Šiame straipsnyje apžvelgsime įspūdingiausius ir prabangiausius nuosavus namus pasaulyje, apžvelgsime jų architektūrą, dizainą ir įdomius faktus. Taip pat paliesime kontrastingą gyvenimą Kamčiatkoje ir nuostabų Rio de Žaneirą.
Prabangus namas Los Andžele
Kontrastinga Kamčiatka
Šiaulietis Modestas Gelžinis dvi savaites viešėjo Kamčiatkoje ir pamatė kontrastingą šalį: nuostabi gamta ir kalnai šiukšlių, lūšnos ir nauji automobiliai, astronominės kainos ir nedideli atlyginimai. Kelionė vienam žmogui kainavo apie 3 tūkstančius litų: lėktuvo bilietas į Maskvą - apie 800, iš Maskvos iki Kamčiatkos - 2 tūkstančius litų, dar porą šimtų teko pakloti už vizą. Lėktuvas po 8,5 valandos nusileido Petropavlovsko oro uoste. Keleiviai, įsėdę į lėktuvą 6 valandą vakaro, „prailgino“ dieną, nes nusileidus buvo vidurdienis. Laiko skirtumas - 10 valandų.
Kamčiatkos kraštovaizdis sužavėjo jau žvelgiant per iliuminatorių: pakerėjo vulkanai ir iš jų rūkstantys dūmai, šalia tyvuliuojantis vandenynas. Bet leidžiantis oro uoste, teko grįžti į realybę. Modestas sako galvojęs, jog lėktuvas subyrės, nes kilimo-tūpimo takas - itin nelygus. Vietovės Kamčiatkos pusiasalyje nuo Petropavlovsko iki Jelizovo matuojamos kilometrais: lietuviai apsistojo 30-ajame kilometre, pas draugus, šalia oro uosto. Šioje trijų dešimčių kilometrų atkarpoje ir verda gyvenimas, toliau vietovės sunkiai išvažiuojamos.
Kamčiatkos gamta
Ypatumai ir paradoksai
Pirmiausia į akis kritęs krašto ypatumas - besimėtantis metalo laužas. Modestas juokiasi: Lietuvos metalo rinkėjams čia būtų rojus. Net važiuojant vulkano link, kone kilometro aukštyje, styrojo „Žigulio“ rėmai: kažkam sugedo, taip ir paliko. Kamčiatkos namai - nuosavi mediniai arba daugiaaukščiai gelžbetoniniai. Nuosavų namų kiemai tvarkingi, bet bendros laiptinės skęsta šiukšlėse. Iš penkto aukšto, kuriame gyveno Modestas, atsiverdavo vulkanų panorama. Šiaulietis nusprendė juos įamžinti.
Vietiniai su nuostaba teiravosi: „Ar garažus fotografuoji?“ Nes vulkanų vaizdas jiems - per daug įprastas. Modestas pastebėjo, kad šalyje jaučiamas laikinumas: tarsi gyventojai čia atvyko gyventi trumpam. Atitarnaus, pažvejos - ir namo. „Mes čia negyvensim“, - sako. Nors tų kalbėtojų jau ir anūkai užaugo. Oras Kamčiatkoje - grynutėlis, nes šalia nėra jokios pramonės. Daugelis vietovių dvelkia sovietmečiu. Kabo seni lozungai, Petropavlovske stovi tankas, Lenino skulptūra (tiesa, netoliese yra ir paminklas šventiesiems Petrui ir Povilui). Aplankytame atrakcionų parke sukosi senosios karuselės, pardavėja prekiavo cukraus vata.
Kamčiatka - brangus kraštas. Vietinio bičiulio mama, dirbanti finansininke statybų kompanijoje, skaičiuojant litais, uždirba apie tris tūkstančius. Vidutinis atlyginimas krašte - 1,5- 2 tūkstančiai. Kilogramas pernykščių bulvių kainuoja 5 litus, pomidorų - 20 litų, vynuogių - apie 15 litų. Trešnių, braškių kilogramo kaina - 30- 35 litų. Bet žuvies - į valias. Kilogramas žuvies turguje kainuoja 5- 6 litus. Iš ko gyvena vietiniai? Spėja - brakonieriauja. Nes vyrai dirba dviejų rūšių darbus: žvejoja ir tarnauja karinėse pajėgose.
Rio de Žaneiras: gamtos ir miesto harmonija
Rio de Žaneiras! Platūs geltono smėlio paplūdimiai, aštrūs aukšti žali kalnai. Panoramų, gražesnių už Rio de Žaneiro, pasaulyje mažai. Nors tai yra 12 milijonų gyventojų glaudžiantis miestas, labiausiai jame žavi būtent gamta. Dauguma pastatų, net garsioji Kristaus atpirkėjo statula, perkelti į eilinę lygumą atrodytų nykiai. O kai saulė nusileidžia ir gražiąsias Rio de Žaneiro panoramas uždengia tamsa, miestas pakyla į tikrą fiestą.
Gyva muzika pasipila iš visų paplūdimio kavinių, sambos mokyklos ištisus mėnesius repetuoja karnavalui, o futbolo fanai kyla į kovą tribūnose. Rio de Žaneirą galima pavadinti didžiausiu pasaulio kurortu. Gyvenimas čia sukasi aplink paplūdimius, ir vietiniai į juos eina ne mažiau mielai, nei turistai. Abudu panašūs: banguota jūra, smėlio juosta, paplūdimio kavinės, plati gatvė, prestižinių dangoraižių eilė.
Kristaus Atpirkėjo statula Rio de Žaneire
Paplūdimio gyvenimas
Paplūdimiuose verda gyvenimas. Vyrai sportuoja - lyg ir tinklinį, tačiau kamuolį vien spardo it futbole (nebūtų Brazilija). Moterys kaitinasi su tokias menkais bikiniais, kad net kitų Brazilijos miestų gyventojams atrodo nepadoru. Nesibaigiančios pardavėjų eilės siūlo viską nuo maisto iki drabužių ir kamuolių. Meniškesni elgetos stato smėlio pilis ir renka už šį meną praeivių aukas. Tykšta didelės bangos, bet ne vasarą maudosi mažai kas: nors, tiesa, Palangoje niekada nebūna net tokio šilto vandens, kaip giliausią Rio de Žaneiro žiemą.
Turint laiko, verta aplankyti kiekvieną paplūdimį - vien jau dėl vaizdų į Rio kalnus ir įlankas, kurie visur vis kitokie, bet visur įspūdingi. O jei paplūdimių pasivaikščiojimams pritrūktų, dar yra Rodrigo de Freiteso lagūnos (ežero) pakrantės prie Ipanemos, atveriančios ne mažiau nuostabius vaizdus. Šalimais - ir Botanikos sodas su didingom palmių alėjom, ir Parque Lago su rūmais ir vaizdu į Kristų.
Favelos ir socialiniai kontrastai
Favelos atėmė iš Rio de Žaneiro Holivudo garsenybių numylėto miesto statusą, mat miestą užplūdo nešvara, nusikaltimai. Tiesa, ryšys tarp favelų ir „asfalto“ (turtingųjų rajonų) kartais naudingas abiems pusėms: faveliečiai dirba mažai apmokamus darbus, tarkime, viešbučių kambarinėmis. Bet kiti faveliečiai žemyn leidžiasi vogti, plėšti (ypač daiktus reikia saugoti paplūdimiuose).
Dar neseniai visas Rio de Žaneiro favelas tikrąja to žodžio prasme valdė narkomafija: kontroliavo vienintelius įvažiavimus (atvykstant policijai, mafijai tarnaudavę vaikai perspėdavo fejerverkais), laisvai gatvėse prekiaudavo narkotikais („apsipirkti“ atvažiuodavo ir turtingas jaunimas). Ruošdamasi Rio de Žaneiro Olimpiadai valdžia svarbiausias favelas atsiėmė (tai prilygo vidaus karui su daugybe žuvusių pareigūnų, mafijozų ir prašalaičių).
Visgi, keletas favelų, apvaduotos nuo narkomafijos, pakilo iš skurdo liūno, ir tokios gentrifikacijos pažiba - Vidigalis. Ant fotogeniško kalno tarp Ipanemos ir Bara de Tižukos stovintis siaurų gatvių rajonėlis iš pirmo žvilgsnio išvis jau primena turistinį rajoną: įeinančius pasitinka angliški užrašai, siūlantys užvežti aukštyn (Brazilijoje neportugališki skelbimai - labai reti), pilna daugmaž tvarkingų viešbučių ir restoranų.
Bolševikų propaganda Lietuvoje
Bolševikai mėgino plėsti savo idėjų propagandą, panaudodami kiekvieną sunkesnį momentą. Jie pritaikė čia visus tuos metodus, kuriais jie mulkino savo tautas. Bolševikų propagandos idėjų galima pastebėti tam tikrą dvilypumą: skelbia viena, bet svarbiausia yra visa, kas sudaro partijos slaptąjį tikslą. Bolševikai neatsisakys literatūros, gimusios feodalizmo ir kapitalizmo gadynėje. Taip, pažadas buvo duotas viltingas.
Lietuvos rašytojai gavo vienus prabangiškiausių Kauno rūmų. Ta proga spaudoje pasipylė daugelis nesaikų džiaugsmą reiškiančių straipsnių. Ar bolševikams rūpi atskirų tautų kultūros ugdymas? Ne, jiems nerūpi kultūros ugdymu rūpintis. Tai tik laikinas manevras. Pasaulinė bolševikinė revoliucija - jų vyriausias ir galutinis tikslas.
Bolševikai neturėjo jokio rimto dėmesio kultūrai, nepadaryta jokių rimtų investicijų į jos gerinimą. Atskiros respublikos vadovai negalėjo nė žingsnio be Maskvos leidimo padaryti. Bet kokia iniciatyva ir savarankiška mintis pačiame pašaknyje buvo pakirsta.
Išvados
Apžvelgėme prabangius namus, kontrastingą gyvenimą Kamčiatkoje, nuostabų Rio de Žaneirą ir bolševikų propagandą Lietuvoje. Šie pavyzdžiai parodo, kokia įvairi ir sudėtinga yra mūsų pasaulio kultūra ir istorija.
10 neįtikėtinų namų, kuriais nepatikėsite
Patarimas: Jei planuojate kelionę, nepamirškite pasidomėti vietine kultūra ir istorija, kad galėtumėte pilnai mėgautis patirtimi.
tags: #brangiausi #nuosavi #namai #pasaulyje