP, RA 234 ŠP, karys sukilėlis, Pažeimenės rinktinė.
eil. Pranas Gražinskas, LK, RA 616 AP, karys sukilėlis, PAR. Marselis Jasiukaitis, kilęs iš Kauno (?), buvęs policininkas, sukilėlis partizanas, PAR. eil. Jonas Kurapkis, g. 1917 m., LK, RA 259 ŠP, karys sukilėlis, PAR. eil. Antanas Matiukas, LK, RA Žv Bn, karys sukilėlis, PAR. psk. Adolfas (Alfredas ?) Petrulis, g. 1910 m., LK 1 Hsr P, karys sukilėlis, PAR. eil. Eduardas Vaišnys, g. 1918-04-14, LK, RA Žv Bn, karys sukilėlis, PAR. eil. Vaclovas Venckus, LK, RA AP, karys sukilėlis, PAR. Žilinskas, apskrities ir rajono gydytojas, sukilėlis, PAR. ltn. Kazimieras Žinevičius-Žinius, g. 1903 m., gydytojas, LK 9 (D)LK Vytenio PP, RA 215 ŠP sanitarijos viršininkas, karys sukilėlis, PAR.
Aidukas, Petro, 14-16 m., kilęs iš Švenčionėlių (?), sukilėlis, sovietų teroro auka. 1941-06-23-24 prie Švenčionių (?) nušautas NKVD. (Teigiama, kad kartu buvo nušautas ir S.
| Karys | Informacija |
|---|---|
| viršila Jonas Adomaitis | g. 1901-08-27 Kukarskės k., dab. Šakių r. Lietuvos kariuomenės 9 Lietuvos kunigaikščio Vytenio pėstininkų pulko, okupantų Raudonosios armijos 215 šaulių pulkas / Pabradės apsaugos rinktinės karys sukilėlis. |
| eilinis Pranas Busius | LK karys, PAR Joniškio sukilėlių būrys. |
| eilinis Dominykas Grigaliūnas | LK karys, PAR, Joniškio sukilėlių būrys. |
| grandinis Juozas Merkevičius | LK karys / RA 259 ŠP, PAR karys sukilėlis. |
| Alfonsas Piliponis | 42 m., buv. šaulių būrio vadas, sukilėlis partizanas, PAR, Joniškio sukilėlių būrys. |
| Juozapas Tarakavičius | 30 m., gyv. Dirvoniškio vnk., Joniškio vlsč. Sukilėlis partizanas, PAR, Joniškio sukilėlių būrys. |
| Petras Tarakavičius | 26 m., gyv. Dirvoniškių vnk., Sukilėlis partizanas, PAR, Joniškio sukilėlių būrys. |
| Juozas Žuromskas | 41 m., gyv. Lieponių k., Inturkės vlsč. Sukilėlis partizanas, PAR, Joniškio sukilėlių būrys. |
| Konstantas Žuromskas | 26 m., Joniškio parapija. Sukilėlis partizanas, PAR, Joniškio sukilėlių būrys. |
| Alfonsas Žvikevičius | 24 m., gyv. Šarkių k. Sukilėlis partizanas, PAR, Joniškio sukilėlių būrys. |
Kiekvieno kario ar partizano žūtis - mažesnės ar didesnės kautynės, pasipriešinimas - svarbus Lietuvos laisvės kovos liudijimas.
Visada maniau, kad labai svarbu registruoti žuvusius šio Sukilimo sukilėlius, jų kapus.