Įmonės patalpų šildymo tvarkos reikalavimai Lietuvoje

Šiuolaikinėse įstaigose, kuriose žmonės praleidžia didžiąją dienos dalį sėdėdami, svarbu užtikrinti ne tik patogumą, bet ir saugią bei sveiką darbo aplinką. Tai apima ir tinkamą patalpų šildymą, kuris turi atitikti tam tikrus reikalavimus.

Teisės aktai ir norminiai dokumentai

Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi atitikti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

• Lietuvos Respublikos Statybos Įstatymas
• Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministro Įsakymas
• Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro Įsakymas dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas".
• Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministerijos ir Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministerijos Įsakymas
• Lietuvos Respublikos Darbuotojų Saugos ir Sveikatos Įstatymas

Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, kuriuos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras, nustato:

• Statinių ir jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo reikalavimus.
• Darbo vietų įrengimo reikalavimus.
• Patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių išėjimų ir evakuacinių kelių įrengimo reikalavimus.
• Elektros instaliacijos įrengimo reikalavimus.
• Darbo vietų, esančių ne statiniuose įmonės teritorijoje, reikalavimus.

Bendrieji reikalavimai patalpoms

Įstaigų pastatų konstrukcijos nuolat tobulėja, o pastato konstrukcinė sistema priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip dydis, aukštų skaičius, statybos būdas ir klimatas.

• Statinys turi būti statomas ir pastatytas taip, kad trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos būtų išsaugotos arba pakeistos pagal statybos techninių ir specialių reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatas.
• Evakuaciniai keliai ir išėjimai turi būti paženklinti pagal normatyvinius dokumentus.
• Gesinimo priemonės turi būti paženklintos pagal galiojančius normatyvinius dokumentus.
• Į abi puses varstomos arba sukamosios durys bei vartai turi būti permatomi.

Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti pakankamai apsaugos priemonių, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai.

Apšvietimas

• Skirtingam regos darbui ir veiklai nustatytos atskiros kategorijos ir atitinkamai mažiausios NAK ribinės vertės.
• Skirtingi regos darbai ir patalpos skirstomi į skirtingas regos darbų grupes, kurioms atitinkamai nustatytos NAK mažiausios ribinės vertės.
• Darbo patalpoje gali būti išskirtos šoninio natūralaus apšvietimo zona (prie lauko sienos su langais) ir viršutinio natūralaus apšvietimo zona.
• Darbo patalpų nuolatinių darbo vietų bendram dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojamos išlydžio lempos.
• Esant kombinuotam dirbtiniam apšvietimui, bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvų skleidžiama darbo paviršiaus apšvietos vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 10 % kombinuoto dirbtinio apšvietimo apšvietos ribinės vertės, nustatytos tiems patiems šviesos šaltiniams, kurie naudojami ir vietiniam apšvietimui.
• Automatizuoto technologinio proceso įrenginių darbui stebėti turi būti naudojamas bendras dirbtinis apšvietimas.
• Darbo vietų dirbtiniam vietiniam apšvietimui turi būti naudojami šviestuvai su neperšviečiamais reflektoriais (atšvaitais).
• Viešųjų pastatų darbo patalpose turi būti naudojamas bendras dirbtinis apšvietimas. Patalpose, kuriose atliekami A-C grupės regos darbai (pvz., kabinetuose, darbo kambariuose, bibliotekose skaityklose, archyvuose ir pan.), gali būti naudojamas kombinuotas dirbtinis apšvietimas.

Specialūs reikalavimai darbovietėms lauke

• Darboviečių grindys turi būti tvirtos, stabilios ir neslidžios, be pavojingų išgaubų, angų ir nuožulnumų.
• Darbuotojai turi turėti galimybę saugiai atidaryti, uždaryti, reguliuoti bei fiksuoti langus, stoglangius ir vėdinimo įrenginius.
• Eskalatoriai ir judamieji takai turi veikti saugiai.

Šildymo sistemos reikalavimai

Šildymo sistemos turi atitikti patalpos paskirties reikalavimus ir užtikrinti komfortą bei saugumą.

• Viešosios paskirties ir gamybiniuose pastatuose šildymo sistemos turi galėti veikti mažesniu našumu dalinio (budinčio) šildymo režimu ne darbo metu bei poilsio ir švenčių dienomis.
• Dalinio (budinčio) šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi laiduoti patalpoje ne mažesnę kaip 5°C oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki skaičiuojamosios.
• Skersvėjai ar kiti veiksniai, darantys įtaką šilumos režimui, darbo aplinkoje neleistini, jeigu jie pablogina komfortines sąlygas ar sumažina darbo našumą.
• Santykinė vidaus oro drėgmė turi atitikti patalpos paskirties reikalavimus, pagal kuriuos yra suprojektuotos pastato konstrukcijos ir vėdinimo sistemos.
• Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal pastato paskirties, jame numatomo technologinio proceso reikalavimus. Turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas komforto lygis ir specifiniai reikalavimai.
• Šildymo sistemos šiluminės energijos šaltinis parenkamas pagal technines statybos vietos išgales. Turi būti įvertintos šildymo sistemos įrengimo ir eksploatacijos išlaidos, šildomų patalpų priešgaisrinės saugos ir higienos reikalavimai.
• Šildymo sistemos skaičiuojamasis šiluminis galingumas nustatomas pagal patalpų šilumos poreikį esant lauko oro skaičiuojamajai temperatūrai.
• Patalpų šilumos nuostoliai nustatomi pagal skaičiuojamąją patalpos oro temperatūrą.

Vėdinimas, oro kondicionavimas ir šildymas

• Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo oru būdas, taip pat sistemų konstrukcijos turi būti parinktos pagal pastato paskirtį ir eksploatacijos ypatumus taip, kad garantuotų norminį patalpų mikroklimatą ir oro švarumą normaliomis eksploatacijos ir lauko oro sąlygomis.
• Mechaninis vėdinimas naudojamas tuomet, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų.
• Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo sistemų veikimas derinamas tarpusavyje.

Žmonių sveikatai taip pat kenkia triukšmas, todėl įstaigose leistinas yra 55 dB garsas. Triukšmą galima mažinti naudojant kilimus, apmušalus, specialias lubų dangas ir pan.

Darbo vietos įrengimas

Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, o jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.

• Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.
• Projektuojant ir naudojant įstaigos įrangą griežti reikalavimai keliami darbo saugai, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir sveikatos sutrikimų, išlaikyti gerą psichologinį klimatą.
• Būtina numatyti erdvę poilsiui.

Darbo rezultatai priklauso nuo darbo laiko bei tempo. Be poilsio ir pertraukų įstaigose dirbantys žmonės negali dirbti, nes per didelis darbo krūvis sukelia stresinę būseną. Žmogus darbe sąveikauja su įranga, todėl dėmesys turi būti skiriamas žmogiškajam veiksniui, o ne technikai.

Remiantis minėtomis nuostatomis įstaigos turi planuoti savo patalpas bei jų įrangą. Įrangos išdėstymą patalpoje būtina periodiškai keisti.

Šilumos atjungimo tvarka

Šilumos vartotojų teisė atjungti buto ar kitos patalpos šildymo ir / ar karšto vandens vartojimo įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo bendros šildymo ir / ar karšto vandens sistemos bei keisti šildymo būdą įtvirtinta LR šilumos ūkio įstatyme. Ši teisė realizuojama vadovaujantis LR statybos įstatymo nuostatomis ir jį detalizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Pastato dalies, buto ar kitų patalpų savininkas ar jo įgaliotas asmuo, pageidaujantis atjungti savo šilumos įrenginius nuo pastato bendros šildymo sistemos, remiantis Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turi gauti statybą leidžiantį dokumentą - leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą.

Pagal Įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, atjungus šilumos įrenginius, statybos darbai užbaigiami surašant statybos užbaigimo aktą.

Šilumos įrenginių atjungimas vartotojų iniciatyva detaliai reglamentuojamas 2018 m. sausio 1 d. redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.

Vadovaujantis Civiliniu kodeksu sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Taigi norint pertvarkyti bendrąją pastato inžinerinę sistemą pirmiausia reikalingas daugumos (50 proc. + 1) pritarimas.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos pakeitimai, skirti užtikrinti šilumos punktų eksploatavimo teisingą investicijų atlyginimą šilumos punktų savininkams, bei pagerinti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ir eksploatavimo kokybę.

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos pakeitimai atlikti įvertinus suinteresuotųjų šalių siūlymus bei š. m. balandžio mėn. vykusių viešųjų konsultacijų gautus pasiūlymus.

Šildymo sąskaitos ir energijos efektyvumas

Šilumos suvartojimas yra tiesiogiai susijęs su lauko oro temperatūra, tačiau ne mažiau svarbus veiksnys - pastato energetinis efektyvumas. Didžiausią finansinę naštą patiria senų, nerenovuotų pastatų gyventojai.

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos gyventojai jau spėjo įsitikinti, kad oras-vanduo šilumos siurbliai yra vienas patogiausių ir ekonomiškiausių šildymo būdų. Ši technologija užtikrina stabilų šildymą, automatinį veikimą ir minimalią priežiūrą, todėl vartotojai gali mėgautis komfortu be papildomo vargo.

Būsto renovacijos banga Lietuvoje įgauna pagreitį - gyventojai vis dažniau renkasi ne tik atnaujinti pastatų išorę, bet ir investuoti į didesnį vidaus erdvių komfortą bei energinį efektyvumą. Šiuos šiandienos gyventojų poreikius geriausiai atliepia išmaniosios technologijos.

Apibendrinant, įmonių patalpų šildymo tvarkos reikalavimai Lietuvoje apima platų spektrą teisės aktų, techninių standartų ir darbuotojų saugos nuostatų, kurių laikymasis užtikrina saugią, sveiką ir komfortišką darbo aplinką.

tags: #imones #patalpu #sildymo #tvarka