Lietuvoje kolektyviniai sodai ir juose esantys sklypai yra reguliuojami įvairiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerija nuolat peržiūri ir tobulina teisinę bazę, siekdama užtikrinti efektyvų ir skaidrų bendro naudojimo objektų valdymą.
Šiuo metu galiojančio Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos daugiausiai pritaikytos daugiabučių gyvenamųjų pastatų butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams. Bendrijų negali steigti administracinės, gamybinės ir kitos negyvenamosios paskirties pastatų patalpų savininkai, neatsižvelgta į kai kurias specifines individualių namų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo sąlygas.
Aplinkos ministerija parengė ir antrą kartą teikia derinti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas, išplėsiančias nekilnojamojo turto savininkų galimybes valdyti jų bendrojo naudojimo objektus.
Priėmus siūlomą Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymo projektą bendrijas galėtų steigti ir gyvenamųjų, ir negyvenamųjų pastatų butų ir kitų patalpų savininkai, žemės sklypų, taip pat ir sodo sklypų, savininkai, nesvarbu, kokia būtų pastato ar žemės sklypo naudojimo paskirtis.
„Kai daugybė individualių namų, sklypų ar negyvenamųjų patalpų savininkų turi prižiūrėti bendro naudojimo objektus, bendrija yra vienas efektyviausių būdų juos administruoti. Kadangi pasiekti visišką sutarimą tarp visų savininkų yra beveik neįmanoma, svarbu užtikrinti, kad nekilnojamojo turto savininkai turėtų galimybę demokratiškai ir skaidriai spręsti bendrus klausimus“, - sako pranešime cituojama aplinkos viceministrė dr.
Rengiant teisės aktų pataisas buvo atsižvelgta, kad Sodininkų bendrijų įstatymas taip pat nustato nekilnojamojo turto savininkų bendro naudojimo objektų valdymo būdą steigiant bendrijas, todėl nuspręsta į naują vieningą bendro naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją sistemą integruoti ir sodininkų bendrijas, atsisakant specialaus teisinio reguliavimo, taikomo mėgėjų sodo teritorijose.
Renovuojamas daugiabutis Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt
Numatytas pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis - iki 2030 m. pabaigos sodininkų bendrijoms sudaryti ar atnaujinti ir pasitvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašus ir pakeisti savo įstatus pagal Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendrijas įstatymo nuostatas.
Pataisose numatyta, kad nuo 2031 m. Sodininkų bendrijų įstatymas nustos galioti, tačiau dabartinės sodininkų bendrijos ir toliau galėtų veikti bendra tvarka - vadovaujantis Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymu.
Kai kurios Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos, susijusios su reikalavimais dėl sodo sklypuose statomų statinių atstumų iki sklypo ribos ar su medžių ir krūmų sodo teritorijoje sodinimu ir priežiūra, dubliuoja specialiųjų teisės aktų nuostatas - Statybos įstatymą, statybos techninius reglamentus, Želdynų įstatymą ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.
Norint išvengti teisinio reguliavimo spragų ir išsaugoti sodininkų bendrijų narių teisėtus interesus įsigaliojus Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymui, parengtos Žemės įstatymo, Žemės reformos ir kitų susijusių įstatymų pataisos. Bendrai teikiamas 12 įstatymų keitimo projektų paketas.
Žemės įstatymo pataisomis, pavyzdžiui, siūloma nustatyti, kad žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie bus įtraukti į bendrojo naudojimo objektų aprašą ir bendrijos įstatus, paskirties ir žemės naudojimo būdo keitimui bus būtinas bendrojo naudojimo objektų savininkų pritarimas. Šia nuostata būtų ribojama galimybė be savininkų pritarimo pakeisti žemės paskirtį ir pastatyti, pavyzdžiui, prekybos centrą ar daugiabutį namą.
Šių įstatymų projektai paskelbti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki š. m. rugsėjo 2 d.
Sodo namų plotas ir aukštis
Sodo namų didžiausias leistinas bendras plotas statant be papildomų projektų ir leidimų nuo 2024 m. lapkričio galės siekti iki 50 kv. m, o didžiausias leistinas aukštis privalės neviršyti 5 m. Iki šiol didžiausias leistinas plotas tokiems statiniams siekė 80 kv. m.
Įsigaliojus pakeitimams sodo namo maksimalus leidžiamas dydis bus iki 50 kv. m.
Apibendrindama Aplinkos ministerijos atstovė atkreipė dėmesį, kad namai, kurių statybos procedūrų pradžia bus fiksuota iki 2024 m. lapkričio 1 d., bus užbaigiami pagal teisės aktus, galiojusius iki 2024 m. „Tokių namų taip pat nereikės perregistruoti Registrų centre. Visos kitos to paties objekto statybos procedūros bus vykdomos pagal teisės aktus, galiojusius tų procedūrų pradžios metu (prašymo užregistravimo dieną)“, - pabrėžė A.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Deivis Valiulis LRT.lt teigė, kad 80 kv. „Mes, kaip asociacija, ir aš iš praktikos kritinio poveikio statybai tame pakeitime nematau. Tai galbūt aktualiau Vilniaus miestui, kur labiau probleminis ar stringantis statybos leidimų išdavimo procesas.
Vilniaus rajono bendrasis planas. Šaltinis: regia.lt
Pagrindiniai pokyčiai ir datos:
- Iki 2030 m. pabaigos: Sodininkų bendrijos turi atnaujinti bendrojo naudojimo objektų aprašus ir įstatus.
- Nuo 2031 m.: Sodininkų bendrijų įstatymas nustoja galioti, bet bendrijos veikia pagal Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymą.
- Nuo 2024 m. lapkričio: Sodo namų didžiausias leistinas plotas - 50 kv. m, aukštis - 5 m.
Šie pakeitimai siekia užtikrinti efektyvesnį teisinį reguliavimą ir apsaugoti visuomenės interesus, derinant nacionalinius teisės aktus su Europos Sąjungos reikalavimais.
Inovatyviausia Lietuvoje naujagimių būklės stebėjimo sistema duomenis siųs į mobiliuosius įrenginius
tags: #kolektyvinis #sodas #sklypas