Paklausa būstui Lietuvoje didesnė nei bet kada anksčiau. Yra daug NT savininkų, kurie nori išnuomoti savo turimus butus, o taip pat yra nemažai žmonių, kurie mielai tuos butus nuomotųsi. Tačiau viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Norint, kad viskas pavyktų sklandžiai bei nekiltų neišsprendžiamų ginčų ar nemalonių nesklandumų, reikia žinoti, kaip legaliai išnuomoti ar išsinuomoti butą ir kokia to nauda.
Subnuoma: ar reikalingas savininko sutikimas?
Civilinio kodekso 6.490 straipsnis reglamentuoja subnuomos klausimus:
6.490 straipsnis.
- Nuomininkas turi teisę subnuomoti išsinuomotą daiktą tiktai gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato sutartis.
- Nuomotojo atsisakymas duoti sutikimą nuomininkui subnuomoti turtą turi būti protingai motyvuotas.
Taigi, pagal įstatymą, nuomininkas gali subnuomoti išsinuomotą turtą tik gavęs raštišką nuomotojo sutikimą, nebent nuomos sutartyje numatyta kitaip.
Gyvenamosios patalpos subnuoma
6.595 straipsnis.
- Gyvenamosios patalpos nuomininkas, gavęs kartu su juo gyvenančių šeimos narių ir nuomotojo rašytinį sutikimą, turi teisę gyvenamąją patalpą subnuomoti.
- Pasibaigus subnuomos terminui, subnuomininkas neturi pirmumo teisės atnaujinti sutartį ir nuomininko reikalavimu turi patuštinti pagal nuomos sutartį turėtą patalpą.
- Jeigu subnuomos sutartis sudaryta nenurodant termino, nuomininkas privalo prieš tris mėnesius įspėti subnuomininką apie subnuomos sutarties nutraukimą.
Šis straipsnis pabrėžia, kad norint subnuomoti gyvenamąją patalpą, reikalingas ne tik nuomotojo, bet ir kartu gyvenančių šeimos narių raštiškas sutikimas.
Nuomos sutartis: svarbiausi aspektai
Pirmas žingsnis link "legalumo" yra nuomos sutartis, kurioje numatytos visos nuomos sąlygos ir kaina. Nuomos sutartis turi būti sudaryta tvarkingai, galbūt kartais nepakaks standartinės sutarties iš interneto. Tokiu atveju nuomotojui ir nuomininkui rekomenduojama kreiptis į patyrusius brokerius, kurie galės peržvelgti sutartį, arba kreiptis į teisininkus, kad nereiktų sutarčių perrašyti kelis kartus.
Nors susitarimas tarp fizinių asmenų dažnai sudaromas žodžiu, įstatymai numato, kad terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis turi būti rašytinė. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad net kai yra pasirašomos sutartys, dažniausiai jos būna šabloninės, nenumato jokių papildomų konkretaus nuomininko ar nuomotojo poreikių. Todėl rekomenduojama įtraukti papildomas sąlygas, dėl kurių norima susitarti. Pavyzdžiui, jei nuomotojas leidžia nuomininkui auginti gyvūną, sutartyje reikėtų nurodyti ir šį faktą, ir detalizuoti, koks tai gyvūnas ir pan.
Privalomi reikalavimai sutarčiai:
- Būsto adresas
- Kambarių ir kitokių patalpų skaičius
- Plotas
- Patalpose esanti inžinerinė (techninė) įranga
- Priklausiniai ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos
- Nuomos mokesčio dydis ir šio mokesčio mokėjimo terminai
- Atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka
Taip pat prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė (tvarkingas, išvalytas ir pan.), inventorius, užfiksuojami skaitliukų parodymai, aprašomi defektai ir kt. Dar geriau, jei padaromos turto nuotraukos (fotofiksacija) ir pridedamos prie priėmimo-perdavimo akto. Tai padeda išvengti interpretacijų bei nesusipratimų nuomos termino pabaigoje.
NUOMA: kas lemia kainą, nuomininko ir nuomotojo teisės, sutarčių spragos | NT Be Grimo 022
Nuomininko teisės ir pareigos
Nuomininko teisės:
- Deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute ar name tik gavęs savininko sutikimą.
- Nutraukti sutartį prieš mėnesį raštiškai įspėjęs nuomotoją.
Nuomininko pareigos:
- Mokėti nuomos mokestį
- Laikytis sutarties sąlygų
- Tausoti patalpą
Mokesčiai už nuomą: verslo liudijimas ar GPM?
Egzistuoja du skirtingi būdai, kuriais valstybei sumokami mokesčiai už vertimąsi būsto nuoma: verslo liudijimas ir pajamų deklaravimas.
Verslo liudijimas - fiksuotą kainą ir teritoriją turintis leidimas verstis būsto nuoma. Jis gali būti išduodamas verstis būsto nuoma visoje Lietuvoje arba konkrečioje savivaldybėje, o jo kaina, priklausomai nuo teritorijos, gali skirtis iki kelių kartų. Pažymėtina, kad jo kaina nepriklauso nuo nuomojamų būstų kiekio.
Pajamų deklaravimas yra paprastesnis būdas, nes tam užtenka metams pasibaigus deklaruoti iš nuomos gautas faktines pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Mokesčių palyginimas
Yra du būdai mokėti mokesčius už NT nuomos veiklą: verslo liudijimas arba 15% GPM tarifas. Kurį būdą pasirinkti - skaičiuoti ir spręsti jums. Kiekvienoje savivaldybėje yra nurodomas metinis mokestis.
Pateikiame verslo liudijimo kainas didžiuosiuose miestuose:
| Miestas | Kaina (eurais) |
|---|---|
| Vilnius | 684 |
| Kaunas | 520 |
| Klaipėda | 209 |
Jei neapibrėžiama savivaldybė, kaina yra fiksuota 684 eurai. Visos savivaldybės mokestį nustato pačios, tad mokesčiai rajone ir didmiestyje yra skirtingi. Pavyzdžiui, nuomojant būstą Vilniaus rajone, o ne mieste, mokestis yra tik 130 eurų, Kauno rajone - 35 eurai, o Klaipėdos rajone - 1 euras.
Gyventojų pajamų mokestis yra 15 proc. nuo gautų pajamų.
Pavyzdys: Butą Vilniuje nuomojate už 400 eurų per mėnesį. Per metus gaunate 400 eur. x 12 mėn. = 4800 eur. pajamas. Nuo jų reikia sumokėti 15 proc., o tai yra 720 eurų. Jei butą nuomojate už 300, tada mokesčių teks susimokėti 300 x 12 = 3600 x 15 proc. = 540 eurų.
Aritmetika paprasta. Jei Vilniaus mieste nuomojate vienam fiziniam asmeniui visus metus ir gaunate stabilias pajamas, didesnes, nei 4650 eurų (po 380 eur. per mėnesį), labiau apsimoka verslo liudijimas. Jei per metus iš nuomos gaunate mažiau, nei 4650 eurų pajamų, tada labiau apsimoka mokėti GPM.