Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos Lietuvoje: kas svarbu žinoti

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio deklaracijas už praėjusius metus turi pateikti apie 55.000 mokesčių mokėtojų - apie 27.000 įmonių ir beveik 28.000 gyventojų.

VMI primena, kad komercinio naudojimo NT apmokestinamas neatsižvelgiant į tai, ar jis yra naudojamas ekonominei veiklai, ar ne.

Už 2020 m. taikomas nuo 0,5 iki 3% mokesčio tarifas nuo apmokestinamo NT mokestinės vertės.

Mokesčių administratorius primena, kad gyventojai ir įmonės, 2020 m.

Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka juridiniams asmenims

„Atkreipiame dėmesį, kad gyventojams nereikia mokėti mokesčio už tą NT ar jo dalį, kuris naudojamas socialinei globai ir priežiūrai, pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, švietimo darbui, taip pat neapmokestinamas kapinių teritorijoje esantis turtas“, - kitas išimtis mini S. Stasė Aliukonytė-Šnirienė, VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė.

VMI duomenimis, pernai už 2019 m. virš 58.800 gyventojų ir įmonių deklaravo daugiau nei 103 mln. Eur komercinės paskirties naudojimo NT mokesčio.

Už 2018 m. daugiau nei 57.700 mokesčių mokėtojų deklaravo per 97,6 mln.

Akivaizdu, kad dažniausiai toks turtas yra perkamas, t. y. įgyjamas mainais už gyventojo sukauptas santaupas ir (ar) kreditą, gautą iš banko, kredito unijos ar kito skolinančio subjekto.

„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ siūlo tokį santaupų apibrėžimą: „santaupos, ekonominio subjekto gautų disponuojamųjų pajamų dalis, kuri nėra skiriama jo einamosioms vartojimo išlaidoms padengti, bet taupoma ateičiai.

Iš pateikto apibrėžimo akivaizdu, kad, kaupdamas pinigines lėšas santaupų pavidalu, asmuo tą daro kiekvieną kartą atskaičiuodamas mokesčius, t. y.

Vadinasi, asmuo, prieš įgydamas nekilnojamąjį turtą, kaupia lėšas, nuo kurių mokestines prievoles įgyvendina esamuoju laikotarpiu, t y.

Analogiškai galima vertinti ir dovanų gautas lėšas - juk remiantis pagrindine taisykle, nustatyta gyventojų pajamų mokesčio įstatymo normomis, pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.

Įstatymas skiria tam tikras lengvatas, tačiau visų gautų pajamų apmokestinimo principo tai nepaneigia.

Pavyzdžiui, gyventojas neturi mokėti mokesčių, jei gauna dovanų iš artimųjų, kaip jie apibrėžti gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.

Taigi asmuo, sutaupęs tam tikrą sumą pajamų, nuo kurių bendrąja tvarka visos mokestinės prievolės jau yra sumokėtos, įsigyja nekilnojamojo turto - arba norėdamas įsikurti, arba siekdamas užtikrinti gerovę savo vaikams, vaikaičiams ir pan., arba nenorėdamas, kad lėšos būtų paveiktos infliacijos.

Praėjus pirmajai džiaugsmo ir pasididžiavimo savimi bangai, paaiškėja, kad valstybė reikalauja ir vėl susimokėti, tik šį kartą nekilnojamojo turto mokestį vien už tai, kad asmuo už savo sutaupytas lėšas tą turtą įsigijo ir turi, t. y.

Lietuvos Respublikoje šiuo metu egzistuoja tik vienas mokestis, kuris mokamas vien dėl to, kad koks nors objektas egzistuoja ir apmokestinamasis asmuo juo disponuoja, - tai žemės mokestis (vėlgi nekilnojamojo turto rūšis).

VMI kliento profilyje vertinamos įvairios rizikos, šiuo metu rodoma iš viso 19 kriterijų.

„Pati profilio idėja kilo iš siekio kontrolės veiksmus paversti retais ir tik kraštutiniais, rizikingiausių klientų atžvilgiu.

VMI klientų profilis - tai komunikacijos įrankis tarp mokesčių administratoriaus ir verslo, t. y. Korekcijos galimybėKliento profilį sudaro 4 kriterijų grupės: registravimo, deklaravimo, mokėjimo ir elgsenos.

Įmonės profilio informacija yra privati, ją gali matyti įmonės vadovas.

Nepateiktos ar pavėluotai pateiktos deklaracijos, ataskaitos trukdo VMI korektiškai sugretinti pateiktus duomenis, identifikuoti duomenų nukrypimus arba kaip tik nukrypimai identifikuojami ten, kur jų faktiškai nėra.

Galiausiai nuo to kenčia sąžiningi, laiku pareigas vykdantys mūsų klientai.

tags: #vaidas #grincevicius #turto #deklaravimas