Šiame straipsnyje aptarsime buto šilto vandens stovo priežiūros klausimus, įskaitant remonto darbus, gedimų šalinimą ir gyventojų teises, jei kyla problemų su šilumos tiekimu.
Karšto vandens stovo gedimai ir priežastys
Gali būti, kad dėl įvairių priežasčių sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose (užsinešė stovai, neveikia cirkuliacinis siurblys ir kt.). Tikrąją gedimo priežastį gali nustatyti tik specialistai.
Todėl daugiabučio namo gyventojas - vartotojas turi kreiptis į pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją.
Šilumos tiekėjo atsakomybė
Šilumos tiekėjas privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos.
Jeigu šilumos tiekėjas netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą.
Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą.
PAPRASTAS BŪDAS IŠPLAUTI KARŠTO VANDENS ŠILDYTUVO BAKELIĄ
Šilumos tiekimo reguliavimas
AB „Klaipėdos energija“ negali nei padidinti, nei sumažinti patalpų ir (ar) karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Pastate butų (patalpų) ir (ar) karšto vandens temperatūra reguliuojama šilumos punkte, kuris priklauso gyventojams.
Šilumos energija į namo butus ir (ar) kitas patalpas yra tiekiama šildymo ir karšto vandens sistema - vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo patalpas.
Šilumos kiekio apskaičiavimas bendrosioms reikmėms
Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms apskaičiuojamas vadovaujantis Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodu Nr. 5 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr.
Šilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.
Šilumos energijos vartojimas daugiabučiuose namuose
Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu:
- Kaip vartotojas - turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams.
- Kaip turto savininkas - turi apmokėti už šilumą suvartotą namo bendrosioms reikmėms.
Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio.
Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams.
Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros.
Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.).
Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.
Temperatūros reguliavimas butuose
AB „Klaipėdos energija“ niekaip negali įtakoti radiatorių ar karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Tad besiskundžiantiems per žema ar per aukšta temperatūra butuose, „Klaipėdos energija“ tiesiogiai padėti negali. Paprastai problemą išspręsti gali tik namo vidaus sistemas prižiūrinti bendrovė.
Sunaudotas šilumos kiekis butui skaičiuojamas atsižvelgiant į sezoną ir taikomą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintą metodą. Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7.
Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai).
Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatomas taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymui ir vandens pašildymui sunaudotą šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas butams ir patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos nustatoma 1m2 šildymo kaina per atsiskaitymo mėnesį.
Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7. nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai).
Atsiskaitymas už paslaugas
Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį naudojantis Bendrovės internetinės svetainės E-paslauga ar pateiktą paštu sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Pavyzdžiui, už balandžio mėnesio šildymą reikia sumokėti iki gegužės mėnesio paskutinės dienos.
Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, pavėluotai sumokėtą sumą atimkite iš naujai gautos sąskaitos.
Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų. Rodmenis galite deklaruoti internetu naudojantis E-paslauga savitarnos svetaine, telefonu arba el.
Karšto vandens skaitiklių priežiūra
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. Jeigu sugedo ar reikia atplombuoti, ar užplombuoti Jūsų bute įrengtą karšto vandens skaitiklį, tokiu atveju reikia kreiptis į AB ,,Klaipėdos vanduo“ klientų aptarnavimo centrą, telefonas: (8 46) 220 220, adresas: Ryšininkų g.
Papildoma informacija
- AB „Klaipėdos energija“ nudažo cirkuliuojantį termofikacinį vandenį fluorasceinu, kad nustatytų nesandarumus šilumos tinkluose ir tiekimo įrenginiuose.
- Naudojantis Internet Explorer naršykle, dėl kenkėjiškų programų esančių Jūsų kompiuteryje, gali neatsidaryti AB ,,Klaipėdos energija“ tinklapyje E-paslaugos svetainė arba rodyti klaidos kodą. Todėl rekomenduojame išvalyti interneto naršyklės išsaugotus laikinus failus bei ,,slapukus“ (ang.
Dienolaipsnių naudojimas šilumos poreikiui nustatyti
Specialistai, norėdami išsiaiškinti, kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius - jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu.
Pavyzdžiui, norime sužinoti kiek dienolaipsnių turėjo 2017 ir 2018 metų lapkričio mėnesiai. Iš klimatologinių duomenų žinome, kad vidutinė ataskaitinė tų mėnesių temperatūra 2017 metų lapkritį buvo +5,8 °C; o 2018 metų lapkritį +4,4 °C.
Iš šių dienolaipsnių santykio (408 : 366 = 1,12) apskaičiuojame, kad 2018 m. lapkričio mėnesį toms pačioms patalpoms šildyti reikėjo apytikriai 1.12 karto daugiau šilumos, lyginant su 2017 m.
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius.
Daugiabučių namų bendrijų veikla
Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Jei nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui.
Komisijos narių skaičių nustato ir ne daugiau kaip 2 metams ją renka bendrijos narių susirinkimas. Pasibaigus ūkiniams metams, revizijos komisija (revizorius) atlieka nuodugnų veiklos patikrinimą, vertina ir teikia išvadą apie bendrijos finansinę veiklą.
Ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) veikė tinkamai.
E-paslaugos
Per 5 d. d. laikotarpį gausite el. Norint užsisakyti pažymą, ataskaitą ar kitą papildomą paslaugą, prašome užpildyti laisvos formos prašymą nurodant prašomo dokumento pavadinimą, pasirašyti jį ir atsiųsti el.
E-paslaugų savitarnos puslapyje galite užsisakyti nemokamas paslaugas: prašymas dėl karšto vandens laikino nevartojimo, prašymas perskaičiuoti mokesčius už šilumą ir (ar) karštą vandenį, prašymas dėl šildymo prietaisų pakeitimo, pažyma apie įsiskolinimą, pateikti laisvos formos prašymą ir kt.
Legioneliozės prevencija
Legioneliozė - ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterija Legionella pneumophila. Jai būdingos dvi ligos formos: pirmoji - Legionierių liga (būdingas karšiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija) ir antroji - Pontiako karštligė (pasižymi lengvesne ligos eiga be pneumonijos).
Legionelių sukeltos ligos inkubacinis periodas - 2-10 dienų. Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų asmenų.
Legionelioze užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose ir pan. Jos dažniausiai paplitusios oro kondicionavimo sistemose (patalpų, automobilių, medicininės įrangos).
Netinkamai prižiūrint vandens tiekimo sistemas, legionelioze galima užsikrėsti gyvenamuosiuose namuose, viešbučiuose, sporto klubuose, vandens pramogų parkuose ir pan. Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą.
Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C - 60 °C . Karštas vanduo turi cirkuliuoti.
Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių. Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus.
Po vandens šildytuvų ar vandens tiekimo sistemų remonto, prieš šildymo sezoną rekomenduojama karšto vandens sistemas 2 - 4 val.
Už legioneliozės prevenciją, t. y. terminę dezinfekciją, atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai arba bendrijos. Pastatų savininkai, valdytojai ir prižiūrėtojai turi informuoti gyventojus apie tikslią terminės dezinfekcijos datą ir laiką.
Terminės dezinfekcijos procedūros bus atliekamos vieną šio laikotarpio dieną, gyventojams palankiu laiku, ne darbo valandomis. Sekite savo namo skelbimus.
Termošoko metu, karšto vandens čiaupuose vandens temperatūra sieks +66 °C. Būkite atsargūs, nenusiplikykite, saugokite vaikus bei vyresnio amžiaus artimuosius. Nesilieskite prie įkaitusio gyvatuko.
Tokia temperatūra bus išlaikyta ne mažiau kaip vieną valandą. Rekomenduojama tą valandą karštu vandeniu nesinaudoti. Šaltą vandenį naudoti galima.
Vandenį leisti būtina bent 5 minutes po terminės dezinfekcijos. Sekite namo skelbimus, juose turi būti nurodyta, kada tiksliai turite atsukti čiaupus.
Už legioneliozės profilaktiką Jūsų daugiabutyje atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai ar bendrijos.
Šilumos paskirstymo metodai
Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, paskaičiuotą pagal namui taikomą šilumos apskaitos metodą, reglamentuotą teisiniais metodais.
Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms paskirstymo metodas Nr.
Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr.
Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodas Nr.
Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodas Nr.
Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr.
Šilumos renovuotoje trivamzdėje šildymo sistemoje paskirstymo metodas Nr.
Šilumos paskirstymo, nustątant faktines šilumos sąnaudas 1 kub. m karšto vandens paruošti, metodas Nr.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas atsakingas, jei bute prakiuro šildymo sistemos stovas?
Bendrijų įstatyme nurodyta, kad, be kitų, bendrojo naudojimo objektai yra "bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus)", o bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontas ir atnaujinimas - bendra visų savininkų pareiga.
Atsakydama į skaitytojo klausimą priminsiu, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynus, bendrojo naudojimo vandens stovus.
Kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti bei kitaip tvarkyti. Tai reiškia ir tai, kad kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas privalo apmokėti išlaidas, kurios yra būtinos bendrojo naudojimo objektui išlaikyti bei išsaugoti.
Ar bendrija gali būti paramos gavėja?
Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose.
Ar teisėta, kad mokestiniuose pranešimuose įtraukiami ir administratoriaus, ir bendrijos pirmininko atlyginimai?
Visi namai turi būti prižiūrimi, juos, t.y. Kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir...
Kokius dokumentus turi pateikti garažų bokso savininkas, norintis įsiteisinti boksą?
Dėl registravimui VĮ Registrų centre reikalingų dokumentų siūlytume kreiptis į VĮ Registrų centrą, jie paaiškins, kokių dokumentų reikalaujama.
Ką daryti, jei po lietaus užpilinėja iš viršuje esančios privačios terasos?
Į tokius klausimus galima atsakyti tik įsigilinus į konkrečią situaciją, o situacijų būna labai įvairių.
Bendri patarimai būtų tokie: 1) parengti ir patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kitų dalykų, būtų nurodyta ir kam, kuriems savininkams priskiriamas bendrojo naudojimo objektas terasa - stogas; 2) atlikti terasos - stogo apžiūrą, pasikvietus atitinkamus specialistus, kurie apžiūros akte surašytų nustatytus pažeidimus, galimas to priežastis...
Ką daryti, jei reikia pakeisti kanalizacijos vamzdį laiptinės sienoje?
Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo.
Ką daryti, jei daugiabutyje kiekvieną dieną iš apačios - trankymas, pokalbių klausymas ir "komentavimas" uždarant duris?
Dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių. Žinoma, prieš tai galima (reikėtų) pasikalbėti su kaimynais, paprašyti geranoriškai gerbti vienas kitą.
Vamzdynų keitimas daugiabučiuose namuose
Seni šilto ir šalto vandens vamzdynai gali bet kada pratrūkti, užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui.
Jeigu vamzdynų būklė nėra avarinė, tačiau nustatomas jų reikšmingas susidėvėjimas, paprastai daugiabučio namo administratorius siūlo gyventojams vamzdyno keitimo darbus, kuriems būtinas daugumos gyventojų pritarimas.
Atsijungimas nuo centrinio šildymo
Prieš pradedant imtis bet kokių atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos faktinio įgyvendinimo veiksmų, svarbu suvokti, kad tik teisėtai atsijungusiam vartotojui išnyksta pareiga atsiskaityti šilumos tiekėjui už butui ar patalpoms priskiriamą šilumos energiją.
Butų savininkai turi teisę atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau, įgyvendindami šią teisę, jie turi laikytis teisės aktuose nustatytos atjungimo tvarkos ir nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams.
Trumpai aptariant ES Energetikos srities teisinį reguliavimą, jame yra numatyta pareiga vartotojus aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti apie jų teises, tame tarpe ir teisę atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo.
Siekiant atlikti visus būtinus šildymo sistemos pertvarkymo (atsijungimo) veiksmus iš varotojo reikalaujama laikytis Statybos įstatymą įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų reikalavimų.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta, kad įvykdęs aptartus reikalavimus, šilumos įrenginių atjungimo iniciatorius ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki atjungimo darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos privalo raštu pranešti šilumos tiekėjui apie numatomą atjungimą (šilumos pirkimo-pardavimo arba šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimą).
Daugiabučio namo atskirų butų (buto) ar kitų patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos darbai užbaigiami surašius deklaraciją (aktą) apie statybos užbaigimą.
Šildymo būdo keitimas negali trukdyti tiekti kokybišką šilumos energiją kitiems šilumos vartotojams. Jeigu dėl šilumos įrenginių atjungimo gali būti pažeistos kitų savininkų teisės ir teisėti interesai, šie pažeidimai turi būti pašalinti atsijungimo iniciatoriaus lėšomis.
Savitarnos svetainė
Jūsų kliento kodas yra nurodytas Šilumos pirkimo - pardavimo sutartyje arba Miesto gijų pateiktoje sąskaitoje. Pirminį slaptažodį rasite kartu su kliento kodu.
Jeigu pamiršote prisijungimo prie savitarnos svetainės slaptažodį, prisijungimo lange spustelkite ant užrašo „Pamiršote slaptažodį?“. Slaptažodžio priminimo lange įveskite kliento kodą ir el. Jums bus sugeneruotas ir nurodytu el. paštu atsiųstas naujas pirminis slaptažodis, kurį turėsite įrašyti prisijungimo langelyje.
Savitarnos svetainė - patogus ir greitas sąskaitos apmokėjimo būdas. Mokėtiną sumą visada matysite pagrindiniame savo paskyros lange.
Šilumos kainos apskaičiavimas
Šilumos kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama laikantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) patvirtintos metodikos. Šilumos kainą sudaro šios dedamosios:
- Kintamoji kainos dedamoji
- Pastovioji kainos dedamoji
- Papildoma dedamoji
- PVM - pridėtinės vertės mokestis (9 %)
Karšto vandens kainos apskaičiavimas
Karšto vandens kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytą metodiką. Karšto vandens kaina daugiausiai priklauso nuo šilumos kainos dydžio.
Kodėl gali skirtis sąskaita už tokio paties ploto buto šildymą skirtinguose daugiabučiuose?
Sąskaitos dydis už šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės (kWh) kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio.
Sąskaitos apmokėjimas
Sąskaitą už suteiktas paslaugas galite apmokėti vienu iš jums patogių būdų: internetu arba fizinėse įmokų surinkimo vietose. Visas mokėjimo vietas ir būdus rasite skiltyje „Sąskaitos ir apmokėjimas“.
Karšto vandens skaitiklių rodmenų deklaravimas
Savitarnos svetainėje karšto vandens skaitiklių rodmenis galite deklaruoti skiltyje „Rodmenų deklaravimas“ (Sąskaitos > Rodmenų deklaravimas), nuo einamojo mėnesio 21 d. 00:00 val. iki paskutinės einamojo mėnesio dienos 23:29 val.
Šildymo kokybė
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei +18 oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius, todėl jeigu jums per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrintį namo administratorių arba bendriją.
Šilumos tiekėjas į pastatus tiekia vienodos temperatūros termofikacinį vandenį ir temperatūros pastatų viduje nereguliuoja.
Pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atlieka namo administratoriaus arba bendrijos paskirti prižiūrėtojai, kurie pagal teisės aktų nuostatas privalo numatytu reguliarumu atlikti būtinus patikros ir priežiūros veiksmus, remonto darbus.