Vienatvė - tai būsena, kurią patiria daugelis žmonių. Vieni ją vertina kaip prabangą, galimybę pabūti su savimi, kiti - kaip kančią ir didžiausią baimę. Ar vienatvė visada yra blogai? Ar įmanoma ja mėgautis ir kaip ją ištverti?
Šiame straipsnyje panagrinėsime vienatvės privalumus ir trūkumus, kaip atskirti vienatvę nuo vienišumo, vienatvę santykiuose, baimę likti vienam ir patarimus, ką daryti, jei jaučiatės vieniši.
Vienatvė ir vienišumas: Ar tai tas pats?
Svarbu atskirti vienatvę nuo vienišumo. Vienatvė - tai sąmoningas pasirinkimas būti vienam, skirti laiko sau, savo mintims ir poreikiams. Tai laikas, kai galime analizuoti savo gyvenimą, priimti sprendimus ir geriau pažinti save. Tuo tarpu vienišumas - tai jausmas, kai jaučiamės atskirti nuo kitų, nesuprasti ir nemylimi, nepaisant to, ar esame apsupti žmonių, ar ne.
Jei skirsime vienatvę nuo vienišumo - tai noriu pasisakyti už vienatvę. Vienatvę mes pasirenkame sąmoningai, tai laikas savęs pažinimui, analizei, sprendimų priėmimui, apmąstymams. Neįtakojami kitų, galime labiau susikoncentruoti į save, ir atsakyti į sau keliamus klausimus.
Šiai dienai labai mažai turim galimybių - patirti tą tikrą vienatvę; taip susiklostęs gyvenimas, kad visad esam apsupti žmonių, kitų persamos nuomonės, nereikalingos informacijos, kuri trukdo teisingai atsakyti į svarbiausius klausimus. Vienatvė, kaip reiškinys yra teigiamas. Kita nuomonė apie vienišumą - šio jausmo/išgyvenimo nenorėčiau patirti.
Nutarėme su vaikinu "pailsėti" vienas nuo kito ir pasijutau taip velniškai viena, kad net bloga. Kažkada patikdavo būti vienai, nes buvau neparagavus ką reiškia būti su savo meile... Nei už ką nenorėčiau to mainyti į vienatvę. Kad ir kokių gerų draugių beturėtum, vyriškos šilumos nepakeis nei viena. Pabūti vienai sveika 1dieną, gal 2.
Vienatvės privalumai
Vienatvė gali būti naudinga:
- Skatina savęs pažinimą ir asmeninį augimą.
- Suteikia galimybę atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo kasdienės rutinos.
- Leidžia susikoncentruoti į savo tikslus ir prioritetus.
- Skatina kūrybiškumą ir įkvėpimą.
- Suteikia laisvę veikti ir elgtis taip, kaip norisi.
Kiti vienatvės pliusai:
- Galite gyventi ir elgtis taip, kaip tinkama. Prie nieko nereikia taikytis, niekam dėl nieko teisintis.
- Su niekuo nereikia dalytis bendru biudžetu. Išlaidas galite planuoti, kaip tik širdis geidžia. Pavyzdžiui, nusipirkti prašmatnius batus ir paskui visą mėnesį valgyti vien makaronus. Gyvenant šeimoje toks poelgis neįsivaizduojamas.
- Esate laisvas paukštis. Dalyvaujate vakarėliuose, kur ir kada norite keliaujate, pramogaujate. Be sąžinės graužaties galite flirtuoti su bet kuriuo vyru.
- Neslegia buities rūpesčiai. Nereikia sukti galvos, ką gaminsite vakarienei, akių nebado nesibaigiančios skalbinių krūvos.
- Turite apsčiai laiko siekti karjeros.
- Po sunkios darbo dienos praverdama namų duris galite būti tikra, kad puikiai pailsėsite ir atsipalaiduosite.
Dabar gyventi vienam, galima sakyti, net madinga. Ypač jei gerai uždirbi ir sėkmingai kopi karjeros laiptais. Moderniuose pasaulio didmiesčiuose netgi randasi atskiras socialinis viengungių sluoksnis. Jie perspektyvūs, pasiturintys, išsilavinę... Skirtingai nei šeimos rūpesčiuose besimurkdančios poros, jaučiasi pajėgūs valdyti pasaulį.
Jei pavaikštinėtumėte, tarkim, po Niujorką ar Londono verslo rajonus, akis užkliūtų už reklamų, akivaizdžiai peršančių šiuolaikinės vienišės gyvenimo būdą. Ši moteris „apsiginklavusi“ nešiojamuoju kompiuteriu, brangiu išmaniuoju telefonu, šalia galingas automobilis. Jokių vaikų, jokių sauskelnių ir puodų. Geriausiu atveju šuo. Karjera, be abejo, lieka karjera.
Vienatvė man suteikė labai daug mano gyvenime... Dar anksčiau, kai gyvenau su tėvais, mokiausi, labai mėgdavau būti viena, susirangyti fotely, skaityti gerą knygą, žiūrėti tv ar šiaip po namus sukinėtis, bet kai pradėjau gyventi savarankiškai pati viena, mane ta vienatvė labai varė iš proto. Visa laimė, kad tai netruko labai ilgai - dabar jau gyvenu su vyru Tad dabar negaliu ne sekundės viena pabūti.
Va būtent aš lygiai taip pat dabar gyvenu su tėvais, studijuoju ir taip noriu gyvent viena, savarankiškai, vienatvė kaip didžiausia svajonė atrodo Bet kaip bus paskui, nežinia. Gal ir aš persisotinsiu vienatvės. Kita vertus, neįdomu visąlaik gyvent su kažkuo arba visąlaik vienam, gal reikia ir to, ir to paragaut.
Vienatvės trūkumai
Tačiau vienatvė turi ir neigiamų pusių:
- Ilgesnis buvimas vienumoje gali sukelti vienišumo jausmą ir depresiją.
- Gali būti sunku susidoroti su kasdieniais rūpesčiais ir problemomis be kitų pagalbos.
- Galima prarasti socialinius įgūdžius ir tapti uždaru.
- Visuomenė gali neigiamai vertinti vienišius.
- Gali kilti baimė likti vienam senatvėje.
Kiti vienatvės minusai:
- Nusprendusi gyventi viena, rizikuojate prarasti draugus ar jų kompanijoje tapti balta varna.
- Tam tikra prasme esate nesaugi. Visi finansiniai ir buities rūpesčiai gula vien ant jūsų pečių.
- Daugelis vienišų moterų susiduria su neigiama visuomenės nuomone.
- Kad ir kokia užkietėjusi vienišė būtumėte, vis tiek neišvengsite kankinamo biologinio laikrodžio tiksėjimo. Taip jau gamtos sutvarkyta, kad daugelis moterų anksčiau ar vėliau pajunta nenumaldomą motinystės šauksmą. „Prasimanyti“ ir juo labiau apsispręsti auginti vaiką be vyro - velniškai sunkus uždavinys. Tam nepritars ne tik visuomenė, bet ir jūsų pačios jausmai.
- Dar viena skaudi tema - šventės. Tarkim, per Kalėdas... Visi šeimas turintys žmonės, kupini šventinio jaudulio, puošia namus ir ruošia šventinius stalus.
Visgi yra ir kita gyvenimo pusė - jausmai, saugumo troškimas ir galimybė jaustis mylimai bei laukiamai. Kažkodėl niekur neakcentuojama, kaip madingosios vienišės jaučiasi pravėrusios tuščių, nuo tylos skambančių namų duris.
Mūsų šalyje šis gyvenimo modelis dar gana sunkiai įsivaizduojamas. Ypač mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Moterys, nesukūrusios šeimos, patyliukais su gailesčio gaidele balse vadinamos tomis, kurioms gyvenime nepasisekė, Supraskite, neturi nei šeimos, nei vaikų, tai kas gi joms belieka - žinoma, tik pasinerti į darbą ir meluoti, kad viskas gerai.
Kad jau prakalbome šia tema, nepamirškime ir legendinės viengungės Bridžitos Džouns, kuri baiminosi, kad vieną dieną ją mirusią sugrauš Elzaso aviganis ir niekas nė nepastebės. Arba legenda tapęs posakis: „Liksi vienas kaip pirštas ir prieš mirtį nebus nė kas vandens paduoda.“ Skamba nekaip.
Bet pažvelkime į statistiką, kiek moterų savo namuose patiria smurtą, prievartą, kenčia netašytų girtuoklių sutuoktinių užgauliojimus. Taigi ištekėti tik tam, kad ištekėtum, tikrai ne pati geriausia išeitis. Pasak psichologų, dabar viengungystė jau nėra padėtis, kurią reikia žūtbūt ištaisyti. Suprantama, moterys vis dar nori sutikti gyvenimo draugą, bet ne taip desperatiškai kaip anksčiau. Vis daugiau jų mano, kad vienatvė geriau nei nevykę santykiai.
Pamenu, dukrai buvo gal kokie 3 metai, kai pradėjo kartą kalbėti, kaip norėtų kur nors su manim išeiti, pabūti. Aš ir atvirtau, nes nuolat su ja būdavau, dienų dienas. Kai tai pasakiau, atsakė:,,tu dažniausiai būni su savim". Gal ir ne visai į temą, bet netikėtai prisiminiau.
Vienatvė santykiuose
Ironiška, tačiau vienatvę galima patirti net ir būnant santykiuose. Nesėkminga santuoka, kurioje trūksta tarpusavio supratimo ir bendravimo, gali sukelti vienišumo jausmą. Partneriai gali jaustis nesvarbūs ir nesuprasti, net jei fiziškai yra šalia vienas kito. Sėkminguose santykiuose vienatvė taip pat turi vietos, tačiau ji atsiranda dėl partnerių pasitikėjimo ir pagarbos vienas kito asmeninei erdvei ir poreikiams.
Baimė likti vienam
Baimė likti vienam - tai viena iš didžiausių šiuolaikinės visuomenės baimių. Daugelis žmonių mano, kad vienatvė yra blogiau nei nevykę santykiai. Tačiau svarbu suprasti, kad vienatvė nėra nuosprendis. Tai gali būti galimybė atrasti save, siekti savo tikslų ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Kaip rašo Louise Hay knygoje „Gyvenimas! Vienintelis ir nepakartojamas“, šiandien netekėjusi moteris turi neribotų galimybių ir gali kilti tiek aukštai, kiek leidžia jos gebėjimai ir tikėjimas savimi.
Kai ši viltis pradeda blėsti, įsijungia savigynos mechanizmas - liaujiesi to siekti ir bandai įtikinti save bei kitus, kad tau to nereikia, kad būti vienam dar geriau. Tokia savigyna būdingesnė moterims.
Troškimas gauti tai, ko norime, gali greitai ir toli nunešti ant romantikos sparnų, neleisdamas net žvilgtelėti į tai, su kokiu žmogumi skubame savo troškimus įgyvendinti. Kada noras turėti santykius, sukurti šeimą yra labai stiprus, meilei vietos nebelieka. Apakinti troškimų paprastai net neatkreipiame dėmesio, koks žmogus yra šalia mūsų.
Jei mylime antrąją pusę tik tada, kada ji atitinkamai elgiasi arba yra su mumis santykiuose, verta suabejoti, ar tai tikrai yra meilė. Meilė laikoma tauriu jausmu. Jei jos vardu pridengiamos baimės, troškimai, prisirišimai, jaučiamės taip, tarsi mūsų poelgiai, sukelti visų šių jausmų, būtų tikri ir teisingi.
Ką daryti, jei jaučiatės vieniši?
Jei vienatvė jums kelia neigiamų jausmų, svarbu imtis veiksmų. Štai keletas patarimų:
- Užsiimkite mėgstama veikla.
- Praleiskite laiką su draugais ir šeima.
- Išbandykite naujus hobius ir veiklas.
- Savanoriaukite ir padėkite kitiems.
- Kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
Aš asmeniškai esu žmogus, kuris negali ilgai būti vienas.Man reikia draugijos, pašnekovo, žmogaus kurį mylėčiau ir žinočiau, kad yra mano gyvenime, o aš jo. Bet kartais kasdieninė rutina, triukšmas, riksmai, garsiakalbiai žmonės ir t.t labai labai išvargina. Kartais taip norisi vienatvės, kad niekas nelįstų, nesneketų.. Norisi pailsėti morališkai, atitrūkti nuo visko.
Taigi, apibendrinant galima pasakyti, kad viengungystės ir šeimos supratimas labai individualus. Viena moteris tuščiuose ir tyloje rymančiuose namuose jaučiasi puikiai, kita kraustosi iš proto. Viena tarsi sukurta šeimai ir vaikams, kitas joje dūsta - jam trūksta asmeninės laisvės ir erdvės. Dargi šeima šeimai nelygu. Gerai, jei viskas gerai.
Koks statusas prasmingesnis ir vertingesnis: būti šeimos moterimi ar užkietėjusia vieniše? Į šį klausimą jums neatsakys net pats galvočiausias psichologijos profesorius. Tai labai subjektyvu ir asmeniška. Trumpai tariant, nesukite sau galvos dėl to, ar jūs ištekėjusi ar vieniša. Verčiau paklauskite savęs, ar pasirinkusi tokį gyvenimo būdą iš tiesų esate laiminga...
Dar vienas dalykas: nėra jokių garantijų, kad šeimos žmogus rytoj netaps vienišas, o amžinas vienišius nesukurs šeimos. Visi skirstymai į šeimos ir nešeimos žmones yra nieko verti.
Gyvenimas be kompleksų ir neurozių, ramūs nervai ir dvasios komfortas - štai kas yra tikroji laimė. Jums gera grįžti į tuščius, bet tvarkingus ir išpuoselėtus namus ir mėgautis juose tvyrančia tyla? Kodėl gi ne? Tikrąjį džiaugsmą patiriate tik tada, kai aplink zuja vyras, vaikai, kai yra su kuo paplepėti prie vakarienės stalo?
Pati savaime šeima nėra vertybė. Ji reikalinga tam, kad geriau atskleistų jūsų asmenybę ir suteiktų gyvenimui prasmę. Taigi nekurkite šeimos vien dėl to, kad spaudžia tėvai ar dėl to, kad visi taip daro.
Būti dviese dar nereiškia būti laimingiems, kaip ir būti vieniems nereiškia būti nelaimingiems.
Man asmeniškai vienatvė yra prabanga. taip, as turiu dukra ir draugu, taciau dukra man ne kiek neblasko mano "buvimo viena su savimi", nes ji lyg mano pacios tasa... o bendravima su draugais pati kontroliuoju.
Vienatvė yra super dalykas - tikra vienatvė, ne ta, kai šalia žmogus, kuris tavęs nesupranta ir ne ta, kuri atsiranda per tragiškus įvykius. Aš mėgaujuosi tuo, jog galiu būti viena daug laiko ir tiek, kiek aš noriu pati.
Tad vargti su nekenčiamu partneriu vien tam, kad senatvėje neliktum vienišas, tikrai neverta. Galvojant apie saugesnę senatvę, geriau daugiau laiko ir meilės investuoti į vaikus.
Vienatvė labiausiai pradeda bauginti, kai tampi fiziškai silpnas, ligotas, bet kas gali garantuoti, kad iš bendraamžio partnerio tokiu atveju sulauksi pagalbos? Ko gero, didesnės paramos gali tikėtis iš socialinės apsaugos sistemos. Nenuostabu, kad būtent tose šalyse, kur ji yra labiausiai išvystyta, vienišių daugiausia.