Vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai jau svajoja apie nuosavą būstą - tą patvirtina atlikti tyrimai ir apklausos. Šiame straipsnyje apžvelgsime jaunų žmonių būsto poreikius, jų finansines galimybes ir prioritetus renkantis būstą.
„Swedbank“ būsto paskolų duomenys rodo, kad jaunimas įsigyja pigesnį būstą nei vyresni gyventojai. Tam įtakos turi ir kiek mažesnės finansinės galimybės, ir kiek kitokie būsto poreikiai. Jaunuoliai dažniau renkasi mažesnio ploto butus, rečiau - didesnio ploto būstą ar individualius namus. Tad jei vidutinė būsto paskola mūsų banke yra 100 tūkst. eurų, tai 18-30 metų amžiaus klientų grupėje ji yra net ketvirtadaliu mažesnė - 76 tūkst. eurų“, - teigė J.
Pirmąsias būsto paskolas ima jau 18-22 metų sulaukę jaunuoliai, kurie pernai sudarė 8 proc. visų „Swedbank“ būsto paskolų gavėjų. Daugiausia jų išduota 26-30 ir 31-35 metų amžiaus žmonėms: jie sudarė atitinkamai 29 ir 28 proc. „Tarp 18-22 metų amžiaus jaunuolių, turinčių būsto paskolą, dalis nėra didelė, tačiau beveik kas dešimtas būsto paskolos gavėjas yra 22-25 metų amžiaus. Tai patvirtina, kokį stiprų poreikį turėti nuosavą būstą jaučia jaunimas, o, atsiradus galimybei, įsigyja nekilnojamojo turto“, - teigė J.
18-29 metų reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1016 respondentų.
Pagal 26-30 amžiaus žmonėms išduotas būsto paskolas Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos šalių. Latvijoje šios amžiaus grupės „Swedbank“ būsto paskolų gavėjai praėjusiais metais sudarė - 17 proc., o Estijoje - 19 proc. Viena ryškesnių to priežasčių, pasak J. Bagdanavičiūtės, skirtingos valstybės paramos būstui sistemos.
Tiesa, kaip rodo „Swedbank“ duomenys, jaunuolių Lietuvoje įsigyjamas būstas nėra pigiausias Baltijos šalyse. Lietuvoje 18-30 m. amžiaus grupėje įsigyjamo nekilnojamojo turto kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 1,4 tūkst. eurų, Latvijoje - 1,1 tūkst. eurų, o Estijoje vidutinė jaunimo įsigyjamo būsto kvadratinio metro kaina siekia net 2,1 tūkst.
Jaunų žmonių prioritetai renkantis būstą
Kalbant apie reikalavimus infrastruktūrai, didžiajai daliai - net 73 proc. - apklausos dalyvių, renkantis būstą svarbiausia, kad šalia būtų prekybos centras. Antroje vietoje pagal svarbą yra viešojo transporto stotelė bei infrastruktūra užtikrinti patogų susisiekimą - tai reikšminga 54 proc. apklausos dalyvių. Žaliosios zonos greta namų svarbios 45 proc., darželis ar mokykla - 43 proc., poliklinika - 32 proc. apklaustųjų.
Jauno amžiaus pirkėjai būsto rinkoje elgiasi racionaliai, tačiau jų lūkesčiai ne visada sutampa su realybe, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa. Daugiau nei trečdalis 18-29 m. amžiaus žmonių nurodo vertinantys darbo vietos artumą (33 proc.), viešojo transporto prieinamumą (37 proc.) bei mikrorajono saugumą (35 proc.), tačiau mažiau dėmesio skiria gamtai (21 proc.) ar aplinkos išskirtinumui (6 proc.).
Tyrimas taip pat atskleidžia, kad jauni žmonės, planuodami įsigyti būstą, pirmiausia galvoja apie būsto kainą (50 proc.) ir kasdienius poreikius - gerą paslaugų prieinamumą (40 proc.), patogų susisiekimą viešuoju transportu (37 proc.), galimybę dirbti netoli namų (33 proc.). Pasak L.Žukovės, tai atspindi ir platesnes gyvenimo būdo tendencijas - jauni žmonės dažniau gyvena aktyviau, keliauja po miestą, nori greitai pasiekti tiek darbą, tiek laisvalaikio vietas.
„Jaunas NT pirkėjas dažnai sprendimą priima ne vien dėl komforto, bet ir dėl mobilumo - jis vertina laiką ir lankstumą, todėl būstas turi atitikti greitesnį gyvenimo ritmą. Dėl to prioritetas teikiamas ne ramybei, o funkcionalumui: arti darbas, parduotuvė, viešasis transportas“, - sako L.Žukovė. Tai patvirtina ir tyrimo skaičiai - vos 29 proc. 18-29 metų amžiaus žmonių kaip svarbų kriterijų įvardijo mažą triukšmą ar nedidelį eismo lygį. Palyginimui, tarp 50-59 metų atstovų šis aspektas reikšmingas net 58 proc.
Atlikta apklausa rodo ir aiškius kartų skirtumus. Daugiau nei pusė (58 proc.) 50-59 metų Lietuvos gyventojų dažniau linkę galvoti apie ramesniame rajone esantį būstą - tai svarbu vos 29 proc. 18-29 m. respondentų. Taip pat, priešingai nei jaunesni pirkėjai, jie žymiai mažiau nerimauja dėl geopolitinių rizikų - saugumo situacija Europoje jiems rečiau tampa sprendimą dėl NT įsigijimo lemiančiu veiksniu (8 proc. lyginant su 24 proc.). Iš kitos pusės, mikrorajono saugumas - vienas svarbiausių prioritetų jaunimui. Šiam veiksniui renkantis būsto vietą 18-29 m. respondentai teikia dažniausiai iš visų kitų amžiaus grupių (35 proc., lyginant su 29 proc. 30-39 m. amžiaus žmonėmis, 22 proc. 50-59 m. ir pan.).
„Vyresnio amžiaus žmonės renkasi ramesnį būstą, daugiau dėmesio skiria komfortui, aplinkai, gyvenimo kokybei. Tuo metu jaunoji karta vis dar ieško, kaip optimaliai išnaudoti laiką ir erdvę, todėl jų būsto sprendimai šiandien skiriasi. Tačiau žmonės linkę keistis, todėl, nepriklausomai nuo amžiaus, anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai keisis ir jų poreikiai“, - apibendrina L.Žukovė.
Apibendrinant galima teigti, kad jauni pirkėjai NT rinkoje ieško funkcionalumo, patogumo ir saugumo, tačiau jų lūkesčiai dažnai priklauso nuo finansinių galimybių ir gyvenimo etapo. Vyresni pirkėjai dažniau renkasi ramesnę aplinką ir komfortą, o jaunimui svarbiau yra miesto teikiami privalumai ir galimybė greitai pasiekti reikiamas vietas.
Svarbiausi jaunų pirkėjų prioritetai, renkantis būstą:
- Būsto kaina (50%)
- Geras paslaugų prieinamumas (40%)
- Patogus susisiekimas viešuoju transportu (37%)
- Galimybė dirbti netoli namų (33%)
- Mikrorajono saugumas (35%)
Šie duomenys leidžia suprasti, kad NT plėtotojai turėtų atsižvelgti į šiuos prioritetus, kurdami būstą, kuris atitiktų jaunų pirkėjų lūkesčius ir poreikius.
Remiantis tyrimais, galima sudaryti tokią lentelę, kuri apibendrina kartų skirtumus renkantis būstą:
| Kriterijus | Jauni (18-29 m.) | Vyresni (50-59 m.) |
|---|---|---|
| Rami vieta | 29% | 58% |
| Saugumas Europoje | 24% | 8% |
| Mikrorajono saugumas | 35% | 22% |
Būsto paskolos gyventojams iki 30 m. amžiaus sudarė 27 proc. visų per 2024 m. išduotų būsto paskolų, o vidutinė tokios paskolos suma siekė 123 tūkst. eurų, rodo „Luminor“ banko duomenys.
Jaunesni respondentai rečiau yra visiškai patenkinti savo gyvenamosiomis sąlygomis, nei vyresnio amžiaus žmonės. Vos 47 proc. 18-29 metų respondentų nurodė esantys patenkinti savo būstu, tuo metu tarp 30-39 metų amžiaus žmonių šis rodiklis siekia 52 proc., o tarp 40-49 m. net 60 proc. Be to, jaunesni žmonės dažniau išreiškia ir žymesnį nepasitenkinimą: net 13 proc. 18-29 metų respondentų teigė, kad savo būstu yra labiau nepatenkinti nei patenkinti. Tarp vyresnių amžiaus grupių šis skaičius gerokai mažesnis - svyruoja nuo 5 iki 9 proc.
„Didesnį nepasitenkinimą galima sieti tiek su mažesniu finansiniu pajėgumu, tiek su pereinamuoju gyvenimo etapu. Jauni žmonės dažniau nuomojasi, gyvena su kitais šeimos nariais ar tik pradeda savarankišką gyvenimą, todėl jų pasirinkimai dažnai yra kompromisas tarp to, ko norėtų, ir to, ką šiuo metu gali sau leisti“, - pažymi L.Žukovė. Pasak ekspertės, dažniausiai tokie gyventojai dairosi senesnės statybos būtų antrinėje rinkoje, o ateityje neretai yra linkę keisti būstą, taip gerindami gyvenimo sąlygas. Kita vertus, vyresni gyventojai dažniau jau yra įsigiję būstą, sukūrę šeimas ir įsitvirtinę darbo rinkoje, todėl natūralu, kad jų pasitenkinimo lygis būstu ir gyvenamąja aplinka yra aukštesnis.
Remiantis SEB banko tyrimu, daugiausia jaunuolių (85 proc.) teigia planuojantys savo mėnesio išlaidas, o daugiau negu 100 eurų per mėnesį sutaupo beveik trečdalis (29 proc.) apklaustųjų. Šios tendencijos išlieka panašios jau trečius metus iš eilės. Tiesa, šiemet didesnis skaičius jaunuolių sutaupo mažesnes sumas - daugiau negu pusė jaunuolių teigė per mėnesį sutaupantys nuo 20 iki 100 eurų. Taip pat sumažėjo netaupančių jaunuolių dalis - 18 proc.
Nuosekliai daugėja taupančių būstui: tokį tikslą nurodo daugiau negu kas antras (55 proc.). 2019 metais būstui ar jo pradinei įmokai taupė 30 proc., pernai - 44 proc. „Akivaizdu, kad jaunimas stebi būsto rinkos pokyčius ir į juos reaguoja - jau trečius metus iš eilės galime stebėti taupančiųjų būstui ar jo pradinei įmokai augimą. Tai lėmė bendras pakilimas būsto rinkoje ir didėjančių būsto kainų lūkesčiai. Būstui jaunimą skatina taupyti ir pasikeitę darbo bei mokslo įpročiai, kuomet vis daugiau laiko praleidžiama namuose, tad didėja ir nuosavo būsto poreikis", - teigia E.
Prioritetą būstui taupantys jaunuoliai teikia ne tik Lietuvoje, dalijasi SEB. Šiam tikslui taupantys nurodė 60 proc. jaunuolių Estijoje ir 38 proc. Latvijoje. Tarp 18-19 metų jaunuolių populiariausias taupymo tikslas - automobilis ar kita transporto priemonė. Pernai šiam tikslui lėšas kaupė 17 proc.
Pandemija buvo smarkiai paveikusi jaunuolių norą taupyti kelionėms, o dabar šis taupymo tikslas vėl sugrįžta - pernai šiam tikslui taupantys nurodė vos 14 proc. apklaustųjų, šiemet kelionėms taupo daugiau negu kas trečias (34 proc.).
Taigi, galime kalbėti apie įsigalėjusią nuosavo būsto kultūrą Lietuvoje, kai nuosavas būstas yra ne tik būtinybė, kai tiesiog nėra kitos alternatyvos, bet ir norma.
Du trečdaliai Lietuvos gyventojų kaip vieną pagrindinių savo finansinių poreikių šiuo metu išskiria norą paprastai ir lengvai atlikti finansines operacijas, 34 proc. siekia sutaupyti didesniam pirkiniui - automobiliui, buitinei technikai ar namams atnaujinti, dar 30 proc. norėtų sukaupti arba kaupia finansinę pagalvę, rodo SEB banko inicijuotas Baltijos šalių gyventojų finansinių poreikių tyrimas.
Skirtingose amžiaus grupėse išsiskiria jaunimas iki 29 metų. Jam būdingas poreikis sukaupti didesniems pirkiniams ar pradinei būsto paskolos įmokai ir išmokti valdyti savo asmeninį biudžetą. Investicijomis jauni žmonės Lietuvoje taip pat domisi dažniau. 40 proc. jaunų žmonių Lietuvoje norėtų sutaupyti pakankamai pinigų didesniam pirkiniui, kas trečias - nusistatyti biudžeto tikslus ir jų laikytis, dar 26 proc. - sukaupti finansinę pagalvę.
„Didesnis ekonominis optimizmas Lietuvoje jaučiamas ir tarp jaunimo - jauni žmonės mažiau rūpinasi finansine pagalve, tačiau labiau dėmesį kreipia į pradinę įmoką būstui įsigyti. Noras įsigyti savo būstą Lietuvoje yra ypač didelis tarp jaunimo, - sako E. Dovbyšienė.
Nori nuosavo būsto ir tik nuosavo būsto, pageidautina nuosavo namo, naujos statybos.
Nuosavas būstas - jaunų žmonių svajonė. Šaltinis: Delfi.lt
Būsto paskola - dažnas pasirinkimas įsigyjant pirmąjį būstą. Šaltinis: Youtube.com