Lietuviai, kaip ir kiti Baltijos šalių gyventojai, savo būstą vertina kaip svarbiausią materialų turtą. Tačiau šios vasaros liūtys ir audros privertė dar kartą permąstyti, kaip svarbu pasirūpinti jo apsauga. Dažnėjant ekstremaliems oro reiškiniams - potvyniams, audroms ar sausroms - vis daugiau žmonių ieško patikimų namų draudimo sprendimų.
Šalies draudimo lyderio "Lietuvos draudimas" pastebi, kad itin neramūs pastarųjų metų žiemos ir vasaros orai, netikėti potvyniai, speiguotos žiemos, neįprastai karštos ir audringos vasaros lietuvius vis dažniau priverčia savo turto apsaugą patikėti draudimui.
Gamtos Stichijos ir Draudimo Poreikio Augimas
"Lietuvos draudimas" pernai fiksavo draudimo poreikio augimą, tiesiogiai susijusį su potvyniais ir audromis. Nedidelis naujų draudimo sutarčių didėjimas prasidėjo po pavasarinio potvynio, balandžio mėnesį naujai apsidraudusių užfiksuota 0,3 proc. daugiau lyginant su kovu. Gamtai nerimstant, gyventojai tapo dar aktyvesni: gegužę fiksuotas 28,5 proc, birželį - 54,8 proc. augimas. Didžiausią įtaką žmonių apsisprendimui draustis turėjo rugpjūčio mėnesį Lietuvoje siautusi audra - "Lietuvos draudime" sudaromų naujų draudimo sutarčių skaičius padidėjo net 89,5 proc.
„Pastarųjų mėnesių oro sąlygos parodė, kaip greitai stichija gali sunaikinti brangų turtą. Per šią vasarą jau užfiksavome 545 žalų atvejus, tiesiogiai susijusių su gamtos stichijų sukeltais padariniais. Dažniausiai pasitaikančios situacijos - užlieti rūsiai, per lubas besiveržiantis vanduo, kuris pažeidžia baldus, elektros prietaisus, grindų dangas. Vien per vasarą „Gjensidige“ klientams Lietuvoje dėl gamtos stichijų atlyginome 200 tūkst. Eur nuostolių, o Baltijos šalyse - beveik 350 tūkst.
Tai rodo, kad Lietuvoje audros ir liūtys praėjusiais metais padarė daugiau žalos nei kada anksčiau. Per kelias dienas po praėjusios vasaros stichijų registravome tokį draudžiamųjų įvykių skaičių, koks įprastai yra pasiekiamas per savaitę.
Svarbu paminėti, kad pastarieji metai mūsų šalies būsto savininkams buvo išskirtiniai - tapo išbandymu ir, deja, pateikė ne vieną antirekordą. Lietuvoje padažnėjo stichinės nelaimės, jos išaugino ir vidutinę draudimo išmoką.
Statistika ir Tendencijos
Statistikos duomenimis, būsto draudimo rinka Lietuvoje sparčiai auga nuo 2006 metų, kai nekilnojamojo turto pirkimo bumo metu ją paskatino privalomas bankų reikalavimas drausti su paskola perkamą būstą. Nuo 2006 iki 2009 metų būsto draudimas Lietuvoje didėjo nuo 13 iki 24 proc. visų būstų. Apmirus prekybai nekilnojamuoju turtu, draudimo paslaugų poreikis stabilizavosi, tačiau "Lietuvos draudimo" ekspertai mano, kad poreikį draustis pastaruoju metu augina būtent su dažnomis gamtos stichijomis susiję priežastys.
Skaičiai rodo, kad prieš septynerius metus būsto draudimą turėjo 24 proc. mūsų šalies gyventojų, šiandien ši draudimo rūšis - populiariausias būdas saugoti namus. Mūsų bendrovės užsakymu atliktų sociologinių tyrimų duomenimis, dabar būsto draudimą turi daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų.
Tarkim 2017-aisiais atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad beveik pusė lietuvaičių niekaip nesaugo būsto. Praėjo vos septyneri metai ir apklausos rodo visai kitokius skaičius - vos 20 procentų respondentų savo būsto likimą patiki likimo valiai. Specialistai tikina, kad šiuo metu populiariausias nekilnojamojo turto apsaugos būdas - būsto draudimas.
„NielseIQ“ apklausos duomenimis, jokių priemonių būsto saugumui užtikrinti pastaraisiais metais nenaudojo jau tik 21 proc. Dar stipresnis visuomenės požiūrio pokytis įvyko būsto draudimo klausimu.
Draudikai tikisi, kad šios priežastys paskatins Lietuvos būsto draudimo rinką ir toliau augti, nes, pavyzdžiui, Skandinavijoje būstą draudžiasi 90 proc.
Asmeninių finansų gidas. Būsto draudimas
Gyventojų Motyvacija ir Baimės
Remiantis tyrimo duomenimis, net 77 proc. lietuvių draudžia savo turtą tam, kad žalos atveju gautų kompensaciją. Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis mažesnis - po 61 proc. gyventojų įvardija tai kaip pagrindinę priežastį.
„Antroji pagal dažnumą priežastis, kodėl lietuviai draudžia savo būstą, yra noras jaustis saugiai. Šį motyvą nurodo 35 proc. respondentų Lietuvoje, dažniausiai tai - vyresnio amžiaus gyventojai (45-64 m.). Tuo tarpu Estijoje emocinio saugumo poreikis yra dar ryškesnis - net 55 proc. respondentų teigia, kad draudimą renkasi norėdami tiesiog jaustis ramiai, Latvijoje tai įvardijo 45 proc. apklaustųjų“, - apie tyrimo rezultatus pasakoja V.
Kita priežastis, skatinanti žmones rūpintis būsto saugumu - tai namus pasiglemžianti ugnis, ji yra skaudžiausia ir didžiausią baimę mūsų visuomenei kelianti nelaimė. Nei vanduo, nei vagys, nei kokie nors kitokie veiksniai nepridaro tiek nuostolių, kiek gaisras. Ir tai žinoma nuo seno: nieko nėra baisiau už ugnį. Kad ji gali sunaikinti visą turtą, jau neminint žmogaus gyvybės, rodo ir mūsų draudžiamųjų įvykių statistika.
Vos tik spaudoje pasirodo informacija apie stichines nelaimes ir su jomis susijusius nuostolius, žmonės puola drausti savo turtą. Draudimo kompanijos pastebi, kad norinčių apsidrausti padaugėja net trečdaliu. Ir tai vyksta kaskart po didesnių audrų, potvynių, ledų krušos, žaibo išlydžio sukeltų nelaimių. Puikus pavyzdys - sprogimas Viršuliškių daugiabutyje.
Sprogimas Viršuliškių daugiabutyje, vėliau - Panevėžyje ir Šakių rajone, gausus snygis praėjusį mėnesį, pastarojo rugpjūčio gamtos stichijos - įvykiai, kurie mūsų šalies žmones paskatino veikti. Nemaža dalis žmonių ėmėsi tikrinti, nuo ko jie yra apdraudę namus, kokios draudimo išmokos galėtų sulaukti skirtingų nelaimių atvejais ir kokią draudimo apsaugą būtų verta pastiprinti. Baimės akys - išties didelės, todėl po kiekvienos rezonansinės istorijos sulaukiame daugiau nei trečdaliu išaugančio klientų, norinčių apsidrausti būstą, skaičiaus.
Bankų Įtaka ir Privalomojo Draudimo Diskusijos
„Analizuodami rezultatus matome, kad 32 proc. 25-34 metų amžiaus respondentų nurodo, jog būsto draudimą pasirinko todėl, kad to reikalavo bankas, dažniausiai - sudarant būsto paskolos sutartį. Tai rodo, kad pirmąjį būstą įsigyjantys gyventojai vis dažniau susiduria su situacijomis, kai draudimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe“, - sako V.
Vis garsiau pasigirsta nuomonės, kad kiekvienas būstas Lietuvoje, kaip ir transporto priemonės valdytojų atsakomybė, būtų apdrausti, tačiau kol tokie sprendimai tik svarstomi, veikti reikia čia ir dabar.
Po pirmadienį šalyje siautusios audros gyventojams skaičiuojant nuostolius dėl nutrūkusio elektros tiekimo ir sugadinto turto, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mato ragina pradėti diskusijas dėl būsto draudimo populiarinimo tarp gyventojų.
„Sakyčiau, kad vis pasikartojant tokiems įvykiams, labai svarbus klausimas yra būsto draudimo. Ir Lietuvoje visgi dar palyginus nedidelė žmonių dalis draudžiasi būstą. Deja, tokiais atvejais kaip šis ar ankstesni nukenčia labiausiai socialiai pažeidžiami žmonės, jų būstai“, - „Žinių radijui“ trečiadienį kalbėjo V.
„Tai yra politinė diskusija. Aš šiame etape privalomumo, čia jau kaip liberalė kalbu, nenumatyčiau. Bet akivaizdu, kad reikia drastiškai plėsti, ar tai galėtų būti kažkokios paskatos žmonėms drausti savo pirmąjį būstą, čia jau yra politinės diskusijos, galbūt netgi kažkokios mokestinės lengvatų diskusijos klausimas, bet manau, kad jis labai reikalingas“, - akcentavo V.
Reikalavimas šią draudimo rūšį įtvirtinti kaip privalomąją, tikėtina, apribotų tiek vartotojų pasirinkimą, tiek trikdytų draudimo rinkos konkurencingumą.
Ką Reikia Žinoti Renkantis Būsto Draudimą?
Klientams tapo gerokai svarbiau žinoti, ką apima jų pasirinktas ar jau turimas draudimas. Svarbu žinoti, kad būsto draudimas apima visas pagrindines negandas: vagystes, ugnį, vandenį, gamtos jėgas.
Viena dažniausių žalų, nuo kurių nukenčia kaimynai, yra užliejimai. Būsto savininkas turėtų pasirinkti civilinės atsakomybės draudimą, kuris atlygina nuostolius kaimynams. Renkantis draudimo sumą patartina įvertinti, kad jos užtektų kaimynų buto remontui.
Svarbus privalumas apsidraus būstą - pagalba namuose visą parą be poilsio dienų. Tai yra skubios meistrų paslaugos, pavyzdžiui, pametus raktus, dužus stiklui ar užsikimšus vamzdynui. Užuot ieškoję meistro internete, klientai skambina draudimo bendrovei ir sulaukia praktinės pagalbos artimiausiu metu.
Taigi, besidraudžiantieji turėtų suprasti, kad draudimo kaina priklauso nuo labai daug faktorių, tokių kaip dydis, vertė, tipas (butas ar namas), statybos metų ir statybos būdo, pasirenkamos draudimo sumos, draudimo apsaugos dydžio. Pavyzdžiui, standartinio 60 kv.
Derėtų nepamiršti, kad rizikų gali būti įvairių, todėl draudimas apima visas įmanomas negandas. Į sąrašą įeina apsauga nuo vagysčių, ugnies padarytos žalos, vandens bei gamtos jėgų sukelti nemalonumai. Rekomenduojame gerai susipažinti su draudimo sutarties sąlygomis, jei yra poreikis, pasirinkti platesnę apsaugą, tarkim pasirūpinti ir savo namų turtu.
Prisiminkite, kad draudimą derėtų pirkti ne „iš reikalo“ ar „kad tik būtų“. Tiesa, visų Lietuvos draudimo kompanijų pasiūlymus galite rasti ir patikrinti vienoje vietoje.
„Gali atrodyti, kad standartines rizikas apimanti apsauga yra pakankama, tačiau pasirinkus ne standartinę, o plačiausią apsaugą, šis spektras pasikeičia kardinaliai. Tokiu atveju apdraudžiama nuo bet kokių staiga įvykusių turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykių. Nors išimčių esama, tačiau plačiausios apsaugos draudimas suteikia kur kas daugiau užtikrintumo. Deja, mūsų praktika rodo, kad dėl to gyventojai neretai kreipiasi tik jau susidūrę su žalomis“, - komentavo A.
„Savaime suprantama, kad turint būsto draudimą, įskaitant civilinės atsakomybės draudimą, procesas paprastai būna paprastesnis, lengvesnis ir atsakingam už įvykį, ir nuo jo nukentėjusiems. Visais atvejais išnagrinėjamos įvykio aplinkybės, gilinamasi į visą prieinamą informaciją ir ieškomas galimas sprendimas.
„Labai svarbu išsamiai ištirti įvykį ir nustatyti, dėl ko jis kilo. Tikrai įvykių kaltininkai nebūtinai būna butų savininkai, jais gali būti ir namą prižiūrinti įmonė, ir pašaliniai tretieji asmenys, pavyzdžiui, padegimo atveju. Jei įvykio kaltininkas neturės civilinės atsakomybės draudimo, nuostolius turės atlyginti pats kaltininkas“, - akcentavo T.
Žalos Apskaičiavimo Procesas
Žalos apskaičiavimo laiką lemia įvairūs veiksniai, susiję su draudimo sąlygomis, aplinkybėmis ir reikalingų dokumentų pateikimo eiga.
- Būsto draudimo atveju svarbus žalos dydis ir apimtis.
- Nedidelių žalų atvejais procesas paprastas, nes nereikalauja daug papildomų tyrimų.
Draudimo bendrovė negali pradėti skaičiuoti žalos, kol nėra pateikti visi būtini dokumentai. Kai kuriais atvejais draudikams reikia pasitelkti nepriklausomus ekspertus.
Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymus, draudikas privalo apskaičiuoti žalą ir išmokėti draudimo kompensaciją per 30 dienų nuo tada, kai pateikiami visi reikiami dokumentai.
Nors teisės aktai nustato bendrą tvarką, konkrečios draudimo bendrovės gali turėti skirtingas vidines procedūras.
Dažniausios priežastys, dėl kurių vėluojama apskaičiuoti žalą:
- Dokumentų trūkumas ar netikslumai.
- Ilgas ekspertų iškvietimo procesas.
- Draudimo bendrovės vidaus procesai.
- Klientų klaidos registruojant žalą.
Kaip paspartinti procesą:
- Paruošk dokumentus iš anksto.
- Bendrauk su draudimo bendrove.
- Stebėk procesą.
- Kreipkis dėl skundų.
Etiškas Draudimas
Tačiau svarbu suprasti, kad draudimo bendrovės ne tik padeda padengti nuostolius po nelaimių, bet ir veikia kaip reikšmingi ekonomikos investuotojai. Draudimo įmonės investuoja vartotojų mokamas įmokas į įvairius verslo sektorius. Šios investicijos gali būti nukreiptos tiek į tvarius projektus, tiek - deja - į iškastinio kuro pramonę ar taršias veiklas. Dalis didžiųjų draudimo bendrovių taip pat draudžia dideles įmones, kurios vysto naujus iškastinio kuro projektus.
Nepriklausomo, pelno nesiekiančio kooperatyvo „Etiškas vartotojas“ tyrimas įvertino 18 populiariausių būsto draudimo paslaugų teikėjų pagal etiką, aplinkosaugą ir skaidrumą. Dauguma bendrovių įvertintos 20-50 balų riboje, tačiau net 8 bendrovės nesurinko net 10 balų.
Pasirinkdami draudimo paslaugų teikėją, vartotojai renkasi ne tik saugumą nelaimės atveju. Pasirinkimu taip pat siunčiamas signalas, kokį pasaulį norima kurti. Etiško draudimo tema parodo, kaip vartotojų kasdieniai pasirinkimai gali turėti sisteminį poveikį.
Atsakingi vartotojai turi teisę ir pareigą žinoti, kas vyksta su jų sumokėtais pinigais ir kam jie pasitarnauja. Net jei vienas žmogus negali išspręsti klimato krizės, kolektyviniai pasirinkimai keičia rinką.
Namų draudimo poliso kaina svarbi - tačiau ji neturėtų būti vienintelis kriterijus. Kaip ir mityboje ar transporte, taip ir draudime - verta atsigręžti į tvarius, etiškus sprendimus.
Įsivaizduokite, jei kiekvienas draudimo pirkėjas paklaustų savo paslaugų teikėjo: „O ką jūs darote dėl klimato?“.
Privalomojo Civilinės Atsakomybės Draudimo Alternatyvos
Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Indrė Pelėdaitė LRT.lt komentavo, kad dar viena iš galimų alternatyvų, siekiant išvengti nuostolių, - turto draudimas.
„Ugnis, gaisras yra standartiškai gyventojų turto draudimo sutartimis draudžiama rizika, tad jei kaltininko kaimynai, nukentėję nuo gaisro, turėjo gyventojų turto draudimo sutartis, labai tikėtina, kad jų draudikai jiems atlygins sukeltą žalą, įvertintą pagal draudimo sutartyse nustatytas taisykles.
„Visų pirma, reikėtų keisti gyventojų civilinės atsakomybės draudimo veikimo principus, nustatant, kad net kaltininkui tyčia sukėlus žalą ar įvykus kitam nedraudžiamajam įvykiui, draudikas privalėtų atlyginti tretiesiems asmenims sukeltus nuostolius, pasilikdamas galimybę vėliau juos išieškoti iš kaltininko, taip pat reikėtų vienodinti privalomojo draudimo sąlygas ar net patvirtinti vienodas privalomojo draudimo taisykles“, - pabrėžė I.
„Tokio draudimo produkto nauda ir sklaida gali būti skatinama didesne informacijos sklaida ir švietimu. Kita galimybė patiems gyventojams iniciatyviai reguliuoti šį klausimą, pavyzdžiui, susitarti, kad gyventojų turto ir civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas visiems konkrečios gyventojų bendrijos nariams, taip siekiant apsaugoti save ir kaimynus“, - sakė I.
Visgi V. Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad savaitės pradžioje praūžusi audra parodė, kad šalies institucijos yra ne visada pajėgios susitvarkyti su ekstremaliomis situacijomis.
„Gerai, kad dabar yra tokia treniruotė, kuri yra tiesiog (...) pamoka, suteikta gamtos, o ne priešo, kuris tą darytų kryptingai. Iš to turime padaryti išvadas, pamokas. Kitą kartą būti ne tik patys geriau pasirengę, bet ir institucijos greičiau, sparčiau reaguoti. Kaip skelbia elektros energijos skirstymo operatorius ESO, elektros po audros vis dar neturi 66 tūkst.