Įmonių darbuotojų nuotraukų viešinimas: teisiniai aspektai Lietuvoje

Šiandien jau įprasta, kad įvairios įstaigos, pristatydamos savo veiklą, tinklapiuose ir socialiniuose tinkluose publikuoja nuotraukas ir vaizdo įrašus. Tačiau šioje srityje neretai kyla klausimų dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų. Aptarkime, ką iš tiesų leidžia ir ko draudžia BDAR, kalbant apie įmonių darbuotojų nuotraukų viešinimą.

Asmens teisę į atvaizdą reglamentuoja LR civilinis kodeksas, taip pat BDAR bei LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, nes atvaizdas laikomas asmens duomeniu. Visi šie teisės aktai numato, kad bet kurio asmens atvaizdas gali būti naudojamas tik su to asmens sutikimu, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Svarbu atminti, kad sutikimas būti fotografuojamam ar filmuojamam savaime nereiškia sutikimo, kad vaizdo medžiaga būtų paviešinta. Prieš publikuojant asmens atvaizdą internete ar bet kur kitur, būtina turėti sutikimą būtent tokiam asmens atvaizdo panaudojimui, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Sutikimo reikalavimai

Kalbant apie sutikimą dėl nepilnamečių atvaizdo naudojimo, tėvų sutikimas turėtų būti rašytinis. Štai keletas svarbių aspektų, kuriuos reikia turėti omenyje:

1. Atskiras dokumentas: Sutikimas turi būti pateikiamas kaip atskiras dokumentas arba turi būti sudaryta galimybė jame pažymėti atskiras sąlygas, dėl kurių sutinkama/nesutinkama.
2. Aiškus kalba: Sutikimas turi būti parašytas aiškia, suprantama kalba.
3. Konkretumas: Jei sutikimo sąlygos yra ganėtinai konkrečiai apibrėžtos, tada dėl kiekvieno pakartotinio vaiko fotografavimo / filmavimo ir jo atvaizdo viešinimo atskiro tėvų sutikimo nebereikia tol, kol duotas sutikimas galioja.

Šiuo atveju labai svarbu, kad sutikimo turinys būtų kuo išsamesnis ir kad jį pasirašantis asmuo galėtų pasirinkti: sutikti ar ne ties kiekviena atvaizdo panaudojimo galimybe.

Akcentuotina, kad būtina sutikimo sąlyga yra tai, kad asmuo dėl sutikimo davimo ar nedavimo galėtų apsispręsti visiškai laisvai, dėl to nei jis, nei jo vaikas, nepatirdamas jokių neigiamų pasekmių. Tarkime, iš tėvų gautas sutikimas dėl vaiko atvaizdo naudojimo nebus laikomas tinkamu, jei prieš tai tėvai bus perspėti, kad jiems nesutikus su nuotraukų publikavimu, jų vaikas negalės dalyvauti kokiame nors konkurse ar važiuoti į kokią nors ekskursiją.

Akcentuotina, kad tais atvejais, kai vaikas prieštarauja jo fotografavimui, filmavimui ir atvaizdo viešinimui, ši jo pozicija turėtų būti gerbiama, nesvarbu, kiek vaikui metų. Tačiau kalbant apie vaiko sutikimą jį fotografuoti, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, kadangi vaikai savarankiškai sutikimą dėl savo asmenų tvarkymo gali duoti nuo 14 metų. Vis dėlto, net ir dėl 14 metų asmens duomenų tvarkymo pravartu turėti ne tik jo, bet ir bent vieno iš tėvų sutikimą.

Asmuo, duodamas sutikimą, turi aiškiai suprasti sutikimo sąlygas ir pasekmes, vadinasi, jos vaikams turėtų būti pateikiamos aiškia bei paprasta kalba.

Paprastai daugiausiai įtampos dėl vaikų atvaizdų viešinimo ugdymo įstaigoms kelia renginiai, nes esant didelei masei vaikų, sudėtinga atskirti, kurio vaiko tėvai yra davę sutikimus, o kurių - ne. Nusprendus fotografuoti ir (ar) filmuoti renginį, patartina, vaikus ir tėvus iš anksto apie tai perspėti, kad jie galėtų laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo.

Kita vertus, ugdymo įstaigoms patartume turėti ir taisykles renginių dalyviams ir lankytojams, pvz., tėvams, edukacijų vedėjams ir pan., kuriose būtų aiškiai apibrėžta, kur ir kokia tvarka galima vaikus fotografuoti ir (ar) filmuoti, viešinti jų atvaizdus.

Štai keletas svarbių punktų, kuriuos reikia atsiminti:

• Reikalingas ne tik paties vaiko, bet ir nors vieno iš jo tėvų, globėjų ar rūpintojų sutikimas.
• Teisė į atvaizdą ir jos apsauga galioja ne tik tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, bet ir socialiniuose tinkluose.
• Fiksuojant panoraminį planą, kuriame neišryškinami konkretūs žmonės, sutikimo nereikia. Jei filmuojami (fotografuojami) konkrečiai išskirti žmonės ir jie yra aiškiai atpažįstami, tai reikia gauti jų sutikimą.

Atsakomybė už pažeidimus

Jeigu ugdymo įstaiga, neturėdama tinkamai duoto sutikimo viešinti nepilnamečio vaiko atvaizdą, jį paviešina internete, nepilnamečio tėvai ar globėjai, o kai kuriais atvejais, priklausomai nuo amžiaus, ir pats vaikas turi teisę reikalauti ugdymo įstaigos išimti skelbiamą nuotrauką ar vaizdo įrašą. Be to, minėti asmenys turi teisę reikalauti atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą.

Turtine žala yra laikomas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Svarbu paminėti ir tai, jog jeigu ugdymo įstaiga iš neteisėto atvaizdo viešinimo gavo naudos, tokia nauda galėtų būti pripažinta nukentėjusio asmens nuostoliais - turtine žala.

Neturtine žala yra laikomas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Siekiant gauti neturtinės žalos atlyginimą, privalu įrodyti ne tik tai, jog neteisėti veiksmai, kuriais padarytas pažeidimas, buvo ne mažareikšmiai, o intensyvūs, bet ir tai, kad tokia žala buvo patirta. Kiekvienu atveju, padarytas pažeidimas ir dėl jo kilę padariniai yra vertinami individualiai.

Pastebėjus be duoto sutikimo paviešintą nepilnamečio vaiko atvaizdą, pirmiausiai patartina tiesiogiai ugdymo įstaigai pareikšti reikalavimą pašalinti neteisėtai patalpintą nuotrauką ar vaizdo įrašą bei atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą, jei tokia buvo patirta. Atsakymo negavus ar nepavykus situacijos išspręsti taikiu būdu - teikti ieškinį dėl pažeistų teisių gynybos teismui.

Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo padarymas pats savaime nėra pakankamas pagrindas priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, visais atvejais, prieš kreipiantis į teismą, privalu atidžiai įsivertinti turimus įrodymus bei argumentus dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumo, nes ieškinio apimties patenkinimas turi tiesioginės įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.

Be to, be sutikimo paviešintas nepilnamečio vaiko atvaizdas suponuoja ir tai, kad ugdymo įstaiga gali būti pripažinta pažeidusi BDAR ir LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo taikomus reikalavimus. BDAR numato, jog didžiausia bauda už jo pažeidimą gali siekti iki 2 - 4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, arba iki 10 mln. - 20 mln. Eur.

Taigi ugdymo įstaiga gali viešinti nepilnamečių vaikų nuotraukas, tačiau tik esant tinkamai išduotam sutikimui.

Jei pastebėjote, kad jūsų nuotrauka (video) yra patalpinta internete be jūsų sutikimo, pirmiausia reikėtų kreiptis į interneto tinklalapio, kuriame paskelbta nuotrauka (video), valdytoją ir reikalauti ją pašalinti.

Jei susidūrėte su situacija, kai buvęs sutuoktinis viešina jūsų vaiko atvaizdus be jūsų sutikimo, pirmiausia rekomenduojama kalbėtis ir taikiai susitarti. Nepavykus to padaryti, reikėtų raštu nurodyti buvusiam sutuoktiniui, kad prieštaraujate tokiems jo veiksmams. Jei jis nereaguoja į jūsų prašymą, reikėtų kreiptis į teismą.

Be asmens sutikimo jo atvaizdą galima viešinti trimis atvejais: kai tai susiję su viešuoju interesu, kai fotografuojama viešoje vietoje arba kai fiksuojami teisės pažeidimai ar nusikaltimai.

Vis dėlto, net ir viešose vietose žmogus nepraranda savo privatumo, todėl fotografai turėtų gauti leidimą jį fotografuoti. Išimtis yra tada, kai žmogaus atvaizdas pateikiamas žeminančiai. Tais atvejais, kai pažeidžiama žmogaus garbė ir orumas, atvaizdo viešinti negalima. Taip yra net ir tada, kai tai susiję su visuomenės interesu ar vaizduojamas viešas žmogus.

Civilinio kodekso nuostatose nėra tokių griežtų teiginių, kad būtina gauti kiekvieno žmogaus leidimą publikuoti jo nuotrauką. Tačiau ir viešoje vietoje žmogus neturi teisės fotografuoti, jei kitas aiškiai parodo, kad su tuo nesutinka.

Eilinis žmogus, kuris nėra žurnalistas, negali tikėtis tokių pat galimybių ir teisių kaip redakcija. Jei privatus žmogus fotografuoja ar filmuoja kitą privatų žmogų, o vėliau tai viešina, jis turi susitaikyti, kad bus traktuojamas ne kaip žurnalistas, o kaip privatus asmuo.

Privatumo apsauga turi veikti ne tik profesionalioje žiniasklaidoje, bet ir socialinių tinklų paskyrose. Socialiniams tinklams taip pat galioja ir Visuomenės informavimo įstatymas, ir Nepilnamečių apsaugos įstatymas.

Pamatęs, jog jo nuotrauka kur nors publikuota be jo sutikimo, pilnametis asmuo turi pats kreiptis į Žurnalistų etikos inspektorių arba teismą.

2.22 straipsnis.

1. Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu.
2. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje.
3. Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Pirmiausia, įmonė pradėjusi tvarkyti asmes duomenis (šiuo atveju nuotraukas) netinkamai pasirėmė kitu (nei sutikimo gavimu) duomenų tvarkymo pagrindu ir to nepagrindė. Antra, sutikimas buvo duotas žodžiu ir su kliento abejonėmis, t. y. jis abejojo, ar taip greitai reikia kelti jo operacijos rezultatus. Tai rodo, kad sutikimas nebuvo duotas atsižvelgiant į esminius BDAR principus (duotas laisva valia; konkretus; pagrįstas informacija; nedviprasmiškas). Šiuo atveju sutikimas buvo dviprasmiškas, nekonkretus.

Šiuo atveju išvengti šio ginčo būtų padėjęs tinkamai įformintas sutikimas, taip pat tikėtina galėjo užtekti ir gydytojo aiškesnio paaiškinimo pacientui, kaip ir kodėl nuotraukas norimą paviešinti bei aiškus kliento sutikimo gavimas arba leidimas pagalvoti jei jo nebūtų gavęs. Aiškiau apibrėžta asmens duomenų tvarkymo politiką pacientų nuotraukų viešinimo klausimu įmonės viduje taip pat galėjo padėti išvengti konflikto.

tags: #imones #darbuotoju #nuotrauku #viesinimas #imones #patalpose