Darbuotojų Atstovų Rinkimo Tvarka Lietuvoje

Darbuotojų atstovavimas yra svarbus aspektas užtikrinant darbuotojų teises ir interesus įmonėse. Lietuvoje, priklausomai nuo įmonės dydžio, darbuotojų atstovavimą gali vykdyti darbo taryba arba darbuotojų atstovas. Šiame straipsnyje aptarsime darbuotojų atstovų rinkimo tvarką, atsižvelgiant į įmonės dydį ir kitus svarbius aspektus.

„Darbo tarybos rinkimai - tai ne tik teisinė pareiga, bet ir svarbus žingsnis, siekiant sustiprinti darbuotojų ir darbdavio dialogą. Išrinkta darbo taryba yra galingas įrankis, norint užtikrinti darbuotojų interesus ir gerinti darbo sąlygas visiems“, - teigia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.

Darbo Tarybos Sudarymo Principai

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 171 straipsnis reglamentuoja darbo tarybos rinkimų tvarką. Darbo taryba renkama remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Darbo tarybos sudarymo principai:

• kai darbuotojų skaičius yra mažesnis nei 20, vietoje darbo tarybos gali būti renkamas darbuotojų patikėtinis, kuris turi visas Darbo kodekso nustatytas ir darbo tarybai priskiriamas teises ir pareigas;
• jei darbovietėje jau veikia profesinė sąjunga, kuri atstovauja daugiau nei trečdalį darbuotojų, darbo taryba nėra sudaroma.

Ši taryba privalo būti sudaryta darbdavio iniciatyva, kai darbuotojų skaičius viršija 20, išskyrus Darbo kodekse numatytas išimtis.

Darbuotojų Atstovas Įmonėje, Kurioje Mažiau Nei 20 Darbuotojų

Įmonėje, kurioje dirba mažiau nei 20 darbuotojų, vietoj darbo tarybos turi būti renkamas darbuotojų atstovas. Darbo kodeksas apibrėžia atstovų teises ir darbdavių pareigas.

Darbo tarybos išrinkimo procedūra aprašyta darbo tarybų įstatyme, o štai dėl atstovo - tai tik parašyta, kad renkamas darbuotojų kolektyvo susirinkime.

Darbuotojų patikėtinis (atstovas) - tai darbuotojų išrinktas asmuo, kuris atstovauja darbuotojų interesams darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Jo paskirtis - užtikrinti, kad darbuotojų nuomonė, pastabos ir problemos, susijusios su darbo sąlygomis, būtų išgirstos ir perduotos darbdaviui.

Darbuotojų patikėtinis dalyvauja rizikos vertinime, tikrinimuose, saugos komitetų veikloje, teikia pasiūlymus dėl darbo saugos gerinimo, informuoja darbuotojus apie jų teises ir padeda spręsti saugos klausimus.

Darbuotojų Patikėtinio Rinkimų Dokumentų Paketas

Darbuotojų patikėtinio (atstovo) rinkimų dokumentų paketas - tai paruoštas dokumentų rinkinys, skirtas sklandžiai ir teisėtai organizuoti darbuotojų atstovo rinkimus įmonėje. Jame pateikiami visi reikalingi dokumentai ir formos, padedantys aiškiai apibrėžti rinkimų tvarką, eigą ir rezultatų įforminimą.

Šis paketas padeda sutaupyti laiko, išvengti klaidų ir užtikrinti, kad darbuotojų patikėtinio rinkimai vyktų skaidriai, tvarkingai ir pagal galiojančius reikalavimus. Dokumentai gali būti pritaikomi pagal įmonės dydį, struktūrą ir darbuotojų skaičių.

Įsigiję šiuos dokumentus gausite pilną komplektą dokumentų komplektą, kuriame bus visi reikiami darbuotojų atstovo rinkimų dokumentai įmone. šie rinkimai dar vadinami darbuotojo patikėtinio rinkimais.

Dokumentų sąrašas buvo sudarytas vadovaujantis LR teisės aktų reikalavimais (pagrindinis įstatymas LR Darbo kodeksas).

Darbuotojo Atstovo Rinkimai Įmonei Dokumentų Paketą Sudaro:

1. Įsakymas dėl išrinkto darbuotojų atstovo tvirtinimo ir šio atstovo susipažinimo su tvarka
2. Darbuotojų atstovų darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimui funkcijos ir teisės

*rekomenduojame prie šių dokumentų pridėti savo darbuotojų sąrašą, kurie dalyvavo darbuotojų atstovo rinkimuose.

Vadovaujantis LR teisės aktais darbuotojų patikėtinio rinkimus yra privaloma organizuoti visose įmonėse.

Darbuotojų patikėtinio rinkimų tvarkos eiliškumas:

1. Darbuotojų atstovų rinkimo datos nustatymas
2. Surenkama darbuotojų grupė arba rinkimai vykdomi nuotoliniu būdu. Rinkimų metu siūlomi kandidatai ir didžiajai daugumai nusprendus - išrenkamas darbuotojų atstovas saugos ir sveikatai.
3. Patvirtinamos atstovų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimui funkcijos ir teisės bei su šia funkcijų ir teisių tvarka supažindinamas naujai išrinktas darbuotojų atstovas. Šia tvarka yra nustatomos darbuotojų atstovų funkcijos ir teisės, paprastai darbuotojų atstovas nerizikuoja būti patrauktas administracinei ar baudžiamajai atsakomybei, tačiau to nepadaręs vadovas tuo rizikuoja.

*Visi dokumentai yra pilnai užpildyti pagal mūsų rekomendacijas. Visi dokumentai yra koreguotino formato (.docx).

Dokumentuose reikės atlikti tik šiuos pakeitimus (keičiamos vietos bus pažymėtos raudonai ir užpildytos su pateiktu pavyzdžiu):

• Pakeisti įmonės pavadinimą, kodą ir adresą
• Įrašyti įmonės vadovo, tarybos narių, komisijos, kandidatų vardus, pavardes
• Pakeisti datas išlaikant mūsų surašytų datų eiliškumus

Šie darbuotojų patikėtinio rinkimų dokumentai taip yra „Darbų ir gaisrinės saugos dokumentai įmonei“ paketų sudedamoji dalis (kurį užsakius mes atliekame pilną tokio dokumentų paketo parengimą ir pilną pritaikymą jūsų įmonei).

Esant poreikiui viską parengiame, atspausdiname ir pristatome į jūsų įmonę bei paaiškiname kaip naudotis parengtais dokumentais (tai papildoma paslauga, taip pat nemokama paslauga turint nuolatinės įmonės priežiūros paslaugas).

Taip, įmonėse, kuriose nėra darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto, turi būti išrinktas bent vienas darbuotojų patikėtinis (atstovas). Tai privalomas reikalavimas pagal darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus.

Darbuotojų patikėtinio paskirtis - atstovauti darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje, todėl įmonė turi sudaryti sąlygas rinkimams įvykti. Darbdavys privalo suteikti patikėtiniui informaciją, mokymus ir laiką atlikti savo funkcijoms.

Darbuotojų patikėtinio rinkimų rezultatai privalo būti užfiksuojami oficialiame rinkimų protokole. Protokole įrašoma rinkimų data, dalyvavusių darbuotojų skaičius, balsavimo forma, kandidatų sąrašas, kiek balsų surinko kiekvienas kandidatas, bei išrinkto darbuotojų patikėtinio vardas, pavardė ir kadencijos pradžios data.

Rinkimų protokolas yra privalomas dokumentas, kuris pagrindžia, kad darbuotojų patikėtinio rinkimai vyko tinkamai ir pagal reikalavimus.

Darbuotojų patikėtinio (atstovo) kadencija paprastai trunka 3 metus, tačiau tiksli trukmė gali būti nustatyta įmonės vidaus tvarkose. Kadencijos metu darbuotojų patikėtinis atlieka nuolatinį atstovavimo darbą, dalyvauja susitikimuose, saugos komitetų veikloje, apžiūrose ir mokymuose.

Jei darbuotojų patikėtinis pasitraukia iš pareigų anksčiau, išvyksta iš įmonės ar negali atlikti savo funkcijų, darbuotojai turi teisę inicijuoti naujus rinkimus.

Darbo Tarybos Rinkimų Tvarka

Darbo tarybos rinkimus organizuoja rinkimų komisija, kurią sudaro darbdavys. Rinkimai vyksta slaptu tiesioginiu balsavimu, užtikrinant visų darbuotojų teisę dalyvauti.

Pagal Darbo kodekso reikalavimus darbdavys turi sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir už šį laiką mokėti vidutinį darbo užmokestį.

Svarbūs rinkimų aspektai:

• kiekvienas darbuotojas, turintis teisę dalyvauti rinkimuose, gali pasiūlyti po vieną kandidatą į darbo tarybos narius;
• profesinės sąjungos taip pat turi teisę siūlyti kandidatus ir užtikrinti, kad bent vienas jų atstovas būtų išrinktas į tarybą.

Darbo tarybos rinkimų tvarka:

• rinkimai skelbiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų komisijos sudarymo;
• kandidatų sąrašai paskelbiami likus bent 14 dienų iki rinkimų;
• rinkimai vyksta darbo metu įmonės ar įstaigos patalpose.

Darbo tarybos sudėtis ir narių skaičius:

Darbo tarybą sudaro nuo 3 iki 11 narių, priklausomai nuo vidutinio įmonės darbuotojų skaičiaus. Ši taryba veikia kaip kolektyvinė institucija, atstovaujanti darbuotojų interesams, sprendžiant su darbo organizavimu, sauga ir sveikata susijusius klausimus.

Darbo taryba renkama remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Darbo tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir balso teisę turi visi bent trijų nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su darbdaviu turintys darbdavio darbuotojai, išskyrus šio kodekso 170 straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis.

Darbo tarybos rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys. Atsiradus šiame kodekse nustatytoms sąlygoms, darbdavys ne vėliau kaip per dvi savaites sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją iš mažiausiai trijų ir daugiausia septynių narių.

Rinkimų komisija turi susirinkti į pirmąjį posėdį ir pradėti darbo tarybos rinkimų organizavimą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jos sudarymo dienos.

Rinkimų komisija:

• nustato darbo tarybos rinkimų datą;
• organizuoja balsavimo biuletenių rengimą ir spausdinimą. Balsavimo biuleteniuose kandidatų į darbo tarybos narius pavardės surašomos abėcėlės tvarka. Balsavimo biuletenyje turi būti nurodytas balsavimo pavyzdys ir renkamos darbo tarybos narių skaičius. Balsavimo biuletenių skaičius turi atitikti darbuotojų, turinčių balso teisę, skaičių;

Darbuotojai, paskirti į rinkimų komisiją, rinkimų komisijos įgaliojimų metu darbdavio iniciatyva negali būti atleidžiami iš darbo. Už laiką, sugaištą organizuojant ir vykdant darbo tarybos rinkimus, jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. Rinkimų komisijos įgaliojimai pasibaigia darbo tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį.

Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius.

Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas rašytinį siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą. Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas.

Visų kandidatų sąrašas turi būti sudarytas ne vėliau kaip likus keturiolikai dienų̨ iki darbo tarybos rinkimų dienos. Jeigu pasiūlytų kandidatų skaičius yra lygus renkamos darbo tarybos narių skaičiui arba mažesnis už šį skaičių, rinkimų komisija nustato papildomą laiką, per kurį galima siūlyti papildomus kandidatus. Šiuo atveju kandidatus pakartotinai gali siūlyti ir tie darbuotojai, kurie jau yra pasiūlę savo kandidatus. Jeigu per papildomą laiką nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius, rinkimų komisija surašo ir viešai paskelbia protokolą, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais.

Darbo tarybos rinkimai vyksta įmonėje, įstaigoje, organizacijoje darbo metu. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir už šį laiką jiems mokėti jų vidutinį darbo užmokestį.

Balsavimo biuletenis išduodamas pasirašytinai. Rinkimuose dalyvaujantys darbuotojai turi po tiek balsų, koks yra renkamos darbo tarybos narių skaičius.

Pasibaigus rinkimų komisijos nustatytam rinkimų laikui, rinkimų komisija suskaičiuoja balsus ir surašo darbo tarybos rinkimų protokolą:

• kandidatų, rinkimuose gavusių bent vieną balsą, bet neišrinktų į darbo tarybą, sąrašas (pagal jų surinktų balsų skaičių mažėjančia tvarka), pagal kurį sudaromas atsarginių darbo tarybos narių sąrašas.

Rinkimų protokolą pasirašo rinkimų komisijos nariai.

Darbo tarybos rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų. Jeigu dėl nepakankamo darbuotojų dalyvavimo darbo tarybos rinkimuose šie rinkimai paskelbiami neįvykusiais, per artimiausias septynias dienas turi būti surengti pakartotiniai rinkimai.

Išrinktais darbo tarybos nariais laikomi tie kandidatai, kurie gavo daugumą balsų. Jeigu keli kandidatai gauna vienodą skaičių balsų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kurio darbo stažas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje yra didesnis.

Visi dokumentai, susiję su rinkimų komisijos sudarymu, rinkimų organizavimu ir vykdymu, taip pat balsavimo biuleteniai yra perduodami darbo tarybai pirmajame jos posėdyje. Darbo taryba užtikrina jų saugojimą iki naujos darbo tarybos sudarymo.

Darbuotojas (darbuotojai), darbdavys arba darbdavio atstovas per penkias dienas nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos gali raštu kreiptis į rinkimų komisiją prašydami ištaisyti, jų manymu, per rinkimus padarytus šio kodekso pažeidimus. Rinkimų komisija šį prašymą turi išnagrinėti ir viešai paskelbti per tris dienas. Rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui per penkias dienas nuo jo viešo paskelbimo. Teismas gali priimti sprendimą uždrausti sušaukti išrinktą darbo tarybą, iki išnagrinės pateiktą skundą. Teismas, nustatęs, kad buvo šiurkščiai pažeistos šio kodekso nuostatos ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo įtakos nustatant esminius rinkimų rezultatus, darbo tarybos rinkimų rezultatus panaikina. Pakartotiniai rinkimai laikantis šio kodekso nustatytos tvarkos ir sąlygų turi būti surengti ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Jeigu vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius, apskaičiuotas šio kodekso nustatyta tvarka, padidėja dvidešimt procentų ar daugiau ir dėl to padidėja šio kodekso nustatytas darbo tarybos narių skaičius, darbo tarybos pirmininkas šio kodekso nustatyta tvarka inicijuoja naujo nario ar narių su įgaliojimais iki veikiančios darbo tarybos kadencijos pabaigos rinkimus.

Elektroninį balsavimą renkant darbo tarybą bendru rinkimų komisijos ir darbdavio sutarimu galima vykdyti tuo atveju, kai galima užtikrinti balsavimo slaptumą ir darbuotojų valios išraiškos teisingumą.

Kada Rinkimai Laikomi Neįvykusiais?

Jeigu rinkimuose dalyvauja mažiau nei pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų, laikoma, kad rinkimai neįvyko. Tokiu atveju pakartotiniai rinkimai organizuojami po 6 mėnesių.

„Darbo tarybos sudarymas ir veikla yra vienas pagrindinių instrumentų, norint užtikrinti socialinį dialogą tarp darbdavio ir darbuotojų, - pabrėžia I.Piličiauskaitė-Dulkė. - Sėkmingi rinkimai - tai ne tik teisės aktų reikalavimų įvykdymas, bet ir efektyvesnės darbo sąlygos visai komandai.“

Informavimas Apie Išrinktą Darbo Tarybą

Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštu turi informuoti darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą.

Vidaus Darbo Tvarkos Taisyklių Derinimas

Suderinti vidaus darbo tvarkos taisykles su darbuotojų atstovais yra privalu. Jei darbuotojų atstovai nederina, vilkina suderinimą, tai darbdavys gali kreiptis į teismą prašydamas teismo įpareigoti darbuotojų atstovus suderinti vidaus darbo tvarkos taisykles.

Jei įmonėje nėra darbuotojų atstovų, tai vidaus darbo tvarkos taisykles tvirtina tik darbdavys. Šiuo klausimu yra pasisakęs LR Aukščiausiasis teismas 2004 06 18 nutarime Nr. 45.

tags: #kokie #turi #buti #darbuotoju #astovai