Ar Fluoras Naudojamas Vandeniui Dezinfekuoti Lietuvoje?

Vanduo yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui, dalyvaujantis daugelyje jo funkcijų. Vandens trūkumas gali greitai pasireikšti, o netekus 12-20 procentų vandens, organizmas gali žūti. Todėl svarbu kasdien gauti reikiamą vandens kiekį, kuris priklauso nuo klimatinių sąlygų, fizinio krūvio ir individualių savybių.

Gamtoje esantis vanduo nėra tik vandenilio ir deguonies junginys. Jame yra įvairių ištirpusių mineralinių druskų, tokių kaip kalcis, magnis, natris, kalis, chloridai, sulfatai ir kt. Be to, vandenyje gali būti biologiškai aktyvių mikroelementų, pavyzdžiui, fluoro, mangano, geležies, jodo, cinko ir vario. Tačiau vandenyje taip pat gali būti teršalų, tokių kaip pesticidai, sunkieji metalai, naftos produktai ir dezinfektantai.

Lietuvoje geriamajam vandeniui naudojamas tik požeminis vanduo, skirtingai nuo daugelio Europos šalių, kur naudojamas ir paviršinis vanduo. Požeminis vanduo susiformuoja iš atmosferos kritulių, filtruojantis per uolienas ir nuogulas. Kuo blogesnės uolienų filtracinės savybės, tuo daugiau cheminių junginių ištirpsta vandenyje. Specialistų teigimu, neužterštas giliųjų vandeningųjų horizontų požeminis vanduo Lietuvoje yra labai kokybiškas.

Viešajam geriamojo vandens tiekimui Lietuvoje naudojamas giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo, kuris yra saugus ir turi geras mikrobiologines savybes. Vis dėlto, kartais jis gali būti neišvaizdus dėl per didelio geležies ar mangano kiekio. Šių medžiagų koncentracijos geriamajame vandenyje yra reglamentuojamos, o jų perteklius turėtų būti pašalinamas vandens paruošimo metu.

Tačiau vandens kokybė gali nukentėti dėl mažo vandens tekėjimo greičio ir pasenusių vandentiekio tinklų. Taip pat, kai kuriuose Šiaurės vakarų Lietuvos regionuose arteziniame vandenyje fluoridų koncentracija gali viršyti 1,5 mg/l, sukeldama fluorozę.

Šulinių vandenį Lietuvoje vartoja beveik 1 mln. gyventojų, tačiau tyrimai rodo, kad daugiau nei 50 procentų šulinių yra užteršti mikroorganizmais, o 30 procentų - nitratais. Didžiausias gruntinio vandens teršėjas yra dirbamų žemių tręšimas ir žema ūkininkavimo ekologinė kultūra. Vandenį išvirinus galima sunaikinti mikroorganizmus, bet nitratų ar pesticidų nepašalinsime.

Fasuotas geriamasis vanduo dažniausiai yra papildomai paruoštas viešai tiekiamas vanduo. Tuo tarpu natūralus mineralinis vanduo išgaunamas iš neužterštos požeminės aplinkos ir negali būti dezinfekuojamas ar konservuojamas.

Nors vandens tiekėjai teigia, kad Lietuvoje geriamas vanduo yra kokybiškas, mokslininkai įspėja, kad per didelis geležies, mangano, amonio ar fluorido kiekis gali kelti pavojų sveikatai. Skirtinguose Lietuvos regionuose vandens kokybė labai skiriasi ir dažnai neatitinka geriamojo vandens higienos normų reikalavimų.

Vandens Dezinfekcija ir Fluoras

Neatitinkantis higienos normų vanduo prieš tiekiant vartotojams dezinfekuojamas, dažniausiai chloru. Tačiau, jei iš vandens nepašalintos organinės medžiagos, susidaro organiniai chloro junginiai. Dauguma kaimų ir priemiesčių gyventojų vandenį gauna iš šulinių ar gręžinių, kuriuose dažnai viršijamos leidžiamos nitratų koncentracijos. Todėl šulinių ir gręžinių vandenį naudojantys žmonės turėtų reguliariai tikrinti jo kokybę.

Dezinfekcijai naudojant chlorą arba chloro dioksidą, vandenyje esančios organinės medžiagos reaguoja su chloru ir sudaro toksiškus junginius. Todėl besilaukiančioms moterims ir kūdikiams rekomenduojama naudoti vandenį iš plastikinių buteliukų.

Fluoro kiekis vandenyje

Kalbant apie vandens kokybę, svarbu ne tik neviršyti vieno ar kito kokybės rodiklio, bet ir reglamentuoti žemutines rekomenduojamas rodiklių ribas. Pavyzdžiui, fluorui nustatyta viršutinė kenksminga sveikatai vertė, bet per mažas fluoro kiekis taip pat yra pavojingas.

Padidinto fluoringumo vandens problema sprendžiama, o situacija gerėja. Pavyzdžiui, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ įdiegė naujus įrenginius, kurie pašalina fluorą iš vandens. Tačiau vis dar galioja leidimai tiekti geriamąjį vandenį, kurio toksinis rodiklis viršija nustatytas ribines vertes.

Pastoviai vartojant vandenį, kurio fluoridų koncentracija siekia apie 1,8 mg/l, gali pasireikšti dantų fluorozė, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, atliekant geriamojo vandens tyrimus chloro ar jo junginių jame nustatoma labai retai. Tačiau daugiau kaip 537 tūkst. Lietuvos gyventojų vartoja geriamąjį vandenį su padidintu geležies kiekiu.

Geriamojo vandens tyrimus galima atlikti Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ir jo skyriuose. Šiuo metu Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje registruota daugiau kaip 300 geriamojo vandens tiekėjų, kurie eksploatuoja beveik 2 tūkst. vandenviečių.

Chloras naudojamas vandeniui dezinfekuoti siekiant pašalinti bakterijas, pirmuonis, virusus ir kitus galimus patogeninius mikroorganizmus. Tačiau chloras taip pat pašalina odos riebalus ir suardo apsauginį sluoksnį, todėl oda sudirginama. Be to, moksliniais tyrimais įrodytas ryšys tarp chloro poveikio ir vaikų astmos.

Vandens Filtravimas ir Jo Privalumai

Vandenyje ištirpusios medžiagos maudynes duše ar vonioje gali paversti ne itin maloniomis: dėl jų poveikio pakinta vandens spalva ir kvapas. Filtre esanti medžiaga veikia kaip sietelis, blokuojantis ir sulaikantis teršalus. Tai paprastas ir efektyvus būdas siekiant sulaikyti dumblo ir smėlio daleles, nuosėdas ir kt.

Dažniausiai dušo filtrų absorbciniam filtravimui panaudojama medžiaga - granuliuota aktyvintoji anglis. Joje yra mikro porų, galinčių sulaikyti chloro, metalų daleles, nuosėdas, chemines medžiagas ir kitus teršalus. Po kelių mėnesių, kai anglies poros užpildomos, filtrą reikia pakeisti.

Vandens filtrai dušui padės pašalinti ir rusvą atspalvį, nudažantį drabužius, vonių, dušo padėklų sieneles. Paprastai jo kaltininkas - geležies oksidas. Vandens filtrai dušui, kuriuose yra KDF-55 vario / cinko granulių, padės sumažinti nuosėdų kaupimąsi duše. Jie veikia pakeisdami kalcio ir magnio dalelių struktūrą.

Tad pasirinkus filtrus dušui kasdienės maudynės taps kur kas malonesnės, oda - lygesnė ir sveikesnė, o plaukai - sveiki ir žvilgantys.

Turbūt dažnas vyresnio amžiaus miestietis pamena iš čiaupo bėgantį rudą vandenį, tačiau specialistė patikina, kad visa tai - jau praeitis. „Šis mitas išlikęs nuo senų laikų, kai geležis buvo nevaloma, o vanduo patiekiamas tiesiai iš gręžinių. Tuomet iš čiaupų tikrai bėgdavo rudas vanduo. Žmonės bijodavo, kad jis yra pavojingas sveikatai, tačiau tai nėra tiesa - juo neįmanoma apsinuodyti, galbūt tik kiek psichologiškai nemalonu “, - patikino R. Albrektienė.

Lietuviai vis dar prisimena nemalonų chloro kvapą vandenyje, kuris buvo naudojamas vandens dezinfekcijai. Tačiau specialistė pasakoja, kad Vilniaus viešai tiekiamame geramajame vandenyje nėra mikroorganizmų. Iškilus mikrobinės taršos pavojui UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuojamos vandenvietės turi galimybę dezinfekuoti geriamąjį vandenį natrio hipochlorito tirpalu, kurio kvapo vandenyje gyventojai tikrai nebejaustų.

Centralizuotai didmiesčiuose teikiamam vandeniui papildomi filtrai nereikalingi, nes tuo rūpinasi vandens tiekėjai, naudojantys įrenginius, kurie iš vandens pašalina perteklinius gamtinės geležies ir mangano kiekius. Vakarų Lietuvoje, kur vanduo turi kiek per daug fluoro naudojami kitokio veikimo principo filtrai, kurie iš vandens pašalina fluorą. Centralizuotai tiekiamo vandens kokybė yra nuolat tikrinama ir kontroliuojama Geriamojo vandens laboratorijos darbuotojų.

Geriamasis vanduo atitinka visus Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus“ ir yra saugus vartoti. Vis dėlto kilus įtarimams dėl vandens kokybės turint privačius gręžinius ar šulinius R. Albrektienė siūlo kreiptis į atitinkamas tarnybas - nunešti vandenį laboratoriją ir jį ištirti, nes plika akimis pastebėti ar pajausti kai kuriuos nukrypimus yra neįmanoma.

Saldieji vaisvandeniai apie 100 kartų labiau kenkia dantims, nei paprastas gazuotas vanduo. Taigi, gazuotas vanduo be priedų yra geriausia alternatyva paprastam vandeniui.

Ne, vandenio dezinfekacijai yra naudojami kiti elementai, kaip chloras ir jo junginiai, jodas, kalio permanganatas. Yra ir daugelis kitų būdų. O fluoras yra tiesiog vienas vandens junginių, jo ypač daug geriamajame vandenyje. Jo reikia vystytis mūsų kaulams, dantims ir jų emaliui. Per didelis fluoro kiekis jau sukelia nepavydėtinų pasekmių, bet viskas, kas per daug, tas nėra sveika, taip ir fluoru.

Vandens kokybės rodikliai Lietuvoje

Ši lentelė apibendrina pagrindinius vandens kokybės rodiklius Lietuvoje ir jų atitiktį higienos normoms:

Apibendrinant, vandens kokybė vaidina svarbų vaidmenį mūsų galvos odos ir plaukų sveikatai. Kietas vanduo, cheminiai priedai ir neįprastas pH lygis gali pažeisti galvos odą, sukelti sausumą, dirginimą ir net plaukų slinkimą.

tags: #ar #vandeniui #dezinfekuoti #gali #buti #naudojamas