Etikos dalyko veiklose mokiniai mokosi kelių pakopų komunikacijos lygmenų, kurie skiriasi pagal savas-svetimas kategorijas. Jie mokosi palaikyti empatiškus tarpusavio santykius ne tik su šeimos nariais ar draugais, bet ir suvokti ir realizuoti tolerantiškos komunikacijos galimybę su socialiai nutolusiais asmenimis bei grupėmis. Išskirtinis dėmesys skiriamas virtualiosios komunikacijos etiniams aspektams.
Etikos dalyko veiklose mokiniai mokosi apmąstyti jausmų ir emocijų įvairovę bei jų prasmę, ugdosi empatiją bei gebėjimą suprasti emocijas, siekia mąstymo ir jausmų dermės, kuri stiprina psichinę ir fizinę sveikatą. Etikos dalyko veiklose mokiniai, viena vertus, susipažįsta su kultūra kaip etnografiniu asmens tapatumo šaltiniu. Kita vertus, domisi ir kitomis šalies bei pasaulio kultūromis.
Etikos dalyko veiklose ugdomas kūrybinis mąstymas, t. y. gebėjimas patiems kelti klausimus, gebėjimas inovatyviai, netradiciškai spręsti kylančius klausimus, drąsa kelti probleminius klausimas ir gebėjimas suvokti alternatyvių atsakymų galimybę (mano atsakymas nebūtinai yra pats geriausias). Ugdomasi ištvermė ir drąsa pasitikti gyvenimo sudėtingumą.
Socialinių paslaugų namai
S. Lietuvoje apie 6000 proto ir psichikos negalią turinčių žmonių gyvena globos įstaigose. Didžioji dalis iš jų - ligonines primenančios institucijos, kuriose įsikūrę po 200 ir daugiau žmonių. Pavyzdžiui, Macikų socialinės globos namuose gyvena 340 žmonių, Skemų socialinės globos namuose - 330.
Tiek valdžios institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos sutaria, kad sovietinius internatus primenančių įstaigų turėtų nelikti. Nuo 2015-ųjų vyksta didelių globos namų pertvarka, bet pabaigos toli gražu nematyti - gyventojų tokiose įstaigose sumažėjo labai nedaug bei nuolat ateina nauji.
Adakavo socialinių paslaugų namuose pasitinka šurmulys - gyventojai vaikšto kieme, sveikinasi, nori bendrauti. Pasak direktorės Kristinos Anulienės, ypač liūdina tie pasakojimai, kai žmogus dėl pinigų ar buto artimųjų „padaromas“ neveiksniu ir išsiunčiamas ten, kur juo pasirūpins valstybė.
„Kai aš pradėjau dirbti, socialinio darbo nebuvo išvis. Net neįsivaizduojate, kaip atrodė tokios įstaigos. Daugeliui ir dabar jos atrodo tokios, kur neįgalieji yra uždaryti, niekur neišleidžiami, vos ne kalėjimo sąlygomis laikomi. Taip nebėra“, - sako K. Anulienė. Vis dėlto ji įsitikinusi, kad savarankiškesniems negalią turintiems žmonėms globos namuose ne vieta.
Įgyvendinant didelių globos namų pertvarkos projektą, apie pusę gyventojų turėtų persikelti į bendruomenę: grupinio gyvenimo namus, apsaugotą būstą. Tikimasi, kad jie pamažu integruosis į visuomenę, susiras darbą ir galbūt pradės gyventi savarankiškai.
Grupinio gyvenimo namai
Tauragėje veikia dveji grupinio gyvenimo namai. Tai reiškia, kad negalią turintys asmenys, kurie negali savimi pasirūpinti, gyvena namų aplinką primenančioje įstaigoje, kur gauna nuolatinę specialistų pagalbą, taip pat naudojasi kitomis paslaugomis bendruomenėje. Prieš ketverius metus viename Tauragės Marių gatvės name apsigyveno dešimt neįgaliųjų. Apsaugotame būste jau įsikūrė 15 žmonių.
Rodydami sutvarkytą kambarį, įsigytus daiktus vienas per kitą pasakoja, kaip jiems patinka turėti savo kambarį, būti savarankiškiems. „Čia jaučiuosi kaip savo namuose“, - sako Antanas. Jurgitos manymu, Lietuvoje turi būti kuo mažiau įstaigų, kuriose gyvena daug negalias turinčių žmonių.
Grupinio gyvenimo namų gyventojai savarankiškai tvarkosi, rūpinasi aplinka. Žydrūnas pritaria ir Ona: „Turi pasakyti, kur išeini, turi laiku grįžti namo. „Čia jaučiame pagarbą, - sako vienas per kitą. Žydrūno ir Onos kambarys erdvus, šviesus, sutvarkytas, su balkonu.
Grupinio gyvenimo namų gyventojai turi turi patys tvarkytis, prižiūrėti aplinką, gaminti maistą. Žydrūnas ir Ona norėtų gyventi savarankiškai.
Apsaugotas būstas
Į Adakavo socialinės globos namus Viktoras pateko vos dvidešimties. Augo pas senelius Laukuvos miestelio pakraštyje esančiame Vabalų kaime, o jiems mirus, gyveno su mamos broliu. Tuomet turėjo tik lengvą neįgalumą.
Viktoras svarsto, kad gal ir būtų buvę sunku tai ištverti, bet sako, kad jam padėjo draugė, kurią jau pačią pirmą dieną sutiko globos įstaigoje. Dalios likimas irgi sudėtingas. Atsimena, kad į mokyklą ėjo tik vieną dieną. Pora kartu daugiau nei septynerius metus.
Nuomos ir komunalinius mokesčius padengia Adakavo socialinių paslaugų namai, todėl šeimai pavyksta išgyventi iš neįgalumo pašalpų. Nors ateinanti socialinė darbuotoja padeda suplanuoti pirkinius, Viktoras su Dalia susitvarko ir patys. Ir Dalia, ir Viktoras norėtų rasti darbus.
Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė K. Anulienė tikina, kad perkelti į grupinio gyvenimo namus žmonės su negalia pasijunta laisviau, atsiskleidžia jų pomėgiai, kūrybiniai gebėjimai, pamažu išmoksta patys rūpintis savo gyvenimu.
Pasak K. Anulienės, daugelis iki šiol mano, kad proto ir psichikos negalią turintys žmonės privalo gyventi uždaryti už aukštų tvorų ir iš įstaigos niekur negali išeiti: „Anksčiau į globos namus, kurie būdavo įkurti toliau nuo miestų, buvo išvežami neįgalieji, kad jų niekas nematytų. Buvo toks jausmas, kad jų apskritai nėra.
Globos namų pertvarkos procesą koordinuojantis ekspertas Gytis Baltrūnas teigia, kad šiuo metu Lietuvoje yra 30 grupinio gyvenimo namų, kuriuose įsikūrė apie 300 žmonių, apsaugotame būste gyvena 190 asmenų.
Pasak G. Baltrūno, globos namų pertvarka negali greitai įvykti, nes turi keistis visuomenės, savivaldybių požiūris. „Kitos išeities nėra, kol šie žmonės neatsidurs šalia, kol jų nepačiupinės, tol ir bus tie protestai“, - įsitikinęs pertvarkos ekspertas.
Ugdymasis šeimoje
Pagal Lietuvoje 2019 m. gruodžio 3 d. Seime priėmus ugdymosi šeimoje įteisinimo įstatymo projektą XIIIP-3329(2), Lietuvoje vėl galima legaliai rinktis Ugdymosi šeimoje mokymo organizavimo būdą, sudarant sutartį su mokykla.
Visoje Lietuvoije aktyviai buriasi šeimos, besidominčios UŠ ir ugdančios vaikus šeimoje. Tokios šeimos rengia susitikimus, kuriuose vaikai turi galimybę pabendrauti, užmegzti santykius vieni su kitais, tėvai - pasidalinti patirtimi, pasisemti įkvėpimo.
Lankstus mokymosi šeimoje tvarkaraštis leidžia įsigilinti į dalykus, kurie tau įdomūs. Akademiniai mokytų šeimoje vaikų rodikliai statistiškai apie 15-30 proc. Besimokant namuose, galima iš karto gauti atsaką į tai, kas tave domina, ir padrąsinimą. Vaikui svarbiausia yra tai, kas jam rūpi dabar.
Iki tol, kol vaikas fiziškai ir psichologiškai subręsta, jis turi būti saugioje ir jam pažįstamoje aplinkoje. Labai gaji tradicija atitolinti tėvus nuo vaikų, o vaikus - nuo tėvų. UŠ ugdo savimotyvaciją, asmeninių tikslų išsikėlimą ir jų siekimą. UŠ orientuotas į tai, kad išsilavinimo reikia pačiam besimokančiajam. Tyrimai rodo, kad šeimoje mokomi vaikai apie 15-30 proc.
Dažniausiai užduodami klausimai apie ugdymą šeimoje. Terminai, teisinė situacija, praktiniai patarimai pradedantiesiems. Prašymai mokykloms ateinantiems mokslo metams teikiami nuo balandžio 15 d.
Jei esate numatę, kuri mokykla galėtų jums padėti organizuoti ugdymąsi šeimoje, turite kreiptis į mokyklą ir sužinoti, kas yra mokyklos steigėjas. Mokyklos Lietuvoje yra skirstomos į valstybines, savivaldybės ir nevalstybines (privačias).
Taip, Ugdymosi šeimoje sutartį bus galima sudaryti su bet kurios pasirinktos savivaldybės mokykla. Mokykla turės aprūpinti turimais bendrojo ugdymo dalykų vadovėliais, mokyklos vadovo nustatyta tvarka. Jei reikalingos papildomos ugdymosi priemonės, jų įsigijimu rūpinsis pati šeima.
Šeimoje galės būti mokomi vaikai nuo 7(6) iki 18 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Įstatymas nenumato išsilavinimo reikalavimų tėvams.
Kadangi Ugdymosi šeimoje mokymosi organizavimo būdas priskiriamas pavienio mokymosi formai, jai taikomas kitoks valstybės finansavimo modelis, kuris yra derinamas tik kartą metuose, prieš prasidedant mokslo metams. Todėl UŠ mokymosi būdą galima pasirinkti tik tuo metu, kuomet yra sudaroma mokymosi sutartis prieš prasidedant mokslo metams.
Kekvienų mokslo metų ugdymo proceso pabaigoje reikės parengti laisvos formos metinę Vaiko individualios pažangos stebėjimo, fiksavimo ir vertinimo ataskaitą, kurioje reikės pateikti informaciją apie išsikeltus ugdymo tikslus, naudotus ugdymo išteklius, ugdymo aplinkas, veiklas, kurios vaikui leido pademonstruoti tai, ką išmoko, vaiko ugdymosi stipriąsias ir silpnąsias puses ir sukauptus vaiko, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimų ir pažangos įrodymus - dalykų, kurių vaikas mokėsi tais mokslo metais, atliktas užduotis, atsiskaitomuosius ir kitus darbus, atskleidžiančius dalykų mokymąsi, ugdomas kompetencijas, pažangą bei pasiekimus, vaiko pasiekimų įsivertinimą, refleksiją dėl ugdymosi šeimoje ir socializacijos, mokytojų pasiekimų vertinimus ir kt.
Ang. - „distance learning“ - tai nuoseklus savarankiškas ar grupinis mokymas(is), kai besimokančiuosius ir mokytoją, dėstytoją skiria atstumas ir / ar laikas, o bendravimas ir bendradarbiavimas, mokymosi medžiaga pateikiama informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Poįstatyminiuose Lietuvos teisės aktuose ši sąvoka apibrėžta kaip mokymas, skiriamas besimokančiajam, kuriam dėl ligos ar patologinės būklės nėra galimybių lankytis mokymo įstaigoje. Toks besimokantysis namuose yra lankomas švietimo darbuotojų, taip sudarant jam sąlygas mokytis pagal bendrojo lavinimo programą. Namų mokymas skiriamas 1 - 10 klasių mokiniams pagal gydytojų medicininės komisijos išvadas ir tėvų prašymą. Pradinės klasės mokinį moko vienas pradinių klasių mokytojas, o vyresniųjų klasių mokinius moko dalykų mokytojai. Tuo tarpu ugdymosi šeimoje atveju mokyklos mokytojai mokinio namuose nelanko.