Patekus į automobilio avariją ar turtą suniokojus stichinei nelaimei, kai kurie žmonės nutaria gudrauti ir pasipelnyti draudimo bendrovės sąskaita - nurodoma didesnė žala, netikslios įvykio aplinkybės arba net inscenizuojamas pats įvykis. Tada „Vienna Insurance Group“ (VIG) priklausančiose draudimo bendrovėse darbą pradeda Žalų tyrimų skyriaus ekspertai, kurių užduotis - lyg detektyvams atskleisti sukčiavimo atvejus.
Per pirmąjį šių metų pusmetį skyrius išaiškino sukčiavimo atvejų už daugiau nei pusę milijono eurų. Žalų tyrimų skyriuje visos dienos išskirtinės - nėra dviejų visiškai vienodų sukčiavimo atvejų, todėl šešiems skyriaus darbuotojams tenka pasitelkti kūrybiškumą ir tyrėjo nuojautą, kad išaiškintų neteisėtų bandymų pasipelnyti atvejus.
Anot R. Švarco, smulkūs įrodymai dedami kaip akmenukai ant svarstyklių, galiausiai įrodymų lėkštelė tampa tokia sunki, kad nusikaltimas tampa akivaizdus. 90 proc. sukčiavimo atvejų išaiškinama dar neišmokėjus draudimo išmokos, o dar apie 7 proc.
Sukčiavimo prevenciją galima vadinti draudimo bendrovių kasdiene darbo higiena, kuri ypač aktuali prognozuojant ekonominį sunkmetį. Ji reikalinga ir verslo tvarumui užtikrinti, ir visuomenės sąmoningumui didinti - aiškiai suvokdami, kad einant šiuo keliu uždirbti nepavyks, žmonės patys keičia savo elgesį“, - sako BTA Žalų tyrimų skyriaus vadovas Robertas Švarcas.
Austrijoje įsikūrusi tarptautinė draudimo milžinė „Vienna Insurance Group“ (VIG), kuriai priklauso ir BTA, praeityje atliko išsamią sukčiavimų studiją ir padarė išvadą, kad su sukčiavimais reikia kovoti sistemingai, apjungiant visų grupei priklausančių draudimo bendrovių geriausią praktiką.
Todėl Lietuvoje veikiančiose VIG draudimo bendrovėse 2019 metais buvo įkurtas bendras sukčiavimų prevencijos ir tyrimų padalinys. Netrukus analogiški padaliniai sukurti visose šalyse, kur veikia VIG.
Populiariausios sukčiavimo schemos
Naujausioje PPPKC analizėje skelbiama, kad šių metų pirmąjį ketvirtį dažniausi sukčiavimo būdai buvo:
- Phishingas
- Investicinis sukčiavimas
- Romantinis sukčiavimas
- Kiti sukčiavimai
Phishingas
Phishingas - tai sukčiavimo būdas, kuomet piktavaliai apsimeta įmone, banku, policija, Valstybine mokesčių inspekcija ar kita organizacija, kurios žinutės gali sukelti stresą.
Sukčiai siunčia SMS ar el. laiškus, kuriuose gąsdina baudomis, nepriemokomis ar įsilaužimais į paskyras. Šiuose laiškuose ir žinutėse paprastai pateikiamos ir nuorodos į suklastotas minimų organizacijų svetaines ir raginama jas paspausti bei suvesti savo duomenis. Tokių atvejų sausio-kovo mėnesiais Lietuvoje fiksuota per 900.
Investicinis sukčiavimas
Ši sukčiavimo schema dažniausiai prasideda nuo netikėto „investicijų eksperto“ skambučio, kuris atsiunčia nuorodą į „investavimo platformą“ ir žada neregėtą pelno maržą. Deja, neretu atveju tai dar būna ne pabaiga. Sukčiams pradingus atsiranda tariamieji gelbėtojai, kurie prisistato policijos ar kitos institucijos atstovais ir nurodo, kad gali pagelbėti. Tik reikia susimokėti papildomus administracinius mokesčius. Investicinio sukčiavimo atvejų fiksuota apie 500. Tačiau išviliojamos sumos yra kur kas didesnės - vidutiniškai po 3200 Eur. Iš viso tokiu būdu sukčiai šiemet sausio-kovo mėnesiais pasisavino 1,6 mln. Eur.
Romantinis sukčiavimas
Šiuo atveju sukčiai socialiniuose tinkluose ir pažinčių svetainėse susikuria netikras anketas su liūdnomis istorijomis ir taikosi į ieškančius giminingos sielos. Sukčių sukurtos istorijos remiasi keliais tipiniais scenarijais. Tačiau visos priverčia aukas pasijausti reikalingoms ir mylimoms. Romantinio sukčiavimo atvejų pirmąjį ketvirtį fiksuota beveik 100, o išviliotų lėšų suma sudarė daugiau kaip 135 tūkst. Eur.
Kiti sukčiavimai
Dar viena didelė incidentų grupė priskiriama kategorijai „kiti sukčiavimai“. Ji apima įvairius sukčiavimo būdus, kurie negali būti priskirti vienai konkrečiai tipologijai. Į ją patenka sukčių skelbimai internete apie neegzistuojančias prekes, netikri būsto nuomos skelbimai, pavedimai už „Booking.com“ ar „AirBnB“ platformų ribų ir pan.
Visgi automatinių sistemų bei prevencijos specialistų pastangomis sustabdyta pavedimų ir mokėjimų už 2,9 mln. Eur. Dar 220 tūkst. Eur finansų įstaigoms pavyko sugrąžinti. Kitaip sakant, bankai nesnaudžia. Tačiau visos atsakomybės ant jų pečių užkrauti negalima.
Kaip atpažinti sukčių?
Pasak R. Švarco, norint apgauti žmogų, pirmiausia turi įvykti kažkoks kontaktas: telefonu, internetu, elektroniniu paštu arba tiesiogiai. Įvykus kontaktui vienu iš šių kanalų, pereinama prie melagystės: sukuriamas reikiamas vaidmuo arba apsimetama konkrečiu žmogumi. Viso to sukčiui reikia, kad „nuginkluotų“ auką: ji prarastų budrumą ir, sukėlęs emociją, jis galėtų lengviau ja manipuliuoti.
Jis primena klasikinius melagystės atvejus: apsimetama į bėdą patekusiu artimuoju, turtuoliu iš tolimos šalies ar aukos vadovu. „Vis dėlto pasitaiko ir nestandartinių atvejų.
Pavyzdžiui, įsivaizduokite: maža kaimo parduotuvė, į ją užeina žmogus, ima vartyti žurnalus. Tada prieina du „keliautojai“, kurie tarpusavyje kalbasi, jog yra užsieniečiai ir jiems skubiai reikia nuvykti į kitą miestą. Ir čia žvilgsnis nukrypsta į pardavėją, kuri girdėjo visą pokalbį, prašant pagelbėti, laikinai nupirkti Zimbabvės dolerius už kasoje esančius pinigus, kol žmogus suvažinės iki bankomato. Ši, įtikinta natūraliai įvykusio pokalbio, išima pinigus iš kasos, o abu „keliautojai“ prapuola. Vėliau paaiškėja, jog pinigus iš kasos ji iškeitė į netikrus, žaidimo pinigus“, - pasakoja R.
Dar viena panaši apgavystė - į parduotuvę užėjęs pasiturinčiai atrodantis žmogus sako, jog švęs jubiliejų, todėl jam reikia įsigyti didelį kiekį alkoholio. Ant prekystalio pasidėjęs didelę storą piniginę, ima vardyti, kokių gėrimų jam reikės.
„Abu šiuos atvejus vienija tai, kad sukčiai atlieka tam tikrus veiksmus, kurie mus įtikina jų socialiniu statusu: esą tai žmonės, kuriems pinigai nėra problema. Drauge tai kuria spaudimą aukai nepasirodyti menkesne, nesureikšminti didelių sumų. Ši schema pasitelkiama ir investiciniame sukčiavime, sudarant įspūdį, kad keli tūkstančiai eurų - menkniekis“, - pastebi R.
„Nežinau, ar tai sutapimas, bet du kartus su kolegomis nuėję į kavinę ir tikrindami sąskaitą pastebėjome, jog joje yra įtraukta daugiau maisto ir gėrimų, nei iš tiesų suvartojome. Padavėjai teisinosi klaida, esą netyčia priskaičiavo kito stalo užsakymą, tačiau keista, kad ši klaida abiem atvejais buvo į didesnę pusę. Gali kilti įtarimų, jog taip daroma tyčia, manant, kad didesnė kompanija pasidrovės aiškintis ir skaičiuoti, nenorėdami blogai pasirodyti vieni prieš kitus“, - svarsto R.
„Būna, žmonės tiesiog nedrįsta pasakyti „ne“, parodyti nepasitikėjimą, sukelti kitam neigiamų emocijų.
„Visi žinome vadinamąjį „labas, mama“ sukčiavimą, kai žmogus yra bauginamas nemalonumais artimajam. Kitais atvejais sukčiai siunčia tikrų pareigūnų vardais pasirašytus laiškus, kur grasinama bauda, sankcijomis už vaikų pornografiją ir panašiai. Atitinkamai sukčiai visad pasiūlo greitą išeitį iš sudėtingos situacijos: sumokėk pinigų ir tavo artimasis neturės problemų, provokuoja reaguoti, pasiaiškinti“, - pasakoja R.
„Sukelta emocinė būsena yra laikina, netrukus nuslūgsta. Tai žinodami sukčiai bando savo scenarijų formuluoti taip, lyg vėliau problemos nebūtų įmanoma išspręsti: reakcijos reikalaujama čia ir dabar. Todėl labai svarbu visad išlikti sąmoningais, gebėti net ir įtemptoje situacijoje atsitraukti ir identifikuoti savo emocinę būseną“, - sako R.
Kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo?
BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas rekomenduoja:
- Niekuomet nesidalinkite savo PIN kodu.
- Išmesdami dokumentus, kuriuose yra jūsų asmens duomenų, visuomet smulkiai juos suplėšykite.
- Neatskleiskite savo asmens ir finansinių duomenų net ir techninės pagalbos specialistams.
- Neskubėkite pasitikėti žmonėmis, kurie skambina ar užsuka į jūsų namus ir kažką siūlo.
- Neatidarinėti nuorodų ir prisegtų dokumentų elektroniniuose laiškuose, jei nepažįstate ar nepasitikite siuntėju.
- Prisiminkite, kad bankai niekada neprašo jūsų prisijungimo duomenų.
- Taip pat nepasitikėkite asmenimis, kurie prisistato teisėsaugos pareigūnais ir pokalbio metu prašo nurodyti jūsų banką, sąskaitos duomenis ar PIN kodą.
- Netikėkite gąsdinimais, kad nesuteikus šių duomenų, bus užblokuota sąskaita ar panašiai.
„Kaip draudimo sukčiavimų ekspertai siekiame perprasti apgavystės mechanizmą, jos procesą, psichologiją. Dėl to analizuojame skirtingus sukčiavimo būdus - tai leidžia išgryninti bendrus principus, kuriais naudojasi sukčiai. Juos žinodami, galime laiku suvaldyti situaciją ir apsisaugoti nuo finansinės ar kitos materialios žalos“, - sako R. Švarcas.
Suplanuoti ir spontaniški sukčiavimai
R. Švarcas pasakoja, kad, visus sukčiavimo atvejus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: iš anksto kruopščiai suplanuotus ir spontaniškus, kurie sugalvojami jau po to, kai nutiko įvykis, kuris įprastai būtų pripažintas nedraudžiamuoju.
Anot jo, suplanuotų nusikaltimų vykdytojai, tarsi tikri verslininkai, analizuoja draudimo bendroves, patikrina jų akylumą „bandomaisiais“ įvykiais, ieško spragų taisyklėse ar kontaktų įmonės viduje. Šie asmenys neretai būna „pasižymėję anksčiau“ - dažnai turi kriminalinės patirties ir oficialiai niekur nedirba.
Tuo metu spontaniškai sukčiaujantieji po tikro draudiminio įvykio skėčiu neretai bando pakišti ir seniau atsiradusius apdrausto turto trūkumus. Sukčiavimo prevencijos ekspertams lengviausia išaiškinti atvejus, kai draudimas įsigyjamas jau po laiko. Pavyzdžiui, kai autoįvykis nutinka važiuojant neapdrausta transporto priemone.
Įdomu tai, kad bandyti apgaulės būdu išspausti sau naudos bando ir gerbiami, visuomenėje labiau žinomi asmenys.
„Tiriant spontaniškus sukčiavimus, kurie vėliau pasitvirtino, teko apklausinėti mokytoją, turtingą verslininką, politiką, gydytoją. Tačiau tai itin reti atvejai, kurie pasitaiko kartą per kelerius metus“, - prisimena R. Švarcas.
Plano pradžia - inscenizacija
Suplanuotų sukčiavimo atvejų vykdytojus neretai išduoda ne kartą naudojamas tas pats veiksmų modelis - nepadeda ir bandymai prasmukti „pro radarą“ išnaudojant bendrininkus ar priemones.
Štai šiaulietis, prekybos padangomis bendrovės vadybininkas, buvo sumanęs uždirbti iš KASKO draudimo su papildoma padangų apsauga, imituodamas padangų sugadinimus. Tyrėjams pavyko nustatyti bent 17 atvejų, kai plano sumanytojas ir jo talkininkės tyčia ar tariamai apgadindavo vienos automobilio ašies padangas. Pagal sutarties sąlygas, draudimo bendrovė tokiais atvejais kompensuodavo padangų keitimą abiem ašims. Tokiu būdu schemos sumanytojas manė užsidirbęs apie 7 tūkst. eurų.
Šiaulietis pėdsakus bandė mėtyti į pagalbą pasitelkdamas savo žmoną bei motiną, taip pat - bent penkis skirtingus automobilius, kurių vienas priklausė žmonos įmonei.
Visgi, pasidžiaugti neteisėtu uždarbiu nepavyko - tyrėjai, nagrinėdami santykinai mažos žalos atvejį - pranešimą apie pradurtą padangą - apčiuopė siūlo galą.
O visas tyrimas baigėsi tuo, kad buvo nustatyta net keletas sukčiavimo atvejų skirtingose draudimo bendrovėse.
Beje, draudikai, baigę vidinį tyrimą, šiam „verslininkui“ suteikė galimybę bendradarbiauti atskleidžiant visą sukčiavimo mąstą ir grąžinant neteisėtai gautus pinigus. Tačiau, įtariamas sukčius kategoriškai neigė savo kaltę, tad tyrimas buvo atiduotas į teisėsaugos rankas.
Priklauso nuo kultūros ir ekonominės situacijos
„Sukčiavimo atvejų kiekį lemia kintantys išoriniai veiksniai, todėl negalima pasakyti, kad yra kažkokių aiškių tendencijų. Labiausiai vietos sukčių aktyvumą koreguoja ekonominė padėtis Lietuvoje - per sunkmetį įtartinų atvejų smarkiai pagausėja. Taip pat sukčiavimų dažnis siejasi su gyventoju mentalitetu, draudimine praktika, draudimo taisyklėmis bei teisėsaugos aktyvumu“, - pasakoja R. Švarcas.
Esą mažiausiai bandančių pasipelnyti iš draudimo yra Skandinavijoje ir Vakarų Europoje. Mat ten istoriškai ekonomika yra stabilesnė ir stipresnė, o draudiminė praktika gyvuoja ilgiau.
„Baltijos šalyse ir tokiose valstybėse, kaip Moldavija, Rumunija, Juodkalnija, Albanija, gyventojai turi daugiau ambicijų verslauti, yra „alkanesni“ uždarbiui“, - paaiškina ekspertas, apgailestaudamas, kad uždarbiavimui ne visuomet pasirenkami sąžiningi būdai.
Sukčių ieško ir buvę pareigūnai, ir kompiuteriai
Kovodami prieš sukčiavimą VIG grupės ekspertai Lietuvoje bendradarbiauja su kolegomis iš Latvijos ir Estijos, palaiko ryšį ir su tyrėjais iš kitų užsienio šalių. Dalis padalinio darbuotojų yra buvę teisėsaugos pareigūnai, turintys nusikaltimų tyrimų patirties.
„Siekdami identifikuoti galimus sukčiavimo atvejus veikiame kompleksiškai. Greta primityvių metodų, kai pagal duomenų ir asmens elgesio išskirtinius požymius kyla įtarimas, papildomai stebime, tiriame ir brangesnes žalas, bei atsitiktines žalas, kurios neatitinka visiškai jokių kriterijų, - sako BTA ekspertas.
Taip pat naudojamos specialios kompiuterinės programos, leidžiančios dideliame duomenų masyve greitai įžvelgti tendencijas bei ryšius tarp asmenų ir turtinių objektų.
Tiesa, specialistas pripažįsta, kad pirminiai nesąžiningumo ženklai nėra šimtu procentų patikimi. Sukčiavimo atvejams įprastai būdingi požymiai gali pasitaikyti ir sąžiningiems klientams.
Kibernetinis sukčiavimas
Didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ perspėja gyventojus dėl suaktyvėjusių kibernetinio sukčiavimo atvejų. Pastarosiomis dienomis sukčiai ėmė kurti apgaulingas svetaines, kurios vizualiai imituoja oficialią draudimo bendrovės savitarnos sistemą - tokiu būdu piktavaliai siekia išvilioti lėšas ir asmeninius duomenis. Gyventojai perspėjami išlikti budriais, neaktyvuoti nepatikimų nuorodų ir naudotis tik oficialiais bendrovės klientų aptarnavimo kanalais.
Kaip pažymi „Lietuvos draudimo“ kibernetinės saugos vadovas Baltijos šalims Andrėjus Mochovas, sukurdami netikras interneto svetaines ir jas talpindami virtualioje erdvėje, sukčiai turi aiškų tikslą - prisidengę bendrovės vardu išvilioti klientų lėšas. Sukčiai imituoja oficialią draudimo bendrovės savitarnos platformą ir tokios svetainės interneto paieškos sistemų gali būti melagingai pateikiamos kaip teisėtos.
„Pagrindinis šių atakų tikslas - išvilioti vartotojų prisijungimo duomenis ir pinigus, neretai ir prieigą prie asmeninių finansų. Tai klasikinis socialinės inžinerijos atvejis, kai siekiama išgauti jautrius asmens duomenis ir atlikti pinigų vagystes”, - sako A. Mochovas.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, kibernetinių grėsmių augimas Lietuvoje išlieka ryškus. Praėjusiais metais buvo fiksuota daugiau nei 3,5 tūkst. incidentų, tai yra 63 proc. daugiau nei 2023 m. Daugiau nei pusė šių atvejų (59 proc.) buvo susiję su socialinės inžinerijos atvejais. Tokiu būdu paveiktų duomenų subjektų skaičius padidėjo beveik 3 kartus (1,5 mln.), palyginus su 2023 m., rodo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenys.
„Kibernetinių grėsmių skaičius nuolat auga, ir viena ryškiausių tendencijų - klastotės, imituojančios teisėtus paslaugų kanalus. Todėl norint naudotis mūsų bendrovės el. paslaugų kanalais, raginame klientus tikrinti svetainės adresą ir naudotis tik oficialiais kanalais - www.ld.lt, www.savasld.lt arba mobiliąja programėle. Kilus bet kokiam įtarimui dėl svetainės patikimumo, rekomenduojame jokių asmeninių duomenų nepateikti ir neatlikti mokėjimų“, - pabrėžia „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Kibernetinio saugumo atmintinė
A. Mochovas primena, kaip atpažinti rizikingas situacijas ir pasirūpinti savo duomenų saugumu:
- Visada tikrinkite svetainės adresą.
Investicinis sukčiavimas
Viešojoje erdvėje ir kiekvieno žmogaus aplinkoje žodis „investicija“ tapo kasdienišku: „investavau į grožį“, „investavau į gerus žieminius batus“ ir pan. Kad dažniausiai tai - ne investicija, o išlaidos, nesusimąstoma. Juolab nepagalvojama, kad kiekvieną tikrą investiciją lydi ir rizika, kurią būtina pasverti.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2024 m. II ketvirtį investicinio sukčiavimo atvejų mažėjo (378 atvejai, palyginti su 551 pirmąjį metų ketvirtį), tačiau iš gyventojų šiuo metodu išviliotų lėšų suma augo ir, palyginti su kitais sukčiavimo metodais, dėl investicinio sukčiavimo gyventojų patirti finansiniai nuostoliai buvo didžiausi. Per antrąjį šių metų ketvirtį investiciniai sukčiai iš gyventojų išviliojo 1,7 mln.
„Investicinis sukčiavimas - metodas, kuriam geriausias ir kone vienintelis priešnuodis yra kritinis žmogaus mąstymas. Pavojaus signalas turi įsijungti tą pačią akimirką, kai su asmeniu susisiekia nepažįstamas žmogus ir pasiūlo investuoti su didelio pelno garantija ir minimalia rizika. Kiekvieną investiciją lydi rizika: kuo didesnė grąža - tuo didesnė rizika, ir investicijų sėkmė negali būti garantuota. Be to finansų įstaigos neteikia atsitiktinių pasiūlymų investuoti gyventojams telefonu ir juolab konsultacijų šia tema, jei pats gyventojas dėl to nesikreipė. Jei žmogus jau susivokė, kad įklimpo į finansinio sukčiavimo schemą, svarbu nedelsiant apie tai informuoti policiją ir kredito įstaigą“, - komentuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Ji priduria, kad tiek Lietuvos bankų asociacija, tiek kiti finansų rinkos partneriai nuolat viešumoje teikia informaciją apie finansinio sukčiavimo metodus, mastą ir rekomendacijas, kaip išvengti susidūrimo su finansiniais sukčiais. „Tikiuosi, kad edukacija ir mūsų visų pastangos ugdant gyventojų finansinį raštingumą duos laukiamų rezultatų ir gyventojai taps atsparesni piktavalių pinklėms“, - sako E.
Tiek apie investicinį sukčiavimą, tiek apie kitus finansinio sukčiavimo metodus informacijos galima rasti svetainėje www.atpazinksukciu.lt, čia pat galima pranešti ir apie sukčiavimo atvejus el.
Investicinio sukčiavimo schemos - sudėtingos, o ryšys su potencialia auka užmezgamas palaipsniui ir pasitelkiant įvairias manipuliacijas. Gyventojas gauna netikėtą pasiūlymą investuoti platformoje, kuri žada didžiulę grąžą ir neįtikėtinai mažą riziką.
Jei žmogų pavyksta sudominti - iš pradžių siūloma investuoti nedidelę, iki kelių šimtų eurų, sumą, kartais netgi pademonstruojama pirmosios investicijos grąža neva asmens sąskaitoje, kuri iš tikrųjų yra sukčių kontroliuojama sąskaita. Žingsnis po žingsnio iš žmogaus pradedama reikalauti vis didesnių sumų, tikinant, kad tik taip asmuo sulauks žadėto milžiniško uždarbio.
Sukčiai įtikina bendravimą perkelti į pokalbių programėles, tuomet pradeda daryti vis didesnį psichologinį spaudimą aukai, reikalaudami investuoti vis daugiau ir nesidrovėdami netgi siūlyti skolintis iš artimųjų, pažįstamų žmonių ar greitųjų paskolų įmonių. Jei žmogus primygtinai paprašo išmokėti investuotą sumą, finansiniai sukčiai paprastai dingsta.
Kaip atpažinti investicinį sukčiavimą:
- Žadamas pernelyg didelis pelnas su minimalia rizika.
- Neaiški „investavimo bendrovė“.
- Skubotas sprendimų priėmimas.
- Pasiūlymas skamba geriau, nei tai įmanoma.
- Telefonu žadami milžiniški turtai - beveik visada apgaulė.
- Slaptumas. Sukčiai įkalbinėja nepasakoti aplinkiniams apie „investicijas“, tikindami, jog informacija „konfidenciali“.
- Netikėtumas. Kritiškai vertinkite kiekvieną netikėtai gautą pasiūlymą investuoti. Jei žadama didžiulė grąža - pasidomėkite apie rizikas.
- Tikrinkite pasiūlymą: peržiūrėkite Lietuvos banko viešai skelbiamus licencijuotų ir reguliuojamų finansų valdymo įmonių sąrašus.
- Neskubėkite ir apgalvokite.
- Saugokite asmeninę informaciją.
Ką daryti, jei jau patekote į sukčių pinkles?
Atpažinimo priemonės lange vartotojui rodomas pranešimas apie tvirtinamą mokėjimo operaciją, nurodant operacijos sumą ir gavėjo informaciją bei prašoma suvesti tik vartotojui žinomą PIN2 kodą.
„Svarbu atsiminti paprastą taisyklę: jungiantis prie interneto banko reikia tik PIN1 kodo. Tokiu atveju jokiu būdu nereikėtų skubėti spausti patvirtinimo - būtina atidžiai perskaityti, kokią operaciją tvirtinate ir kam pervedamos lėšos“, - pabrėžia D.
Pasak D. Uosytės, patekus į sukčių pinkles labai svarbus reakcijos greitis. SEB primena, kad oficiali banko svetainė yra www.seb.lt, todėl jungiantis prie interneto banko patariama adresą visada įvesti patiems į naršyklę, o ne spausti nuorodas, gautas SMS žinutėse, el.
Taip pat būtina atidžiai tikrinti svetainės adresą ir įsitikinti, kad naudojamas saugus ryšys.
„Budrumas yra svarbiausia apsauga. Todėl kiekvieną kartą vedant asmeninius duomenis svarbu įsitikinti, kad tai darote tikroje svetainėje, o tvirtinant mokėjimo operacijas, svarbu skaityti telefono ekrane pasirodančius pranešimus, kurie informuoja, kokią operaciją tvirtinate, vengti greitų paspaudimų, dažnai jų net neperskaičius“, - sako D.
Taip pat būtina pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Šis centras rūpinasi svetainių blokavimu.