Šiame straipsnyje aptarsime rastinių namų statybą naudojant EPS (Expanded Polystyrene) technologiją, jos privalumus, trūkumus ir svarbius montavimo niuansus. Taip pat panagrinėsime šildymo sistemas, pamatų tipus ir kitus aspektus, kurie padės jums priimti teisingus sprendimus statant savo svajonių namą.
EPS technologijos privalumai ir trūkumai
EPS technologija, naudojama rastinių namų statyboje, turi keletą svarbių privalumų:
- Greita statyba: Namo pamatus ir sienas galima iškelti per trumpą laiką.
- Aukštas energinis efektyvumas: Leidžia pasiekti A++ klasės energinį naudingumą.
- Mažiau klaidų statybos procese: Ši technologija sumažina statytojo klaidų tikimybę.
- Lengvas montavimas: Elektros laidai išpjaunami šiltinimo sluoksnyje, todėl daugelį darbų galima atlikti su minimaliu samdomų žmonių skaičiumi.
Tačiau, kaip ir bet kuri technologija, EPS turi ir trūkumų:
- Kaina: Blokeliai nėra pigūs, tačiau norint pasiekti A++ klasę, kitos statymo technologijos gali būti dar brangesnės.
- Geometrijos iškraipymo rizika: Užpildant blokelius betonu, siena gali susivartyti, todėl reikia būti atsargiems su skiediniu, kad jis nebūtų per skystas.
- Termomasės trūkumai: Didelė termomasė lems didesnes energijos sąnaudas, jei namai lieka tušti didžiąją dienos dalį.
Vistik patariu naudoti labai masyvius betono blokelius, arba liktinius betono klojinius kaip Haus blokeliai, arba silikatinius sunkius blokelius kaip arko ar panašiai. Vidų tinkuoti su tradiciniu tinku kalkiniu skiediniu su trupučiu cemento, kuo masyvesnės sienos, lubos ir grindys tuo geriau, nes išlaiko temperatūrą viduj, jei pvz saulė pakaitina, neužkais greit ir neatšals po to greit. O dar suderinus su saulės architektūros ir pasyvaus namo pagrindiniais principais gausi tobulą namą. Yra keli principai kurių laikantis nesuklysi, termomasę jau aprašiau, paskui toks palei svarbą principas kuo labiau į vidaus pusę sienos skerspjūvis tuo labiau masyvus, kuo toliau į išorę tuo didesnę šiluminę varžą turi turėti. Kuo labiau į vidų tuo didesnis sandarumas nuo garų, kuo labiau į išorę tuo laidesnės medžiagos ir konstrukcija garams. Langai turi turėti max įmanomą šilumos tiltą iš vidaus iki lango rėmo ir 100% sandarumą nuo išorės drėgmės.
Statybos etapai ir niuansai
Statant namą iš EPS blokelių, svarbu laikytis tam tikrų etapų ir atkreipti dėmesį į detales:
- Pamatų įrengimas: Gaminami iš BASF gamykloje specialiai plokštuminiams pamatams sukurtos medžiagos PERIPOR, kurios įgeriamumas <0,02%.
- Sienų surinkimas: Labai lengvas blokelių iškrovimas ir sunešimas. Nerealiai greita statyba t.y. vienas aukštas - 1-2d. d. Greitas sienų surinkimas, Betonavimas - dėl ko sutaupoma armatūros ir darbo laiko sąskaita.
- Elektros instaliacija: Elektros laidai išpjaunami šiltinimo sluoksnyje.
- Sienų apdaila: Vidaus ir lauko apdaila pagal poreikį, galima tiek gipsą klijuoti tiek tinkuoti.
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos niuansus:
- Sienų tvirtinimas: Ilgus tiesius sienos gabalus reikia įremti ir priinkaruoti.
- Svorio kabinimas ant sienų: Planuojamose vietose galima išpjauti ir prisukti ankeriais plati lenta apšiltinimo storio, arba klijuota kryžmai faniera.
- Betonavimas: Reikia atsargiai pasirinkti skiedinį, kad jis nebūtų per greitai stingstantis ar per skystas.
NAMO STATYBA. Sienų mūrijimas - pirma blokelių eilė
Aš jau apsisprendžiau vis tiek statsiu iš izodom, tik norėjau pasitikslinti ar nėra kokių nors fundamentalių šių blokelių trūkumų apie kurios pardavėjas nesako. Dėl kabinimo ant sienos sunkių svorių, tai galima gręžti į patį mūrą, nors ir ankerinį, varžtą, o jei svoris nėra didelis vienas specialus varžtas laiko 20 kg. pačiame putplastyje, iš vidaus namo patalpos, be grežimo į mūrą. o iš išorės ilgesnis spec, vienas varžtas jau 35 kg. laiko apšiltinimo sluoksnyje.
Žiūrėkite kaip paprasta statyti A+ klasės namus. Su šia technologija pastatyti net daugiabučiai namai. Gaminami blokeliai kuriuos užpylus betonu monolitinė dalis gali būti nuo 15 iki 40 cm storio. Tokio storio sienos laiko 20 ir daugiau aukštų.
Šildymo sistemos
Planuojant šildymo sistemą, svarbu atsižvelgti į namo energinį efektyvumą ir savo poreikius. Dažnai pasirenkamos šios sistemos:
- Geoterminis šildymas: Brangus, bet efektyvus būdas, kuris vasarą gali vėsinti patalpas.
- Saulės kolektoriai: Puikus būdas gauti nemokamą energiją.
- Grindinis šildymas: Užtikrina komfortą ir tolygų šilumos paskirstymą.
Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad geoterminis šildymas ne visada atsipirks, o energijos kaupikliai gali būti beprasmiai. Vietoj brangaus geoterminio šildymo galima rinktis oras-vanduo šildymą arba tiesiog šildyti elektra su šildymo kabeliais ar radiatoriais.
| Šildymo sistema | Privalumai | Trūkumai | Kaina |
|---|---|---|---|
| Geoterminis šildymas | Efektyvus, vėsina vasarą | Brangus, ne visada atsipirks | ~20 000 € |
| Oras-vanduo šildymas | Pigesnis nei geoterminis | Mažiau efektyvus | 5 000 - 8 000 € |
| Elektrinis šildymas | Paprastas įrengimas | Didesnės sąnaudos | Priklauso nuo įrangos |
Dar neįsisavinau geoterminio šildymo pilno veikimo, nes jis duoda vasarą ir vėsą, tai per rekuperatorių? ar be jo galima išsisukti? nes vėdinimas ir vėsinimas tai du skirtingi dalykai, ir pagal logiką ir du skirtingi įrenginiai tai atlieka?
Vėsinimas su šilumos siurbliu vyks tada per grindis.
vesinimas yra taspac kaip sildymas. visiskai niekuo nesiskiria. kai sildai - atvarai termofikata aukstesnes temperaturos (uz kambario) i zemiausia taska - pvz grindis. tada ivyksta temperaturos susibalansavimas - savaiminis procesas (nes siluma kyla aukstyn - konvekcija). ir patalpoje kyla temperatura. kol susilygina. siluma iseina is termofikato.
kai saldai - atvarai termofikata vesesnes temperaturos (uz kambario) i auksciausia taska - lubas. tada ivyksta temperaturos susibalansavimas - savaiminis procesas (nes siluma kyla aukstyn - konvekcija). is is patalpos siluma iseina. kol susilygina. is kambario siluma ieina i termofikata (ji susildo) ir kazkur kitur nupumpuota susildo kazka (pvz lauka ar zeme sildo - kad termofikatas atvestu ir galetu sugert kita silumos porcija). vnz saldymas yra tas pats sildymas. tik sildai ne kambari, o termofikata.
jei neturi gyvatuko lubose - konvekcija gali prastai vykt vesinant. nu tai naudojami pvz ventiliatoriai. jei noresi sildyt ir vesint su ta pacia sistema - geriau tada statyt soninius gyvatukus - radiatorius. ir pastatyt oro pamaisyma (per ventiliacija pvz). ta prasme komplekse naudot.
Per rekuperatorių neprišildysi, su jokio tipo šilumos siurbliais, nes tiesiog nebus tokio oro kiekio, kad atnešti daugiau nei 1kW galios išvis. Tieisog nereikia tokio kiekio oro paduoti į kambarius vėdinimui, kad mažatemperatūrinis ekonomiškas ŠS didesnis nei 1kW šiluminės galios naudingai veiktu. visa tai tampa beprasmiška investicija.
Realiai veikia tai kas deklaruojama tik trijų tipų rekuperatoriai, pirmas tipas kurį gali nupirkti yra rotacinis neužšala žiema, antras tipas ekonomiškas energijos prasme ir brangus, įrengiamas tik kai normalaus neina įrengti pvz senos statybos name tai mini rekuperatoriai sienose dirbantys porom ir pakaitom. Trečias tipas kosTmonautams reikia daryti pačiam šilumokaitį iš krūvos plonų vario vielyčių su daug pertvarų.

Pamatų tipai ir jų ypatybės
Pasirinkimas tarp skirtingų pamatų tipų priklauso nuo grunto sąlygų ir namo konstrukcijos. Dažniausiai naudojami šie tipai:
- Plokštuminiai pamatai: Lengviau išvengti šilumos tiltelių, greitesni statybos darbai.
- Juostiniai pamatai: Turi remtis į tvirtą gruntą ir būti įrengti žemiau įšalo gylio.
- Gręžtiniai poliniai pamatai: Rostverką rekomenduojama apšiltinti iš visų pusių.
Jeigu gruntiniai vandenys aukštai, rekomenduojama įrengti drenažą ir vadinamą „sijonėlį“ - t.y. pamatų perimetru pakloti polistireninio putplasčio plokštes. Pamatai neįgilinami žemiau įšalo, įšalo poveikis eliminuojamas pamatų perimetru apie 40 cm gylyje montuojant nuožulnias polistireninio putplasčio plokštes. Horizontaliai įrengtas šiluminės izoliacijos sluoksnis saugo gruntą po pamatu nuo peršalimo.

Jeigu planuojama trisluoksnė apdailos plytomis apmūryta siena, į liejamų pamatų vidų galima įmontuoti šiltinimo medžiagą - termoizoliacines plokštes, kurios turi būti toje pačioje vertikalioje plokštumoje, kaip ir trisluoksnės sienos izoliacinė medžiaga.
Polistireninio putplasčio pasirinkimas
Pamatams apšiltinti naudojamos grunto apkrovas atlaikantis polistireninis putplastis. Šią jo savybę nusako gniuždomojo įtempio vertė (kPa).
Statybose naudojamas polistireninis putplastis klasifikuojamas pagal jo gniuždymo įtempio bei lenkimo stiprio vertes: Šiloporas EPS T, EPS 50, EPS 70, EPS 80, EPS 100, EPS 150, EPS 200, EPS 250 ir kt.. Raidė „T“ rodo, kad putplastis tinka ir naudotinas smūginei garso izoliacijai. Skaičius prie EPS parodo polistireninio putplasčio gniuždymo įtempio esant 10 proc. deformacijai vertę kilo paskaliais.
Rinkdamiesi polistireninio putplasčio plokštes pamatų apšiltinimui, atkreipkite dėmesį į grunto tipą. Įprastai pamatų ir cokolio šiltinimui naudojamas Šiloporas EPS 100 tipo polistireninis putplastis bei pilkasis Šiloporas Neo EPS 100N, turintis tas pačias fizines savybes, kaip ir baltasis EPS 100, tik pasižymintis geresnėms šiluminėmis charakteristikomis.
Šiloporas GEO EPS 100 - efektyvi, tvirta, žemą vandens įgėrį turinti termoizoliacinė medžiaga. Ji atlaiko dideles apkrovas, ilgaamžė, nekeičia savo izoliacinių ir fizikinių savybių per visą tarnavimo konstrukcijoje laikotarpį.
Pamatų šiltinimo tikslas - iki minimumo sumažinti šalčio kelią į pastato vidų ir šilumos kelią iš vidaus. Termoizoliacinė medžiaga turi būti išdėstyta taip, kad suformuotų vientisą užkardą šaltuoju metu laiku atsirandantiems šilumos tiltams.

Dažniausios klaidos statyboje
Statant namą iš EPS blokelių, svarbu vengti šių klaidų:
- Nepakankamas pamatų apšiltinimas: Dėl šaltų pamatų gali kondensuotis drėgmė ir atsirasti pelėsis.
- Netinkamas medžiagų pasirinkimas: Reikia atkreipti dėmesį į grunto tipą ir pasirinkti tinkamą polistireninį putplastį.
- Nepakankamas armavimas: Betonas neturi atsparumo tempimui, todėl reikia negailėti armatūros.
- Netinkamas šildymo sistemos pasirinkimas: Brangus geoterminis šildymas gali neatsipirkti, jei namas gerai apšiltintas.
Išvada iš tavo posto tokia, nori padaryti visas įmanomas naujoko klaidas kokias tik gali padaryti, išskyrus plokščius pamatus ir saulės kolektorius? Nežinau ką vadini saulės kolektoriais, sakykim taip vadini fotovoltinę saulės elektrinę kokių 10-15kW galios, tai čia yra tikrai ne klaida tavo projekte.
Kitos klaidos mąstyme, statai A++ klasės namą, nori sutaupyti kažkiek pinigų, bet įsirengsi brangų geoterminį šildymą už ~20k€, vietoj oras vanduo už 5-8k€, kurie abu net nebūtini turint A++ namą.
Gali tiesiog šildyti tiesiai su elektra su šildymo kabeliais, tepaliniais radiatoriais, arba su oras-oras 2-3 pigiais kondicionieriais 2,5-3,5kW šiluminės galios (su įrengimu jie kainuoja po 650-700€ už vienetą, gali pasiieškoti ir tokių kurie niekada neatsipirks savo kainos po 2500€), o vasarą jie gerai vėdina kai saulės enegija nemokama, na ji nemokama būtu visus metus.
Sienos su visu mūrijimu ir visa vidaus ir lauko apdaila namo samatoj tau sudarys kokius 20-25%, net ir tuos polistirolo lego liktinius klojinius reikia mokėti sumūryti tiesiai ir sandariai, juo labiau visų rūšių klojinius reikia paremti užpilant.
Garantuotai užpilinėdamas su cementu betonu suplėšysi apatinę eilę tų blokelių nes spėju net nepagalvojai, kad vandens stupas turės neįtikėtinai didelė suminę jėgą, juo labiau tai ne vanduo, o betonas kokius du kartus didesnis tankis.
Intuityviai manau per 50cm aukščio užpilti gal ir saugu, bet ant ribos, o 1m garantuotai suplyš apačios. 1m vandens betono stulpas būtu kažkur 0,2kg/cm2, apačioj ten visas vamzdynas gaunasi. Ir armatūros negailėk, tegu kosntruktorius paskaičiuoja kiek ir kokios.
Pats betonas neturi atsparumo tempimui tik gniuždymui, tempimui atspari yra armatūra, gelžbetonis yra kompozitinė medžiaga. Galiu patvirtinti, kad statyboj pats baisiausias darbas yra betonavimas ne iš betonvežio, bet patiems maišant maišyklėj.
O apie klojinių darymą iš lentų ar skydų patyliu išvis nebuvau susidūres su tiek daug pastangų ir kruopštumo riekalaujančiu darbu, kažkas baisaus.
Aš nežinau kokios tau reikia varžos sienoms, mano atveju varža yra 10, bet projektas buvo ne A++, o pasyvaus namo. Balto polistirolo EPS tai būtu 40cm, bet ir įprastų blokelių siena turi kažkiek varžos tai sakykim 35cm užtenka, kad varža būtu 10, arba šilumos laidumas napamenu kiek 0,1 lygtai.
O jei polistirolas su grafitu pilkas jo riekia 20% mažiau, tai būtu 28cm, sakykim 30cm ir bus su magaryčiom