Socialinis būstas Lietuvoje: kas tai, kam priklauso ir kokios sąlygos?

Būsto klausimas yra vienas svarbiausių kiekvienam žmogui, o valstybė siekia užtikrinti, kad kiekvienas gyventojas turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas. Todėl socialinio būsto suteikimą galima vertinti kaip vieną pagrindinių priemonių, užtikrinančių ir ginančių žmogaus teises ir mažinančių socialinę nelygybę bei atskirtį.

Socialinis būstas - tai savivaldybei nuosavybės teise priklausantis arba iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą socialinio būsto fondo sąrašą.

Socialinio būsto fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus. Socialinio būsto įsigijimui arba statybai gali būti naudojami ir ES pinigai.

Kiekviena šalies savivaldybė turi savą socialinio būsto fondą.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas gali pretenduoti į socialinį būstą, kokios sąlygos ir teisės aktai reglamentuoja šią sritį.

Kas gali pretenduoti į socialinį būstą?

Vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims.

Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

Asmenys ir šeimos, norintys gauti socialinį būstą Vilniuje, turi atitikti šiuos kriterijus:

• Neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto, arba jų turimas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo).
• Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
• Yra deklaravę savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus, o jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių.

SADM atstovo teigimu, kiekvienam socialinio būsto siekiančiam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 14 kv. m.

Asmenims ir šeimoms, turinčioms teisę į socialinio būsto nuomą Savivaldybės sąraše, gali tekti laukti gana ilgai.

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Paramos būstui skyriaus vedėjo Aloyzo Stapulionio, vidutinis laikotarpis, kurį asmeniui arba šeimai tenka laukti socialinio būsto nuomos Vilniuje ir Kaune, yra net 10 arba 15 metų.

Pavyzdžiui, Kretingoje būsto tenka laukti nuo 2-3 iki 10 metų ir daugiau, kadangi nėra būstų pasiūlos. Anksčiausiai vienišo asmens prašymas yra paduotas dar 2006 metais. Prioritetai yra skiriami daugiavaikėms šeimoms ir neįgaliems asmenims.

Didžiausia problema yra ta, kad Kretingos mieste nėra būstų pasiūlos - tiesiog nėra iš ko nupirkti butų, kuriems keliami atitinkami reikalavimai - jie privalo būti tvarkingi, išsyk tinkami gyventi.

Kauno miesto taryba šių metų rugsėjo 6 d. nusprendė skirti 400 tūkst. Eur socialinio būsto pirkimui. Planuojama pirkti apie 15 vieno - dviejų kambarių butų.

Sostinė, savo ruožtu, jau šiemet planuoja užbaigti naujo daugiabučio su socialiniais būstais Naujosios Vilnios rajone, Linksmojoje gatvėje, statybą.

Socialinio būsto laukiantiems vilniečiams siūloma ir alternatyva - būsto nuoma rinkos sąlygomis. „Šios kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto skirtų lėšų. Jų pakaktų kompensuoti nuomos kainą apie 250 žmonių/šeimų.

Teisę į socialinio būsto nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuriame yra pateikiamos labai konkrečios sąlygos, kurioms esant, asmuo ar šeima įgyja teisę nuomotis socialinį būstą - atitinkamai, jeigu sąlygos nėra tenkinamos, teisė į tokio būsto nuomą yra prarandama.

Kitaip, nei savivaldybės būsto fondo sąlygomis nuomojami būstai (pavyzdžiui, gauti pagal orderius), socialinių būstų paskirtis - suteikti gyvenamąją patalpą asmenims ar šeimai, kurie neturi pakankamai pajamų (įskaitant ir turto).

Taigi, aukščiau nurodyto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir yra pateikiamos sąlygos asmenims, siekiantiems gauti arba išsaugoti teisę į socialinio būsto nuomą, t. y. Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių.

Jeigu atkreiptume dėmesį į šiuos dydžius, tai matytume, jog šis dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, t. y. kelių asmenų šeimai socialinis būstas yra suteiktas.

Jeigu, pavyzdžiui, šeimą sudaro 2 asmenys, kurie gyvena Kauno rajone (įstatymas numato skirtingus dydžius, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą), tai tokiu atveju jų gautos metinės pajamos negali viršyti 91 VRP dydžio, o turtas - 168 VRP dydžių (VRP - valstybės remiamų pajamų dydis).

Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP yra 176 Eur, kas reiškia, jog šeimos (dviejų ar trijų asmenų) metines pajamas gali sudaryti iki 16 016 Eur ir 29 568 Eur vertės turtas.

Neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

Taigi, šiuo atveju svarbu ne tik paveldimo turto vertė, tačiau ir jo paskirtis. Jeigu tai yra gyvenamosios paskirties objektas (butas, gyvenamasis namas, o ne žemės sklypas ir pan.), tokiu atveju, visų pirma, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro duomenų registro išraše reikėtų atkreipti dėmesį į nusidėvėjimo procentą ir tokio procento nustatymo laiką.

Jeigu nusidėvėjimo procentas nustatytas itin seniai ir jis buvo jau ties 60 proc. riba, rekomenduotume kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl naujo procento nustatymo.

Jeigu būtų nustatyta, jog nusidėvėjimo procentas yra 61 proc., tai sudarytų pagrindą šeimai toliau gyventi socialiniame būste laikant, jog paveldėtas gyvenamosios paskirties būstas nėra tinkamas gyventi.

Atitinkamai, būtina nustatyti ir paveldimo turto plotą, t. y. kiek kvadratų paveldėjo asmuo.

Svarbu pabrėžti, kad paveldimas turtas neturi būti ir nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., ir didesnis nei 10 kv. m asmeniui, t. y. užtenka, kad būtų tenkinama tik viena sąlyga - pavyzdžiui, nors asmenims tenka po 10 kv. m, tačiau nusidėvėjimas yra 61 proc., arba nors nusidėvėjimas yra mažesnis nei 60 proc., tačiau asmenims netenka po 10 kv.

Šioje lentelėje pateikiami pajamų ir turto dydžiai, kurių neviršijant galima pretenduoti į socialinį būstą:

*VRP - Valstybės remiamos pajamos (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 176 Eur)

**Turtas - vertinamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą.

Kada asmenys privalo apleisti jiems skirtą socialinį būstą?

Iš socialinio būsto asmenys privalo išsikelti, jeigu:

• Jų deklaruoto turto vertė ir pajamos viršija Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatytus pajamų ir turto dydžius.
• Nemoka nuomos ir mokesčių už komunalines paslaugas.
• Jų socialinio būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv.
• Jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.).
• Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip: 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“). 50 proc. (lentelėje tretieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“) tuo atveju, jeigu:
  • Asmuo yra be šeimos.
  • Asmuo turi negalią.
  • Šeimoje yra asmenų su negalia.
  • Šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
• Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
• Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.
• Jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn. Pasibaigus šioms aplinkybėms, laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į išsinuomotą būstą išlieka dar 6 mėnesius. Po šio termino teisė į išsinuomotą būstą prarandama.

Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.

Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.

Žinoma atvejų, kada asmenys dirba užsienyje, namo parvyksta trumpam ir vėl išvyksta - iš esmės jie kaip ir negyvena Savivaldybės jiems skirtame socialiniame būste. Įstatymas nenumato asmenų darbo santykių apribojimo dėl gyvenimo socialiniame būste.

Jeigu laiku nepateiksite pajamų ir turto deklaracijos už praėjusius metus, negalėsime įsitikinti, kad vis dar atitinkate LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus reikalavimus paramai gauti. Todėl kasmet nuo gegužės 1 d. laikoma, kad neturite teisės gauti jokios paramos būstu (t.Pateikus turto bei pajamų deklaraciją iki gegužės 1 d., teisė į socialinio būsto nuomą, būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją bei būsto nuomos mokesčio lengvata nustatoma už visą metų laikotarpį.

Pajamų ir turto dydžiai Šie dydžiai priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, t. y. kelių asmenų šeimai socialinis būstas yra suteiktas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP yra 176 Eur. 1. 2. likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų. Į šį sąrašą įrašomi ne vyresni kaip 35 metų buvę likę be tėvų globos asmenys ar jų šeimos. bendrąjį. 3. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju (Asmenys ir šeimos, kuriems savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlo pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija, norėdami ja pasinaudoti, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pasiūlymo pateikimo dienos kartu su prašymu įrašyti juos į vieną iš asmenų ir šeimų, gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašų pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį.

Prevencinės priemonės ir patarimai

Norint išvengti nemalonių situacijų, susijusių su iškeldinimu iš socialinio būsto, rekomenduojama:

• Sudaryti rašytinę nuomos sutartį, aiškiai apibrėžiant šalių teises ir pareigas.
• Laiku mokėti nuomos mokesčius ir komunalinius mokesčius.
• Esant finansinių sunkumų, nedelsiant kreiptis į savivaldybę ar nuomotoją dėl galimo skolos grąžinimo grafiko.
• Ieškoti kompromiso su nuomotoju, vengiant kraštutinių priemonių.

Laiku sprendžiant problemas ir laikantis įstatymų, galima išvengti nemalonių situacijų ir užtikrinti savo teisę į būstą.

tags: #socialinis #bustas #nemoka