Atnaujinus pastatus iš esmės, modernizavus šildymo sistemą, apšiltinus sienas, stogą, rūsius ir pakeitus butų langus, per daugiau nei dešimtmetį iškilo rūpesčių. Panagrinėkime, kokios problemos dažniausiai pasitaiko ir kaip jos sprendžiamos.
Renovacijos Iššūkiai ir Gyventojų Nusiskundimai
Klaipėdoje, Debreceno gatvės 31 name, renovuotame beveik prieš trylika metų, daugiausia problemų kyla dėl langų. Anot namo bendrijos „Lelija“ pirmininko Rimanto Miciaus, jie susidėvėjo ir tapo nesandarūs. „Renovuojant namą, dalis gyventojų pasikeitė ir langus. Tačiau jie nėra tobuli. Tais laikais niekas negamino gerų langų. Dabar žmonės skundžiasi, kad per juos eina šaltis“, - teigė pirmininkas.
Prieš keletą metų jau teko perdažyti ir namo fasadą. Šie darbai atsiėjo apie 48 tūkst. litų. R. Micius spėjo, kad buvo nelabai kokybiški dažai. „Garantija buvo suteikta penkeriems metams, tai tiek ir atlaikė. Vėliau sienos apsinešė. Namas yra prie gatvės, daug dulkių. Šalia augantys medžiai taip pat prisidėjo. Negražiai atrodė sienos. Teko perdažyti“, - prisiminė R. Micius.
Stogo Problemos ir Rangovų Atsakomybė
Bėdų kilo ir prieš beveik septynerius metus dalinai renovuotame Debreceno gatvės 10 name. Jame modernizuota šildymo sistema, vamzdynai, suremontuotas stogas. Neapšiltintos tik sienos. Namo bendrijos „Brigantina“ pirmininkas Valentinas Tuska pasakojo, kad rūpesčių kilo dėl stogo remonto, kuris baigtas prieš dvylika metų. „Stoge atsirado skylė, pro ją pradėjo varvėti. Matyt, statybininkai kelias plytas nusuko. Rengėme konkursą, išsirinkome rangovus, kas galėjo pagalvoti, kad jie aplaidžiai dirbs. Prie kiekvieno statybininko nepastovėsi ir nepažiūrėsi, ką jis daro. Nėra tiek pajėgų“, - spėjo V. Tuska.
Kitų namų gyventojai skundžiasi ir po renovacijos pradėjusiomis pelyti sienomis. Tačiau specialistai aiškina, kad dėl to kalti jie patys, nes per retai vėdina patalpas arba per mažai šildosi.
Skundai ir Teisminiai Ginčai
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, per pastaruosius trejus metus Klaipėdoje buvo trys teisminiai ginčai tarp bendrijų ir renovaciją atlikusių įmonių. Nesutarimų priežastis - atsiskaitymas už darbus. Rangovai kreipėsi į teismą dėl bendrijų nesumokėtų pinigų. Pastarosios motyvavo, kad jų iš dalies netenkina atliktų darbų kokybė.
Agentūros Viešųjų ryšių ir informavimo skyriaus specialistė Inga Šostakienė teigė, kad daugiausia žmonės iš renovuotų namų skundžiasi dėl prastos situacijos butuose. Piktinamasi bloga ventiliacija, prastai šylančiais radiatoriais, netinkamai sumontuotais langais ar įstiklintais balkonais. „Vis dėlto daugiausia nusiskundimų gauname renovacijos metu. Piktinamasi ir dėl atliekamų darbų kultūros: šiukšlių, dulkių, triukšmo. Dauguma nusiskundimų yra pagrįsti“, - įžvelgė I. Šostakienė.
Valstybinė Kontrolė ir Ateities Planai
Skundų dėl renovacijos darbų kokybės sulaukia ir Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius. Jo vedėja Lilija Misiulienė teigė, kad tokių nusiskundimų nėra daug, palyginti su bendru jų skaičiumi, tačiau atkreipė dėmesį, kad nėra daug ir renovuojamų namų. „Šiemet renovacijos darbams skirsime daugiau dėmesio. Griežtinsime kontrolę - organizuosime planinius patikrinimus“, - tvirtino L. Misiulienė.
Ekonominė Nauda ir Gyventojų Atsiliepimai
Su problemomis susidūrę vienų seniausiai renovuotų namų pirmininkai pabrėžė, kad gyventojai dėl atliktų darbų ir investicijų nesigaili. Pagrindinė priežastis - kur kas mažesnės sąskaitos už šildymą. „Reikia suprasti, kad nieko nėra amžino. Gal statybininkai, rekonstravę mūsų namą, ir naudojo pigesnes medžiagas, tačiau viskas padaryta neblogai“, - pabrėžė R. Micius.
Gyventojai jau yra išsimokėję už renovaciją. R. Micius teigia, kad investicijos per trylika metų atsipirko su kaupu. „Šilumos sutaupoma akivaizdžiai. Vieniems gyventojams renovacija atsipirko daugiau, kitiems - mažiau. Viskas priklauso nuo to, kaip šiltai patinka gyventi“, - pridūrė R. Micius.
Debreceno gatvės 10 name būsto kvadratinio metro ploto apšildymas vidutiniškai kainuoja apie 1,80 lito. Gruodį už patalpų šildymą trijų kambarių buto gyventojai turėjo sumokėti apie 150 litų. „Šildymo sistemos renovacija gerai tuo, kad kiekvienas butas gali pasireguliuoti, kaip šiltai nori gyventi, pataupyti. Renovacija atsipirko“, - dėstė V. Tuska.
Pasak I. Šostakienės, renovacija gyventojams šilumą padės taupyti visą likusį pastato gyvavimo laiką. Kompleksiškai atnaujinus namą sutaupoma apie 50 proc. šilumos. Atskirais atvejais - iki 70 proc.
Vieno seniausiai visiškai renovuoto namo bendrijos pirmininkas R. Micius neslepia, kad pastato modernizacija gyventojams atsiėjo apie 500 tūkst. litų. Iš valstybės gauta paramos ir lengvatų per 260 tūkst. litų.
V. Tuska tvirtino, kad vykdant renovaciją Debreceno gatvės 10 name valstybės parama siekė 50 proc. Atnaujinti visą šildymo sistemą gyventojams kainavo 25 tūkst. litų. „Namą renovavome geru laiku. Tada valstybės teikiama parama darbams buvo didesnė. Reikėtų ir pastato sienas apšiltinti, bet gyventojai tam pritarimo dar nedavė“, - teigė pirmininkas.
Prieš dešimtmetį pigesni buvo ir patys renovacijos darbai. Debreceno gatvės 31 namo gyventojams namo vieno kvadratinio metro atnaujinimas atsiėjo apie 160 litų. Dabar, anot specialistų, šie darbai yra du kartus brangesni ir vieno kv. metro renovacija atsieina 300-400 litų, priklausomai nuo darbų, medžiagų.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, darbų kainos smarkiai kilo 2008-2009 m., vėliau krito, o dabar po truputį vėl didėja.
10 renovacijos klaidų, kurių nepadariau aš
Specialistų Komentarai
Mindaugas Genys, įmonės „Mano būstas LT“ Klaipėdos regiono vadovas: „Aktyviai domimės renovacija. Esame lankęsi ne viename uostamiesčio bendrijų atnaujintame daugiabučiame name. Vieni jų - pavyzdiniai. Problemų beveik nėra. Tačiau yra tokių namų, kurie gali būti pavyzdžiai, kaip negalima vykdyti renovacijos. Nors investicijos didelės, juose daug trūkumų. Šiltinant sienas neuždėta vėjo ir drėgmės izoliacija. Dėl to šiltinimo medžiaga drėksta. Pasitaiko atvejų, kai ji netinkamai pritvirtinta nukrinta. Vėjai pučia kiaurai, nors darbai atlikti. Buvo ir tokių atvejų, kad namas užsandarintas per daug, tad viduje pelija sienos. Tokios situacijos susidaro, nes renovacijos organizatoriams trūksta kompetencijos. Nežinodami technologijų, leido rangovams juos apgauti. Renovacija didelis, brangus projektas ir jį organizuoti turi žmonės, kurie nusimano apie statybas, naujas technologijas, moka ir žino, kaip kontroliuoti ne tik rangovus, bet ir techninius prižiūrėtojus. Darbus atliekančios įmonės yra pelno siekiančios organizacijos, kurios, turėdamos galimybę, pasistengs sutaupyti - naudoti pigesnes medžiagas ar dėti jų mažiau. Be to, nereikėtų rinktis ir pačios mažiausios darbų kainos. Visiems žinoma - tai nėra geriausias variantas. Atrodo, kad sutaupysi, bet sutaupyti šilumos nepavyks tiek, kiek visi tikėjosi. Svarbu išsirinkti patikimas kompanijas, kurios vykdys ir prižiūrės darbus, žinoma, ir patiems juos kontroliuoti. Tuomet ateityje neturėtų kilti rūpesčių.“
Ričardas Grigaliūnas, inžinerinės-konsultacinės įmonės vadovas: „Renovacija - reikalingas dalykas. Per laiką ji atsiperka. Ar pavyks išvengti problemų ateityje, priklauso nuo viso komplekso darbų. Turi būti profesionaliai parengtas projektas, išrinkti geri rangovai, patikimi prižiūrėtojai. Darbus turi organizuoti profesionalai. Nereikėtų pasitikėti ypač maža darbų kaina. Svarbu paruošti konkurso sąlygas taip, kad įmonės, siūlančios mažiausią kainą, neįkištų nosies. Rinktis derėtų sertifikuotas, patikrintas medžiagas. Jei rangovai, techninis prižiūrėtojas dirbs profesionaliai, problemų ateityje nekils.“
Daugiabučių Namų Renovacija Klaipėdoje: Faktai ir Skaičiai
Šiuo metu dalyvauti atnaujinimo programoje yra apsisprendę 56 Klaipėdos daugiabučiai namai. Iš jų 28 daugiabučiai namai jau parengė investicinius planus ir ruošiasi pradėti darbus. Dar apie 10 investicinius planus planuoja rengti artimiausiu metu. Klaipėdoje yra visiškai renovuoti 38 daugiabučiai namai. Šiuo metu susidomėjimas renovacija Klaipėdoje auga.
Asbesto Problema: Pavojai ir Sprendimai
Sveikatos specialistų teigimu, visos asbesto atmainos sukelia piktybinius navikus. Dažniausios asbesto sukeliamos ligos - plaučių bei krūtinplėvės asbestozė, krūtinplėvės bei pilvaplėvės mezotelioma, gerklų, plaučių, skrandžio, storosios žarnos, inkstų vėžys.
Lietuvoje nuo šeštojo XX a. dešimtmečio veikė du asbestinio cemento produktų fabrikai. Tai Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas ir „Akmenės cementas“. Ekspertų teigimu, Lietuvoje per tą laiką galėjo būti sunaudota apie 1 mln. tonų asbesto turinčių gaminių, iš kurių apie 96 proc. sudaro šiferinė stogų danga.
2008 m. Lietuvoje buvo patvirtinta Asbesto šalinimo programa, kuri inicijavo senų nuodingų stogo dangų keitimą naujomis ir dalinį jų kompensavimą. Tačiau tai problemos iki galo neišsprendė.
Asbesto Šalinimo Iššūkiai ir Gyventojų Požiūris
E. Jurevičius neslepia - stogas yra didelė investicija ir, kokį bepasirinktum, tam reikia nemažai pinigų. Varžtai, mediena, plėvelė - finansai skaičiuojami ne šimtais, o tūkstančiais eurų, o dar meistro paslaugos.
Pasak E. Jurevičiaus, nors ir negalima būtų apibendrinti ir visų vienomis šukomis šukuoti, visgi mūsų požiūrį į ekologiją puikiai atspindi miškuose besimėtančios senos automobilių padangos ar į krūvas suverstas tas pats šiferis.
Nesilaikant taisyklių ardant šiferinius stogus į aplinką patenka labai smulkios asbesto dalelės, kurios yra įkvepiamos su oru ir patenka į organizmą. Kad senieji šiferiniai stogai yra nuodingi, žino, ko gero, kiekvienas, tačiau gyvena negalvodami.
Specialistų teigimu, kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Tačiau juos ardant į aplinką patenka labai smulkios asbesto dalelės, kurios yra įkvepiamos su oru ir patenka į organizmą.
Kretingos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, dauguma senos statybos namų stogų dengti šiferiu, kurio gamybai buvo naudojamas asbestas. Ši medžiaga, pradėjusi irti, gali sukelti vėžinius susirgimus.
Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento vyriausiasis specialistas Mindaugas Bilkis teigia, kad jei šiferio stogas neyra, jis vėžinių susirgimų nesukelia. Tačiau specialistas pripažino, kad Lietuvoje yra atlikta per mažai tyrimų, susijusių su asbestu ir jo daroma žala žmonių sveikatai.
Asbesto Šalinimo Būdai ir Rekomendacijos
Asbesto šalinimo projekte nurodyta, kad kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1 tūkst. 500 plaučių vėžio atvejų. Pradėjęs irti šiferis skleidžia mikroskopinius asbesto plaušelius. Jų įkvėpus, galima susirgti asbestoze arba plaučių vėžiu. Asbesto sukeltos ligos gali vystytis iki 40 metų.
Pasak M. Bilkio, jei nėra galimybės pakeisti šiferio stogo, yra paprastesnis būdas, kaip išvengti asbesto plaušelių pasklidimo ore. „Šiferio stogą galima nudažyti. Pagerėja ne tik estetinis stogo vaizdas. Dažai suriša nuodingas medžiagas ir neleidžia joms pasklisti į orą“, - sakė M. Bilkis.
Daugiabučių Sienų Problemos
Specialistai teigia, kad dėl nepakankamą šilumos izoliaciją turinčių daugiabučių sienų per vieną šildymo sezoną šalyje iššvaistoma apie pusę milijardo litų. O šildymui naudojamo kuro kainos vis kyla. Tai ir ši suma didės.
Kol plytos tik eižėja, kol patiriame tik šilumos nuostolius, dar nieko.
| Problema | Priežastis | Sprendimas |
|---|---|---|
| Langų nesandarumas | Susidėvėjimas, prasta kokybė | Langų keitimas, sandarinimas |
| Stogo skylės | Statybininkų aplaidumas | Remontas, rangovų kontrolė |
| Pelyjančios sienos | Nepakankamas vėdinimas, šildymas | Dažnesnis vėdinimas, tinkamas šildymas |
| Asbesto plitimas | Yrantis šiferis | Šiferio keitimas, dažymas |