Pastaruoju metu vis dažniau kyla klausimų dėl privačios valdos ribų prie sodybų, ypač šalia vandens telkinių. Žmonės susiduria su situacijomis, kai negali patekti prie ežero ar upės dėl užtvarų ar draudžiamųjų ženklų, o sodybų savininkai jaučiasi pažeidžiami dėl nuolatinių poilsiautojų. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai ir apribojimai galioja privačiai valdai prie sodybos Lietuvoje, siekiant užtikrinti tiek savininkų, tiek visuomenės interesus.
Privačios valdos ženklinimas ir informacinės lentelės
Norint aiškiai pažymėti privačios teritorijos ribas ir informuoti apie apribotą patekimą, rekomenduojama naudoti informacines lenteles. Tokios lentelės turėtų būti aiškiai matomos tiek dieną, tiek prietemoje. Pavyzdžiui, informacinė lentelė „Privati valda“ gali būti ryškus geltonas fonas su juodais užrašais. Lentelė turėtų būti pagaminta iš patvarių medžiagų, atsparių įvairioms oro sąlygoms.
Viena iš galimybių - įsigyti į žemę įkalamą ženklą „Privati Valda 2“, kuris yra šviesą atspindintis ir ryškiai matomas tamsiu paros metu. Toks ženklas yra tvirtas, lengvas, atsparus įvairioms oro sąlygoms ir greitai bei paprastai surenkamas. Kokybiška aliuminio lentelė užtikrina, kad ženklas tarnaus ilgai.
Atsiliepimai apie tokias lenteles dažnai būna teigiami: lentelės atrodo tvirtos, nenusipurvina nuo lietaus, raidės aiškios, atlaiko vėją, sniegą ir šalčius bei nenublunka.
Priėjimas prie vandens telkinių: įstatyminiai reikalavimai
Lietuvos įstatymai nustato, kad riboti patekimą prie vandens telkinių, net jei žemės sklypas su jais ribojasi, yra draudžiama. Žemės sklypų savininkai (naudotojai) įpareigojami leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių nustatytomis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis pakrantės apsaugos juostomis/zonomis. Jose turi būti užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio priėjimas prie bet kokio natūralaus vandens telkinio.
Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent 1 metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante.
Tačiau svarbu paminėti, kad aptvertose privačiose teritorijose apsaugine juosta galima tik prieiti prie vandens telkinio, t. y. praeiti vandens telkinio krantu. Ten negalima apsistoti, degintis ar poilsiauti.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos taip pat tikina, kad sodybų savininkai užtverti pakrančių negali. Įstatymo nustatyta tvarka draudžia 5 metrus iki vandens aptverti tvoromis ar kitais statiniais, įrenginiais ir (ar) įveisiamais želdiniais, kurie gali trukdyti pakrante praeiti žmonėms.
Poilsiavimas privačioje valdoje: ką galima ir ko ne?
Jeigu sklypas nėra aptvertas, žmonės gali savarankiškai apsistoti pakrantėje be savininko žinios (t. y. degintis, poilsiauti ir pan.). Tačiau tą jie gali daryti tik šviesiu paros metu: ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.
Žemės savininkas turi teisę paprašyti asmenų išeiti, jeigu jie jo žemėje būna tamsiu paros metu be jo sutikimo. Taip pat savininkas poilsiautojus gali išvaryti, jeigu jo žemėje yra šiukšlinama. Asmenys turi užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos (išneštos).
Poilsiautojams negalima: eiti per privatų kiemą ar sklypą; naudotis žmonių teisėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra; pažeidinėti viešąją tvarką; šiukšlinti; ir pan.
Už pakrančių apsaugos juostų pažeidimą, kai nėra paliekamas laisvas priėjimas prie jų, asmenims užtraukia įspėjimą arba 30-140 eurų baudą, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 90-90 eurų baudą. Jei nusižengimas padaromas pakartotinai, asmenims gresia 50-300 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 200-550 eurų bauda.
| Pažeidimas | Baudos dydis (asmenims) | Baudos dydis (juridiniams asmenims) |
|---|---|---|
| Pakrančių apsaugos juostų pažeidimas (pirmą kartą) | 30-140 eurų | 90-90 eurų |
| Pakrančių apsaugos juostų pažeidimas (pakartotinai) | 50-300 eurų | 200-550 eurų |
Švedijos pavyzdys: Allemansrätten
Švedijoje galioja unikalus paprotinės teisės principas - Allemansrätten, kuris suteikia laisvę keliauti per svetimas žemes ir net laikinai čia apsistoti. Ši privilegija leidžia bent jau pėstiesiems eiti per svetimas žemes ir net laikinai čia apsistoti. Ja gali naudotis ir švedai, ir užsieniečiai.
Allemansrätten įpareigoja ne tik nedaryti žalos, bet ir nesudaryti kam nors nepatogumų. Todėl ši teisė negalioja golfo laukuose, nes žolių danga čia jautresnė. Kiekvienas bet kieno žemėje gali skinti gėles, rinkti uogas ir grybus, tik neleidžiama žaloti medžių ir kitos augalijos.
Švedijoje leidžiama pasistatyti palapinę keliautojo nuožiūra. Paprastai leidžiama neatsiklausus žemės savininko pasistatyti palapinę ar dvi vienai nakvynei. Apsistojant didesnei grupei ar ilgesniam laikui, reikia šeimininko leidimo. Tačiau palapinių negalima neatsiklausus statyti arti gyvenamojo namo, vasarnamio ar sodybos - iš čia jos neturi būti matomos.
Allemansrätten kiekvienam garantuoja teisę džiaugtis Švedijos gamta. Todėl neleidžiama statyti tvorų arba įspėjamųjų skydų, norint išprašyti žmones iš tokių vietų, kur ši teisė galioja. Norint patekti į laisvai lankomas vietas, leidžiama perlipti trukdančias tvoras, eiti pro vartus, tačiau neišlaužiant tvoros ir uždarant vartus.