Šiame straipsnyje aptarsime sklypo plano brėžinių reikalavimus ir mastelius Lietuvoje, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir standartus. Sklypo planas yra svarbus dokumentas, reikalingas įvairiems statybos ir projektavimo darbams.
Sklypo plano pavyzdys
Teisiniai ir Norminiai Aktai
Sklypo plano brėžiniams taikomi įvairūs teisiniai ir norminiai aktai. Žemiau pateikiami pagrindiniai standartai, susiję su statinio projektavimu ir techniniais brėžiniais:
- LST 1516 - Statinio projektavimas.
- LST EN ISO 128-20 - Techniniai brėžiniai. Bendrieji vaizdavimo principai. Linijos.
- LST EN ISO 128-21 - Techniniai brėžiniai. Bendrieji vaizdavimo principai.
- LST ISO 128-23 - Techniniai brėžiniai. Bendrieji vaizdavimo principai.
- LST ISO 5455 - Gaminio konstravimo dokumentai. Techniniai brėžiniai.
- LST EN ISO 5457 - Techniniai gaminio dokumentai.
Pagrindinės Sąvokos
Norint suprasti sklypo plano brėžinių reikalavimus, svarbu žinoti pagrindines sąvokas:
- Statinys - atitinka sąvoką, pateiktą Statybos įstatyme.
- Techninis projektas - projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte.
- Darbo projektas - projekto dalis, kurioje detalizuojami Techninio projekto sprendiniai ir pagal kurią atliekami statybos darbai.
Svarbu! Užsakovas yra ne statytojas, projektavimo darbų rangos sutartyje turi būti nurodoma, kokias funkcijas pasilieka pats statytojas ir kokias perduoda Projekto užsakovui.
Sklypo Plano Sudėtinės Dalys
Sklypo planas turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir jame turi būti pateikta tam tikra informacija. Apskritai, sklypo planas susideda iš:
- Aiškinamojo rašto
- Žemės sklypų ribų brėžinio (-ių)
- Procedūrų dokumentų
Aukštų planuose pažymimos fragmentų ir detalių vietos, nurodomi tikslūs matmenys. Aukštų planuose pateikiama ši informacija:
- Grindų danga (medžiaga, raštas, spalva ir pan.).
- Angų užpildymas, jei tai nepavaizduota aukštų planuose.
- Grindų dangos eksplikacija, kai pastate arba vienoje patalpoje yra keletas dangų tipų. Grindų dangų ribos apvedamos ištisine plačia linija.
Taip pat plane turi būti pažymėtos angos, deformacinės siūlės, kanalai, trapai ir t. t., skirtingų grindų konstrukcijų zonų ribos. Grindų dangos eksplikaciją galima sutapdinti su aukštų planais, tada grindų dangos eksplikacija pateikiama patalpų apdailos žiniaraštyje.
Sklypo Plano Mastelio Reikalavimai
Brėžinių, žiniaraščių, tekstų ir skaičiavimų lapų formatai turi atitikti LST EN ISO 5457 reikalavimus. Masteliai turi atitikti LST ISO 5455 reikalavimus.
Rekomenduojamas specialiojo plano mastelis - 1:500. Specialieji planai gali būti rengiami ir masteliu M 1:2000 arba M 1:1000, tačiau tokiu atveju specialiojo plano sprendiniai turi būti lengvai įskaitomi.
Specialiojo plano mastelis pasirenkamas įvertinus galimybę nustatyti ir pažymėti sprendinius.
Aukštų planuose pažymimos fragmentų ir detalių vietos, nurodomi tikslūs matmenys.
Papildomi Reikalavimai
Sklypo plane turi būti pateikti:
- Patalpų pavadinimai ir numeracija.
- Pagrindiniai patalpų matmenys ir plotai.
- Aikštelės, antresolės ir kitos konstrukcijos, kurios yra aukščiau vaizduojamos plokštumos, bet tame pačiame aukšte.
- Sanitariniai mazgai ir kita įranga, kuri nurodoma specifikacijose.
Statinio visumai įvertinti būtini statinio pjūviai. Brėžiniuose pateikiami tik architektūriniai pjūviai, nedetalizuojant atskirų konstrukcijų.
Fasadai yra grafiniai vaizdai, reiškiantys pastato vaizdą ir architektūrinę idėją. Fasaduose turi būti nurodomi aukščiai (absoliutūs ir santykiniai).
Žemės Sklypų Ribų Specialieji Planai
Žemės sklypų ribų specialieji planai (toliau - specialieji planai) rengiami žemės sklypų grupėms. Formuojant vieno ar dviejų naudojamų žemės sklypo ribas, rengiamas žemės sklypo planas (-ai). Žemės sklypų grupė - trys ir daugiau naudojamų žemės sklypų. Žemės sklypo planai rengiami pagal patvirtintą tvarką bei pavyzdį.
Rengiant specialiuosius planus, gali būti suformuojami ir nauji žemės sklypai. Naujam žemės sklypui specialiajame plane nustatomas tik jo naudojimo būdas. Visas šio sklypo teritorijos tvarkymo režimas nustatomas tik parengus detalųjį planą. Naujas žemės sklypas gali būti suformuotas tik savivaldybės organizuoto specialiojo planavimo metu.
Specialiųjų planų organizatoriai yra savivaldybių valdybos (merai) ir fiziniai bei juridiniai asmenys. Savivaldybių valdybos (merai) organizuoja specialiųjų planų rengimą parduodant ar nuomojant esamų privačių namų valdų žemės sklypus ir daržui, sodui ar kitai paskirčiai naudojamus žemės sklypus bei perduodant žemės sklypus neatlygintinai, taip pat formuojant žemės sklypus prie statinių ar įrenginių, perduodamų valstybės įmonei Valstybiniam turto fondui. Fiziniai ir juridiniai asmenys organizuoja planų rengimą parduodant ar nuomojant žemės sklypus prie jiems priklausančių statinių ar įrenginių.
Specialiųjų planų rengimą finansuoja jų organizatorius. Savivaldos institucijos finansuoja specialiųjų planų rengimą biudžeto lėšomis. Fiziniai ir juridiniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės organizuoja planavimą savo lėšomis.
Savivaldos institucijos gali organizuoti specialiųjų planų rengimą ir prie fiziniams bei juridiniams asmenims priklausančių statinių ar įrenginių. Tokiais atvejais fiziniai ar juridiniai asmenys turi kompensuoti specialiųjų planų (ar jų dalies) rengimo išlaidas pagal iš anksto sudarytą tarpusavio sutartį.
Rengti specialiuosius planus gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus ir sudarę sutartį su planavimo organizatoriumi. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi turėti kvalifikacinį atestatą, įrodantį, kad jie gali rengti teritorijų planavimo dokumentus.
Specialiųjų planų rengimo procesą sudaro nuosavybės teisę į turimą nekilnojamąjį turtą įrodančių dokumentų bei sklypų esamos padėties analizė ir sprendinių parengimas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas.
Planavimo sąlygas specialiesiems planams rengti išduoda tik savivaldybė ir institucijos, atsakingos už saugomas teritorijas, jei formuojami sklypai yra šių teritorijų ribose.
Žemės Sklypų Ribų Specialiųjų Planų Rengimo Taisyklės
Priedas prie l. e. aplinkos ministro pareigas 1999 05 31 įsakymo Nr. 1. Taisyklės taikomos formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus žemės ūkio paskirčiai (veiklai) pardavimui ar nuomai, taip pat formuojant esamų privačių namų valdų žemės sklypus ar kitų pastatų užimtus žemės sklypus, kurie perduodami nuosavybėn neatlygintinai.
Naudojamas žemės sklypas - žemės sklypas, pažymėtas namų ne valdos ar kitų pastatų techninės apskaitos byloje, o jei tokios nėra, - sklypas formuojamas prie jame esančių statinių, sodo ar daržo ir būtinas esamiems statiniams (sodui ar daržui) eksploatuoti.
Šiose taisyklėse naudojamos sąvokos atitinka teritorijų planavimą ir žemės reformą reglamentuojančių įstatymų bei poįstatyminių aktų sąvokas. Taisyklės privalomos teritorijų planavimo ir žemės reformos procedūrose dalyvaujantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Žemės sklypų ribų specialieji planai (toliau - specialieji planai) rengiami žemės sklypų grupėms. Formuojant vieno ar dviejų naudojamų žemės sklypo ribas, rengiamas žemės sklypo planas (-ai).
Specialiojo planavimo dokumentai turi būti viešai apsvarstyti. Savivaldos institucija apie priimtą sprendimą rengti specialųjį planą visuomenę informuoja per žiniasklaidą. Fiziniai ir juridiniai asmenys apie numatomą rengti specialųjį planą raštu informuoja su planuojamąja teritorija besiribojančių sklypų naudotojus.
Specialieji planai turi būti suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais arba jiems turi būti pritarta raštu. Specialieji planai derinami su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis ir su institucijomis, kurių teritorijų planavimo dokumentai yra įregistruoti savivaldybės tvarkomame teritorijų planavimo dokumentų registre.
Su specialiojo plano sprendiniais supažindinami formuojamų žemės sklypų naudotojai. Kiekvienas suformuoto žemės sklypo naudotojas raštu pritaria jo naudojamo žemės sklypo sprendiniams arba raštu pateikia dėl jų pastabas.
Specialieji planai derinami supaprastintąja tvarka. Derinimo trukmė vienoje institucijoje neturi viršyti 10 darbo dienų.
Specialieji planai privalo būti patikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančių institucijų. Specialiojo plano tikrinimo trukmė neturi viršyti 10 darbo dienų.
Specialiuosius planus tvirtina savivaldybės valdyba arba meras. Fizinių ar juridinių asmenų organizuoto specialiojo planavimo dokumentus tvirtinti teikia savivaldybės struktūrinis padalinys, atsakingas už žemės reformą.
Patvirtinti specialieji planai registruojami teritorijų planavimo dokumentų registre, o dokumento sprendiniai fiksuojami teritorijų planavimo duomenų banke.
Specialieji planai galioja neribotą laiką arba iki to laiko, kol atsiranda būtinybė juos keisti.
Formavimo ir Pertvarkymo Projektai
Taip pat formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti rengiamas ir siekiant pakeisti žemės sklypo paskirtį, tačiau tik tais atvejais, kai sklypas padalijamas į kelis atskirus sklypus. Perdalijimo atveju galimas supaprastintas variantas nerengiant formavimo pertvarkymo projekto.
Kainą lemia: sklypo dydis, projektavimo reikalavimai, užstatymas, kai kuriais atvejais nuotolis iki sklypo. Kadangi kiekvienas sklypas yra unikalus, užsakovų norai dažnu atveju yra skirtingi pasiūlymai teikiami idividualiai įvertinus šiuos ir prieš tai minėtus aspektus.
Bendrą formavimo ir pertvarkymo projekto kainą sudaro ne tik projektavimo darbai, bet ir pasiruošimo projektavimui darbai, taip reiktų įsivertinti darbus po projekto patvirtinimo.
Kitas dažnai pasitaikantis atvejis kada rengimas formavimo ir pertvarkymo projektas yra kai reikia suformuoti sklypą esamiems pastatams ( jei pastatų būklė gera, blogiausiu atveju užtenka paprastojo remonto funkcionavimui) eksploatuoti.
Formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai prie esamo sklypo prijungiama įsiterpusi žemė, turinti aiškiai apibrėžtus parametrus, tokius kaip gatvės, miško plotai, vandens telkiniai ar geležinkeliai. Šiuo atveju prijungiama žemė, kurios negalima suformuoti kaip atskiro sklypo.
Jei jus domina tik žemės sklypo paskirties pakeitimas ir sklypas nėra dalinamas į daugiau sklypų, tokiu atveju žemės klypo pertvarkymo projektas nereikalingas užtenka kreiptis į savivaldybę su prašymu ir jei šioje teritorijoje pagal bendrąjį savivaldybės planą įmanomas paskirties keitimas jis bus atliktas.
Formavimo ir Pertvarkymo Projektų Rengimo Apribojimai
Formavimo ir pertvarkymo projektai, rengiami vadovaujantis savivaldybės ir kitų suinteresuotų institucijų nustatytais reikalavimais, privalo atitikti teritorijoje galiojančius bendruosius, detaliuosius bei specialiuosius planus ir žemėtvarkos projektus.
Kiti Svarbūs Aspektai
Topografinė nuotrauka, tai detalus 2,5 D vietovės planas rengiamas masteliu 1:500, kartais sutrumpinai vadinamas toponuotrauka.
Žemės sklypo kadastriniai matavimai - tikslieji žemės matavimai liaudyje ne visai tiksliai vadinami geodeziniais matavimais. Geodeziniai matavimai iš esmės yra visi tikslieji matavimai kuriuose naudojami ypatingai tikslūs - geodeziniai prietaisai.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas gali būti puiki alternatyva statybai žemės ūkio paskirties sklype, jei to padaryti nėra galimybės pagal savivaldybė bendrąjį planą keičiant paskirtį.
Geodezinis planas pagal daugumos žmonių užklausas dažniausiai yra žemės kadastrinių matavimų planas.
Sklypo padalijimas - paslauga, kurios metu sklypas padajijamas į kelis atkirus sklypus arba atidalijima iš bendosios nuosavybės.
Žemės Sklypo Formavimas
Žemės sklypo formavimas - tai procesas, kurio metu suformuojami nauji arba pertvarkomi esami žemės sklypai pagal nustatytus teisės aktus. Jis apima sklypo padalijimą, sujungimą, ribų keitimą, atidalijimą ar naujo sklypo suformavimą laisvoje valstybinėje žemėje, vadovaujantis ZPDRIS sistema.
Žemės sklypų formavimo bei pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo”.
Visi veiksmai, susiję su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu, viešinimu, derinimu, tikrinimu ir tvirtinimu atliekami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (www.zpdris.lt)
Projektai rengiami vadovaujantis organizatoriaus išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimais.
Kas Organizuoja Projektų Rengimą?
Projektų rengimą organizuoja:
- Kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas;
- Miestų ir miestelių teritorijose - savivaldybės administracijos direktorius.
Reikalavimai išduodami iniciatoriui (sklypo savininkui ar įgaliotam asmeniui) pateikus elektroninio prašymo formą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (www.zpdris.lt). Projektai derinami su reikalavimuose nurodytomis projektą derinančiomis institucijomis.
Kada Atliekami Žemės Sklypų Formavimo ir Pertvarkymo Projektai?
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai atliekami:
- Formuojant naujus žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje;
- Padalijant žemės sklypus į atskirus žemės sklypus (sklypo padalijimas);
- Atidalijant bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis, jas suformuojant kaip atskirus žemės sklypus (sklypo atidalijimas);
- Sujungiant kelis žemės sklypus į vieną žemės sklypą (sklypų sujungimas);
- Prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie besiribojančio žemės sklypo;
- Keičiant gretimų žemės sklypų ribas (amalgamacija), kai vieno žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su greta esančiu žemės sklypu.
Atliekant dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų amalgamaciją, žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, jeigu amalgamuojama žemės sklypo dalis nėra racionalaus dydžio.
Reikalingi dokumentai, norint pradėti žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo procesą:
- Žemės sklypo planas (jei jis suformuotas);
- Nekilnojamojo turto registro išrašas;
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ar savivaldybės išduotas leidimas bei reikalavimai formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Kas Gali Būti Žemės Sklypo Performavimo bei Pertvarkymo Projekto Iniciatoriumi?
Žemės sklypo performavimo bei pertvarkymo projekto iniciatoriumi gali būti:
- Privačios žemės savininkas, kuris nori pertvarkyti ir performuoti savo asmeninę žemę (būtini tai įrodantys dokumentai);
- Projekto iniciatorius taip pat gali būti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Poreikis - formuojamas arba pertvarkomas valstybinis žemės sklypas;
- Savivaldybės tarybos direktorius. Tokiu atveju, kai reikia formuoti arba pertvarkyti būtent savivaldybei priklausančio žemės sklypo ribas.
Dėl detalesnės informacijos rekomenduojama ... Formavimo ir pertvarkymo projektu žemės sklypai gali būti padalinami, sujungiami, kitaip keičiamos jų ribos, paskirtis, prijungiami įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai, taip pat formuojami nauji sklypai.
Tam tikrais atvejais, kai keičiamos tik sklypų ribos, šiais projektais netgi gali būti koreguojami galiojantys detalieji planai. Tai šiek tiek paprastesnė procedūra už detalųjį planą, tačiau užtrunkanti ir susidedanti iš keleto etapų.
Prieš pradedant rengti formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - projektas), yra būtinas teisinis pagrindas - organizatoriaus sprendimas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai.
Prašymą pateikti galima dviem būdais - užpildžius tam tikrą prašymo formą ir pateikiant sprendimą priimančiai institucijai arba tiesiai per Žemėtvarkos Planavimo Dokumentų Rengimo Sistemą (ŽPDRIS). Jei dokumentai pateikiami pirmuoju būdu, organizatorius pats per 5 darbo dienas įkelia prašymą ir dokumentus į ŽPDRIS. Prie prašymo būtina pridėti tam tikrus dokumentus - Nekilnojamojo turto registro išrašus, žemės sklypų planus ir pan.
Organizaciatoriui priėmus sprendimą rengti projektą, jis privalo pateikti projekto rengimo reikalavimus, kuriuose turi būti konkrečiai ir aiškiai išdėstyta, kokiomis teisės aktų normomis ir į ką atsižvelgiant turi būti rengiamas projektas. Sprendimas pradėti Projektą priimamas per 10 darbo dienų ir per 5 darbo dienas apie tai informuojamas iniciatorius. Projekto rengimo reikalavimai turi būti išduodami per 5 darbo dienas nuo sprendimo pradėti projektą parengimo. Taigi, teorinis sprendimo ir reikalavimų išdavimo terminas - 20 darbo dienų. Jei iniciatorių atstovauja kitas asmuo, į ŽPDRIS sistemą turi būti įkeliama įgaliojimo kopija, kuri patvirtinama organizatoriaus.
Gavus sprendimą ir projekto rengimo reikalavimus, būtina įkelti sutarties su projekto rengėju kopiją į ŽPDRIS, kurią organizatorius turi patvirtinti. Projektas susideda iš grafinės ir tekstinės dalies, paprasčiau - brėžinių ir aiškinamojo rašto su pridedamais dokumentais. Projektas turi būti rengiamas elektroniniu būdu ŽPDRIS, tačiau kai kurios savivaldybės reikalauja ir patvirtintos popierinės versijos, nors teisės aktai to nenumato.
Kai gaunamas organizatoriaus derinimas, organizatorius privalo paskelbti informaciją apie parengtą projektą ir galimybes su juo susipažinti ŽPDRIS. Ši informacija turi būti viešinama ne trumpiau nei 10 darbo dienų. Organizatorius susipažinimo su parengtu projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos.
Atlikus projekto viešinimo procedūras, organizatorius ŽPDRIS teikia derinti projektą institucijoms, kurios pateikė projekto rengimo reikalavimus, taip pat saugomos teritorijos direkcijai, Kultūros paveldo departamentui, jei projektas rengiamas šių institucijų saugomose teritorijose, Lietuvos automobilių kelių direkcijai, jei žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės keliu ir pan. Jei projektu keičiama žemės sklypo paskirtis, jis visais atvejais turi būti derinamas su Regiono aplinkos apsaugos departamentu.
Projektas gali būti teikiamas tvirtinti tik gavus aukščiau aprašytą tai leidžiančią NŽT išvadą. Projektą tvirtina NŽT teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius, priklausomai nuo to, kuri institucija išdavė sprendimą pradėti rengti projektą.
Patvirtinus projektą, matininkai atlieka pertvarkytų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir parengia kadastrinių matavimų bylas, kurios pateikiamos tikrinimui Nacionalinėje žemės tarnyboje. Gavus teigiamą kadastrinių matavimo bylų patikrinimo aktą, žemės sklypo savininkas teikia prašymą NŽT teritoriniam padaliniui patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis (žemės sklypo suformavimo atveju), pakeisti nustatytų žemės sklypo kadastro duomenis ar pertvarkyti žemės sklypą ir patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis.
Kaip jau greičiausiai supratote, praktiškai viskas iki pat projekto patvirtinimo vykdoma ŽPDRIS priemonėmis. Nors ši sistema jau veikia be didesnių trūkumų, tačiau ji yra priklausoma nuo organizatoriaus veiksmų. Pavyzdžiui, neseniai teko susidurti su situacija, kai vieno rajono NŽT teritorinio skyriaus specialistas, atstovaujantis organizatorių, dėl neaiškių priežasčių vilkino projekto derinimą beveik tris mėnesius, kai pagal teisės aktų reikalavimus tai turėjo būti padaryta per 10 darbo dienų. Tai liečia ne tik organizatoriaus derinimo stadiją, bet ir bet kurią kitą ŽPDRIS operaciją - sistema laukia, kol specialistas paspaus mygtuką. Nors sistema ir veikia palyginus neblogai, tačiau kaip ir TPDRIS atveju (apie tai skaitykite ČIA), viską gadina ne visada savo darbą operatyviai atliekantys specialistai. Šiuo atveju kalti ir realiai sunkiai įgyvendinami teisės aktų reikalavimai - pavyzdžiui, patvirtinti projektą per 5 darbo dienas. Žinant kad ir Vilniaus miesto savivaldybės darbo specifiką, tai yra sunkiai įmanoma vien atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas įsakymas turi būti kruopščiai parengtas ir priklausomai nuo projekto, gali būti pakankamai didelės apimties.
Projektai rengiami vadovaujantis organizatoriaus išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimais. Projektų rengimą organizuoja: kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas; miestų ir miestelių teritorijose - savivaldybės administracijos direktorius. Reikalavimai išduodami iniciatoriui (sklypo savininkui ar įgaliotam asmeniui) pateikus elektroninio prašymo formą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (www.zpdris.lt). Projektai derinami su reikalavimuose nurodytomis projektą derinančiomis institucijomis.
Visi veiksmai, susiję su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu, viešinimu, derinimu, tikrinimu ir tvirtinimu atliekami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (www.zpdris.lt)
Sklypo formavimas - tai procesas, kurio metu suformuojami nauji arba pertvarkomi esami žemės sklypai pagal nustatytus teisės aktus. Jis apima sklypo padalijimą, sujungimą, ribų keitimą, atidalijimą ar naujo sklypo suformavimą laisvoje valstybinėje žemėje, vadovaujantis ZPDRIS sistema.
Žemės sklypų formavimo bei pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo”.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai atliekami