Šaltas butas ir didelės šildymo sąskaitos - tai dažnos problemos, su kuriomis susiduria senos statybos daugiabučių namų gyventojai. Nors pastatų apšiltinimas iš išorės yra laikomas efektyvesniu, kartais tai nėra įmanoma dėl įvairių priežasčių. Tokiu atveju, buto šiltinimas iš vidaus gali būti alternatyvus sprendimas. Lietuvoje šis patalpų apšiltinimo būdas yra neretai naudojamas, ypač sovietmečiu statytuose daugiabučiuose namuose, kur gyventojai, nesulaukdami renovacijos, savarankiškai imasi veiksmų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo sąskaitas. Apšiltinimą iš vidaus renkasi ir kolektyvinių sodų gyventojai, norėdami pritaikyti senus vasarnamius nuolatiniam gyvenimui.
Tačiau, prieš pradedant darbus, svarbu atidžiai išnagrinėti visas galimybes ir pasirinkti tinkamas medžiagas. Kokie gi yra sienų šiltinimo iš vidaus privalumai ir trūkumai?
Kodėl verta šiltinti sienas iš vidaus?
Apšiltinus sienas iš vidaus, ženkliai sumažinsite šilumos perdavimą tarp vidaus ir lauko aplinkos. Kokie dar privalumai?
- Išsaugomas naudingas patalpos plotas.
- Galima apšiltinti sienas kiekviename kambaryje atskirai, priklausomai pagal poreikį arba planuojamo remonto galimybes.
- Jeigu nenorite apšiltinti visų būsto patalpų, neprivalote to daryti.
- Apsišiltinus namus, ženkliai sumažėja erdvės įšilimo laikas.
Nusprendėte, kad jau atėjo metas apsišiltinti namus?
Namo šiltinimas iš vidaus
Galimos problemos ir sprendimai
Vienas iš dažniausių argumentų, kodėl nepatariama šiltinti pastato iš vidaus - gerokai sumažėjantis bendras plotas. Tačiau specialistų teigimu, tai dar nėra pati didžiausia problema. Prastai atliktas šiltinimas kambariuose gali sukelti nepageidaujamas pelėsio kolonijos.
Santykinės drėgmės lygis senosios išorinės sienos konstrukcijoje padidėja, nes senoji siena žiemą yra vėsesnė - tai lemia viduje esantis šiltinamasis sluoksnis. Padidėjusio drėgmės lygio problema kyla ne tik žiemą, bet dėl vidinio šiltinamojo sluoksnio senosios sienos papildomai drėksta ir vasarą. Taigi, neapdairiai apšiltinus seno mūrinio pastato vidų galima nepataisomai pakenkti laikančiajai konstrukcijai. Dešimtmečius ir šimtmečius gerai išsilaikiusios išorinės sienos dėl papildomos drėgmės gali pradėti pelyti ir net irti dėl šalčio daromos žalos. Dėl pirmiau minėtų priežasčių taisyklė, kad daugiau izoliacijos, geresnė izoliacinės medžiagos λ vertė ir geresnė apšiltintos sienos U vertė yra geri dalykai, nėra taikoma vidaus šiltinimo atveju.
Tačiau siena jungiasi su gretimomis konstrukcijomis, tokiomis kaip sienos, grindys ir lubos, ir pradeda jas vėsinti. Būtent tuomet pradeda kauptis vandens garų kondensatas. Dėl šios priežasties rudenį drėksta ne tik išorinė sienos dalis, bet ir giluminiai jos sluoksniai. Specialistai pastebi, kad paprastai pelėsis susidaro ne dėl vienos ar kitos medžiagos savybių, bet netinkamo jų naudojimo.
„Jei patalpos šiltinamos iš vidaus, tuomet tarpe tarp apšiltinimo medžiagos ir sienos santykinė kambario drėgmė pasiekia 100 proc., kai vidinėse patalpose rekomenduojama palaikyti 40-60 proc. drėgmę. Vaizdžiai tariant, prasiskverbusi drėgmė atsiduria spąstuose ir pradeda kondensuotis ant vidinių patalpų sienų. O perdrėkusios sienos yra palanki terpė veistis pelėsiui“, - pasakojo specialistas.
Sprendimai:
- Pirmiausia, apie ką derėtų pagalvoti šiltinant sieną iš vidaus yra oro tarpai.
- „Šiltinant namą iš vidaus svarbiausias ir būtinas dalykas užpildyti tarpsienius izoliacine medžiaga.
- Nemažiau svarbu ir kaip klijuojamos plokštės.
- Jei sienos iš vidaus apšiltinamos akmens vatos teromoizoliaciniu sluoksniu, nederėtų jo daryti storesnio nei 5 centrimetrai.
Šiltinimo medžiagos turi būti sandariai priklijuotos, nepaliekant tarpų orui cirkuliuoti tarp šiltinimo medžiagos ir šiltinamos sienos. Taip pat kuo didesnės plokštės, mažiau sujungimų - tuo sandarumas yra užtikrintesnis.
Drėgmės patekimo prevencija
Problemą galima išspręsti: tarp apšiltinimo medžiagos ir kambario apdailos (pavyzdžiui, gipskartonio plokštės) dedama 0,2 mm storio polietileninė plėvelė arba folija, kuri sustabdo vandens garų skverbimąsi. Tada drėgmė kaupiasi ne ant sienos, o ant plėvelės. Tačiau nors drėgmė jau nebegadins sienos, ji vis tiek kaupiasi, todėl reikės spręsti, kaip ją pašalinti - tai geriausiai padaryti įrengiant papildomą vėdinimą.
Lieka kita problema - tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienų susidaro papildomi įtempimai, sienose gali atsirasti plyšių, įtrūkimų. „Todėl jei ryžotės apšiltinti iš vidaus, tai reikėtų daryti visame name ar bent jau visai galinei namo sienai, bet dėl minėtų priežasčių nerekomenduotina tik vienam butui ar vienai sienai“, - patarė T. Čerauskas.
Šiltinimo medžiagos
Galima šiltinti kapiliariai aktyviomis, vandens garus gerai praleidžiančiomis medžiagomis. Taip pat galima šiltinti vandens garams nelaidžia medžiaga. bauroc RENOVE šiltinamosios plokštės yra gaminamos iš akytojo betono, kuris yra kapiliariškai aktyvi ir vandens garams laidi medžiaga.
Medžiagos kapiliarinis aktyvumas yra naudingas tik tuo atveju, kai kondensavimosi procese vanduo neužšąla, t. y. temperatūra šiltinamojoje medžiagoje yra pliusinė. Esant labai šiltam ir drėgnam patalpos orui, ant senos sienos vidinio paviršiaus kondensuojasi daugiau vandens nei jo gali pašalinti kapiliarinis drėgmės srautas.
Žinant bent apytikrę senų sienų šiluminę varžą, nesudėtinga nustatyti, kokio storio termoizoliacija tinka konkrečiai sienai. Eksperimentiškai nustatyta, kad šiltinamosios medžiagos storis šiltinant iš vidaus, jeigu nėra vandens garų izoliacijos, gali būti apytikriai apie 4 cm.
Medžiagų pasirinkimo įtaka sienos temperatūrai
Toliau pateiktoje diagramoje aiškiai parodomas iš vidaus pridėtos šiltinamosios medžiagos poveikis senosios sienos temperatūros režimui žiemos metu.
Kaip aiškiai matyti iš diagramos dešiniajame grafike, apšiltinus seną šaltą akmeninę sieną, kurios U vertė yra U=1W/(m²∙K), plonomis, tik 5 cm storio PIR šiltinamosiomis plokštėmis, sena akmeninė siena visiškai įšils, kai lauko temperatūra bus -5,8 °C!
Darbų eiga
Nežiūrint į tai, kad darbus galima atlikti be didesnių investicijų, savomis jėgomis, vis tik apšiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to.
Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienoje yra langų bei durų, būtina kruopščiai apšiltinti angokraščių ir sąramų apačią. Klijuojamas polistireninio putplasčio plokštes labai svarbu gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikro micetams veistis. Ant šiltinamos sienos šiltinimo plokštės išdėstomos taip, kad plokščių horizontalių eilių vertikalios siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinius tašus arba metalinius profilius, nes ties jais susidaro šilumos tilteliai.
Svarbu atsiminti
Jei individualių namų savininkai, įvertindami pastato būklę, gali lengviau priimti sprendimus, tai daugiabučių namų gyventojai turi labai atsakingai priimti sprendimą apsišildyti savo butą iš vidaus. Vienas, pagerindamas savo gyvenimo sąlygas, gali pakenkti kitiems.
tags: #buto #apsiltinimo #is #vidaus #medziagos