Vilniaus daugiabučių namų administratorių asociacijos vadovas Sigitas Čirba atkreipia dėmesį į tai, kad savarankiškai daugiabučius prižiūrėti pradėję gyventojai kartais taip nugyvena pastatus, kad šie ima tiesiog griūti ir kelia realų pavojų žmonių gyvybėms, o tokių atvejų, kai namus nutaria prižiūrėti patys gyventojai, deja, bet daugėja.
Nugriuvęs Namas Užupyje - Skaudus Pavyzdys
Anot jo, geriausias to pavyzdys yra sausio viduryje sostinės Užupio rajone nugriuvęs namas, kuris dar 2021 metais atsisakė administravimo įmonės paslaugų, įsteigė bendriją, kuri ir tapo faktiniu namo prižiūrėtoju.
Analogijos su Lazdynų Atveju
„Turime analogišką situaciją kaip ir prieš kelis metus Lazdynuose. Tąsyk griuvo 15 aukštų daugiabučio namo balkonai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka per šį kraupų incidentą niekas iš žmonių nenukentėjo. Tiesa, pastatui buvo padaryta didžiulė žala. Kaip ir pirmuoju atveju, šis namas buvo atsisakęs specializuotų namo priežiūros specialistų paslaugų, o įsteigęs bendriją, tvarkėsi savarankiškai“, - primena asociacijos vadovas. Anot Sigito Čirbos, neatmetama, kad panašūs incidentai gali kartotis ir tik laiko klausimas, kada tai vėl nutiks.
Gyventojų Iniciatyva ir Kompetencija
„Visada sveikinu gyventojų iniciatyvą būti tikrais savo turto šeimininkais ir aktyviai dalyvauti namo priežiūros klausimuose. Tačiau tuo turi rūpintis pastatų charakteristikas išmanantys žmonės, o ne bet kas. Žinau atvejų, kai bendrijų pirmininkais išrenkami medikai, humanitarai ar menininkai, kurie, sutikime, neturi žinių, kaip reikia prižiūrėti daugiabučius, kad jie nekeltų grėsmės. Gerai, jei minėti pirmininkai samdo kvalifikuotus techninės priežiūros specialistus, tačiau dažnai būna taip, jog noras taupyti ir viskuo rūpintis pačiam smogia kitu galu. Daugiabučiai ne tik nugyvenami, bet, kaip ir matome, ima tiesiog griūti. Tokia tendencija grėsminga“, - kalbėjo S. Čirba.
Kvalifikuotų Specialistų Svarba
Asociacijos vadovo teigimu, rimtose pastatų administravimo įmonėse darbuojasi dešimtys ar net šimtai savo srities specialistų, kurie nuolatos vykdo kvalifikuotą daugiabučių namų priežiūrą, o ne vienas ar keli, kas nutinka tais atvejais, kai namą administruoti pradeda patys gyventojai.
„Aš suprantu dalies gyventojų norą už būsto priežiūrą mokėti mažiau, tačiau pernelyg susiveržus diržus turime tai, ką turime. Juk šiandien geriausias pirmininkas yra tas, kuris už būsto priežiūrą iš gyventojų renka centus, nors realiai kalbėti apie visapusišką namo priežiūra už tokius pinigus - tai savęs apgaudinėjimas. Šioje srityje stebuklu nebūna, nes namo priežiūra kainuoja, į ją reikia nuolat investuoti, nes priešingu atveju anksčiau ar vėliau laukia bėdos, didelės bėdos“, - akcentavo S. Čirba.
Bendrijas įsteigusių daugiabučių namų gyventojams jis pataria nuolat domėtis, kaip pirmininkai organizuoja namo priežiūrą, ar renkami mokesčiai tikslingai investuojami, ar bendrija samdo kvalifikuotus išorės rangovus, kurie periodiškai tikrina pastato būklę ir teikia atitinkamas rekomendacijas. Jeigu viso to nėra, vertėtų suklusti, nes namui ilgainiui gresia įvairios rimtos ligos ar, kaip rodo pavyzdžiai, net konstrukcijų griūtys.
„Žinau ne vieną atvejį, kai įsteigę bendrijas ir atsisakę kompleksinės namo priežiūros, po kiek laiko gyventojai grįžta pas administratorius. Ir dažnu atveju, kai specialistai pradeda vėl vykdyti tokių namų priežiūrą, jiems plaukai ant galvos šiaušiasi - dėl nepriežiūros, neūkiškumo ir perdėto taupymo namo inžinerinės sistemos būna nudėvėtos, stogai kiauri, pro plyšius pučia vėjai, plika akimi matosi kitos bėdos. O visą tai tenka tvarkyti, ir už brangiai, nes laiku nebuvo atlikti būtinieji darbai“, - pasakojo Vilniaus daugiabučių namų administratorių asociacijos vadovas.
Anot jo, kritinių situacijų su pastatais gali kilti ir dėl to, kad pastaruoju metu pradėjo steigtis naujos, vos vieną ar kelis darbuotojus turinčios įmonės, siūlančios itin pigiai administruoti daugiabučius, tuo tarpu realių darbų atlikti nebūtinai gali.
„Neretai tokios įmonės neturi kvalifikuotų specialistų, vos vieną ar du darbuotojus, o jų biurai būna registruoti gyvenamuosiuose būstuose. Gyventojams nutraukus sutartis su jais, pasimato aibė problemų, įvairių gedimų, tad kelis metus tebuvo renkami mokesčiai, bet jokių darbų neatlikta, o kaupiamajame fonde telikę vos keli eurai“, - apie vieną atvejį sostinėje pasakojo S. Čirba.
Jis pažymi, kad keičiant ar renkantis namo administratorių gyventojai būtinai įvertintų įmonės pajėgumus, specialistų kvalifikaciją, mokumą, esamus klientus. Šiuo metu vien Vilniuje namų administravimo paslaugas teikia apie 40 bendrovių, iš kurių apie trečdalis - mažų, kelis darbuotojus turinčių.
Skaitmenizacijos Svarba Daugiabučių Administravime
Būtent per pandemiją išryškėjo skaitmeninių įrankių komunaliniame ūkyje poreikis. Ir ne tik dėl to, kad šiuo metu patariama vengti kontaktų, organizuoti gyvus daugiabučių savininkų susirinkimus. Skaitmeninius įrankius, mes pradėjome kurti gerokai prieš karantiną, todėl atėjus pandemijai šoko nepatyrė nei mūsų įmonės klientai, nei mūsų darbuotojai.
Prieš trejus metus įkūrėme savitarnos interneto svetainę ir mobiliąją programėlę eBŪSTAS, pandemijos metu buvome pasirengę paslaugas teikti saugiai nuotoliniu būdu. Aišku, darbus objektuose toliau vykdo specialistai. Kol kas tokių paslaugų poreikis yra didžiulis, rodo statistika: pandeminiais metais skaitmeninių bendrovės klientų ratas išaugo dvigubai - nuo 45 iki 80 tūkst.
Skaitmeninių paslaugų augimas pandemijos metu:
| Laikotarpis | Skaitmeninių klientų skaičius |
|---|---|
| Iki pandemijos | 45 000 |
| Pandemijos metu | 80 000 |
„Negalime gyventi XIX ar XX a. Už lango - XXI a. Ir skaitmenizacija tampa aktuali visiems, dirbantiems bet kurioje srityje. Net teikiant raštą į savivaldybę, dabartiniu metu sunku fiziškai jį nunešti, o siunčiant paštu, tenka sumokėti. Bet galima vieno kompiuterio mygtuko paspaudimu tą raštą registruoti, sekti, pas ką jis pakliūva, kada nagrinėjamas ir kada bus pateiktas atsakymas“, - pastebėjo S.
„Iš tikrųjų viena daugiabučius administruojanti Lietuvos bendrovė yra pažengusi šiek tiek daugiau į priekį. Bet visos kitos, lyginant penkerių metų laikotarpį, taip pat pasistūmėjo. Dauguma Vilniaus daugiabučius administruojančių įmonių sudaro galimybę prisijungti prie mokėjimų pranešimo sistemos, nebekaupti stalčiuje popierinių įmokų sąskaitų, nes jos yra elektroninėje erdvėje. Galima kompiuterio ekrane žiūrėti istoriją: kokius mokesčius aš mokėjau prieš dvejus metus, kokius moku dabar. Negana to, į tą virtualią sistemą dedami privalomi dokumentai, namo aprašas, ūkiniai planai, atliktų darbų aktai. Galų gale dauguma įmonių siunčia klientams pranešimus SMS žinutėmis, jeigu name įvyksta avarija ir, pavyzdžiui, kurį laiką nebus šalto ar karšto vandens ir pan. Taigi, pamažu kai kurios skaitmeninės paslaugos diegiamos“, - pasakojo S.
Bendraudami su butų savininkais dėl sprendimų priėmimo praktiškai visi administratoriai, pasak asociacijos prezidento, susiduria su problema, kad organizuoti namo, kuriame yra 60 ir daugiau butų, gyvą gyventojų susirinkimą be galo sunku.
„Gyventojus surinkti, kad jie priimtų sprendimą, pavyksta tik ypatingais atvejais. Dažniausiai administratoriai šiuo metu vykdo balsavimą raštu - parengia biuletenius, juos įmeta į pašto dėžutę ir laukia gyventojų atsakymo, ar jie, tarkime, pritaria stogo remontui, laiptinės dažymui, langų keitimui, ar ne. Tą biuletenį galima nuskenuoti ir atsiųsti e. Vis dėlto S. Čirba pripažįsta, kad tai archajiški veiklos būdai šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau pastebi, kad dėl to iš dalies kalta ir valdžia. „Vis dėlto mes, administratoriai, žvelgiame į priekį“, - sakė jis.
„Jeigu tokia logika vadovautumėmės, mes visi nesinaudotume ir elektronine bankininkyste. Naudotųsi tik patys gabiausi ir patys išmaniausi. S. Čirbos nuomone, skaitmeniniai sprendimai neišvengiamai ateis į daugiabučius administruojančias įmones.
S. Čirba pripažįsta, kad eBŪSTAS platformą sukūrė stipri bendrovė „Mano BŪSTAS“, turinti padalinius visoje Lietuvoje ir administruojanti itin daug daugiabučių. Jo nuomone, mūsų bendrovei sukurti išmaniąją sistemą skatino natūralus poreikis. „Išmanioji platforma ir programėlė palengvina didelio kiekio butų administravimą. Kita vertus, jie parodė, kad tokie sprendimai įmanomi ir yra pažangūs“, - sakė S.
Smulkesniems žaidėjams, pasak jo, tokio lygio išmanioji platforma yra finansiškai neįkandama. „Jeigu būtų koks nors virtualus serveris, kuris leistų klientams pagal savo identifikacijos kodą prisijungti prie savo namo duomenų bazės ir balsuoti elektroniniu būdu, manau, būtų labai gerai, nes dabar, kai kiekviena bendrovė naudoja savo atskirą buhalterinę programą ir kitas IT sistemas, tai paslaugas labai pabrangina“, - sakė S.
„Vis dėlto sunku tikėtis, kad mažiesiems rinkos dalyviams tai (išmaniosios platformos ir programėlės - red.) taps prieinama, nes e. sistemos vis tik kainuoja tikrai reikšmingus kaštus. M. Dubnikovas prognozuoja, jog komunalinių paslaugų teikimo ir daugiabučių namų administravimo verslas ateityje bus linkęs stambėti, vyks konsolidacija, o rinkoje liks tos kompanijos, kurios galės teikti paslaugas internetu.
Finansų analitiko nuomone, skaitmeninių paslaugų teikimas daugiabučių administravimo rinkoje pirmiausia sietinas su sąnaudomis. „Supraskime, kad, viena vertus, kainuoja sistemos paleidimas, kita vertus, jos palaikymas. Mažam rinkos žaidėjui tiesiog finansiškai neapsimoka teikti paslaugą, kol klientas jos primygtinai nereikalauja. Be to, tokios paslaugos dažniausiai yra linkusios konsoliduotis. Tai tiesiog greičiausiai rinkoje žaidėjai didės, kol liks ne 40, o kelios kompanijos“, - prognozavo M.
„Tai trumparegiškas požiūris. Vyresnio amžiaus žmonės keičiasi, išmoksta naudotis e. bankininkyste ir kitomis e. sistemomis. Nepamirškime ir to, kad laikas bėga greitai, ir žmonės, kurie jau moka naudotis išmaniosiomis technologijomis, taip pat taps vyresnio amžiaus žmonėmis, kuriems šios paslaugos priimtinos. Taigi, tik laiko klausimas, kada ši rinka pasikeis, kaip pasikeitė bet kuri kita rinka. Prisiminkime, kaip per kelerius metus kineskopinius televizorius pakeitė plokšti, taigi, rinka keičiasi labai greitai. Jei nesi pokyčiams pasirengęs, tampi rinkos dinozauru“, - pastebėjo M.
„Jeigu iki tol kalbėta, kad štai ateina ketvirtoji pramonės revoliucija, kai dominuos skaitmeniniai duomenys ir automatizuoti procesai. Tačiau ilgai laukti nereikėjo, pandemija iš karto sukėlė ketvirtąją pramonės revoliuciją Lietuvoje. Tokio progreso, kuris įvyko skaitmenizuojant verslą, galėjome tikėtis po kokių trejų metų. Bet viskas įvyko per daug trumpesnį laiką. Net patys konservatyviausi žmonės, kurie bijodavo kompiuterio, ar vyresnio amžiaus vadovai išmoko naudotis ir zumu, ir mesendžeriu, ir skaipu, ir kitais skaitmeniniais įrankiais. Kai toks gyvenimo standartas ir nenori likti nuošalyje, esi priverstas mokytis. Pasirodo, kad tai, ką anksčiau net įsivaizduoti buvo sunku, galima įsisavinti per savaitę“, - pastebėjo M.
tags: #daugiabuciu #pastatu #administratoriu #asociacija