Skaitytojai dažnai susiduria su klausimais dėl laidojimo išlaidų kompensavimo, ypač kai palikimą paveldi kiti asmenys. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvos įstatymai ir teismų praktika reglamentuoja laidojimo išlaidų padengimą iš paveldėto turto.
Teisinis Reglamentavimas
Pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnį, laidojimo išlaidos yra reglamentuojamos, tačiau nei Civiliniame kodekse, nei kituose įstatymuose tiesiogiai nenurodoma, ar paveldėtojai privalo atlyginti laidojusiam asmeniui patirtas išlaidas.
Vis dėlto, remiantis susiklosčiusia teismų praktika, paveldėtojai privalo atlyginti asmeniui, kuris pasirūpino laidotuvėmis, pagrįstas laidojimo išlaidas. Ši praktika remiasi bendraisiais teisės principais, tokiais kaip teisingumas, protingumas ir proporcingumas.
Lietuvos aukščiausiasis teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-171/2012 nurodė: „Kadangi nėra teisės akto, kuris reglamentuotų byloje kilusio ginčo teisinį santykį ar į jį panašų santykį, ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais (teisingumo, protingumo, proporcingumo), t. y. taikant teisės analogiją.“ LAT konstatavo, kad jeigu vienas iš įpėdinių palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto.
Teismų Praktikos Pavyzdys
Šiaulietė V. E. kreipėsi į teismą, nurodydama, kad buvo mirusiojo sugyventinė, ir prašė iš mirusiojo dukros, paveldėjusios palikimą, priteisti patirtas laidojimo išlaidas.
Ieškovė nurodė patyrusi šias išlaidas:
- 550 Lt už gėles karstui papuošti
- 1090 Lt už mirusiojo rūbus, karstą, žvakes, išlaidas fotografui
- 550 Lt už ritualines apeigas bažnyčioje
- 200 Lt kunigui
- 250 Lt giesmininkams
- Išlaidos duobkasiams, šarvojimo salei nuomoti ir t.t.
Mirusiojo duktė (palikimo paveldėtoja) nesutiko su ieškiniu, teigdama, kad ieškovė elgėsi savo nuožiūra ir su ja nederino veiksmų. Tačiau pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę atlyginti ieškovei patirtas išlaidas.
Šiaulių apygardos teismas 2013-09-20 nutartyje nurodė, kad atsakovei nesiėmus vykdyti tiek teisinės, tiek moralinės pareigos, tokios moralinės pareigos vykdymą prisiėmė ieškovė.
Gedulingi Pietūs
Kadangi dukra nesutiko mokėti net už gedulingus pietus, apygardos teismas dėl gedulingų pietų pasisakė taip: „Mirusysis buvo palaidotas pagal krikščioniškus papročius, laikantis lietuvių laidojimo papročių. Tarp šalių nėra ginčo dėl faktų, kad po laidotuvių gedulingi pietūs buvo surengti. Šis paprotys - vaišės mirusiojo garbei yra istoriškai susiklosčiusi tradicija, kai palaidoję mirusįjį, lydintieji grįždavo šermenų puotos į mirusiojo namus, gedulingi pietūs reiškia valgio dalijimąsi su gyvaisiais ir mirusiaisiais bei į šermenis sukviestomis dievybėmis. Senieji rašytiniai šaltiniai kalba apie lietuvių šermenis kaip apie vėlės vaišinimą, organizuojamą mirusiojo garbei, mirusiojo garbei. Ši tradicija išlikusi iki šiol. Teismų praktikoje išlaidos gedulingiems pietums priskiriamos prie atlygintinų, ką yra pasisakęs ir Lietuvos aukščiausiasis teismas.“
| Išlaidos | Suma (Lt) |
|---|---|
| Gėlės karstui | 550 |
| Drabužiai, karstas, žvakės, fotografas | 1090 |
| Ritualinės apeigos | 550 |
| Kunigas | 200 |
| Giesmininkai | 250 |
| Duobkasiai, šarvojimo salė | N/A |
Šis pavyzdys iliustruoja, kad teismas atsižvelgia į tradicijas ir papročius, vertindamas, kokios išlaidos laikomos pagrįstomis laidojimo išlaidomis.
Kaip tvarkyti paveldėto turto mokesčius (venkite brangiai kainuojančių klaidų!)
