Valstybės paveldėto turto realizavimas yra svarbus procesas, kuriame dalyvauja įvairios institucijos, įskaitant teismus ir Turto banką. Teismai atlieka svarbų vaidmenį tvarkant paveldėjimo klausimus, o Turto bankas yra atsakingas už valstybės turto valdymą ir realizavimą. Šiame straipsnyje aptarsime teismų vaidmenį paveldėjimo procese, Turto banko funkcijas realizuojant valstybės paveldėtą turtą, teisinį reglamentavimą ir kitus svarbius aspektus.
Teismų vaidmuo paveldėjimo procese
Teismai yra atsakingi už paveldėjimo teisės klausimų nagrinėjimą. Jie sprendžia ginčus dėl paveldėjimo, nustato paveldėtojų teises ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Šis procesas yra būtinas norint tinkamai identifikuoti turtą, kuris pereina valstybei kaip paveldėtojas.
Turto banko funkcijos realizuojant valstybės paveldėtą turtą
Turto bankas yra valstybės įmonė, kurios pagrindinė funkcija yra valdyti, naudoti ir disponuoti valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tai apima ir valstybės paveldėtą turtą.
Turto bankas organizuoja šio turto pardavimą aukcionuose ar kitais būdais, siekiant užtikrinti efektyvų valstybės turto panaudojimą ir pajamas į valstybės biudžetą.
Turto banko veiklos principai:
- Skaidrumas: Turto pardavimo procesai yra vieši ir skaidrūs.
- Efektyvumas: Siekiama maksimalios naudos valstybei iš turto realizavimo.
- Teisėtumas: Veikla vykdoma griežtai laikantis teisės aktų.
Teisinis reglamentavimas
Valstybės paveldėto turto realizavimas yra reglamentuojamas įvairiais teisės aktais, įskaitant Civilinį kodeksą ir kitus norminius aktus, kurie nustato paveldėjimo tvarką ir valstybės turto valdymo principus.
Svarbu paminėti nutarimus, kurie įsigaliojo skirtingais laikotarpiais ir turėjo įtakos turto valdymo procesams.
Svarbios datos ir nutarimai
Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos svarbios datos ir nutarimai, turėję įtakos valstybės turto valdymo procesams.
| Data | Pakeitimas |
|---|---|
| 2024 m. rugpjūčio 21 d. | Pakeista |
| 2024 m. liepos 17 d. | Pakeista |
| 2023 m. balandžio 5 d. | Pakeista |
| 2021 m. gruodžio 22 d. | Pakeista |
| 2020 m. gegužės 6 d. | Pakeista |
| 2018 m. rugpjūčio 13 d. | Pakeista |
| 2016 m. sausio 8 d. | Pakeista |
| 2015 m. kovo 13 d. | Pakeista |
| 2014 m. lapkričio 26 d. | Pakeista |
| 2014 m. rugpjūčio 27 d. | Pakeista |
| 2013 m. rugpjūčio 21 d. | Pakeista |
| 2012 m. balandžio 11 d. | Pakeista |
| 2012 m. sausio 25 d. | Pakeista |
| 2011 m. birželio 1 d. | Pakeista |
| 2011 m. sausio 17 d. | Pakeista |
| 2010 m. rugpjūčio 12 d. | Pakeista |
| 2010 m. birželio 21 d. | Pakeista |
| 2010 m. balandžio 21 d. | Pakeista |
| 2009 m. gruodžio 16 d. | Pakeista |
| 2008 m. spalio 29 d. | Pakeista |
| 2006 m. lapkričio 30 d. | Pakeista |
| 2005 m. rugsėjo 5 d. | Pakeista |
| 2005 m. sausio 24 d. | Pakeista |
| 2004 m. liepos 1 d. | Pakeista |
Paveldėjimo ypatumai
Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo. Tad kaip išvengti nemalonių staigmenų, naudojantis paveldėtu turtu?
Jeigu abejojama ir nežinoma, kiek palikėjas turėjo turto, ar jis turėjo skolų, tai patogiausia ir saugiausia priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą, akcentavo antstolė S. Kastanauskienė.
Civilinio kodekso 5.53 straipsnis įtvirtina sąlygą, kad įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Antstolė S. Kiek priimama palikimo pagal apyrašą, tiek ir skolų palikėjas turi padengti, nesvarbu kokio dydžio jos yra. Jeigu skolos yra mažesnės, tai ir problemų nėra.
Antstolės žodžiais, įpėdiniai taip pat gali priimti mirusiojo turtą pagal įstatymą arba faktiškai pradėdami jį valdyti, tačiau šiais atvejais rizikuojama pavėluotai sužinoti apie palikėjo skolas.
Natūralu, kad apie mirusiojo skolas dažnai nieko nežino tolimesni giminaičiai, su kuriais bendravimas buvo nutrūkęs. Bet praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai nemalonios staigmenos užklumpa artimai bendravusius sutuoktinius.
„
Paraiškos pildymo instrukcija pagal priemonę „Jaunuolynų ugdymas“ (2026 m.)
„Sudarydami apyrašą antstoliai patikrina visus oficialius registrus, kuriose gali būti informacijos apie palikėjo turtą ir skolas. Jeigu paveldimas būstas, tai teiraujamasi ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių, ar nėra įsiskolinimų“,- aiškino antstolė S. Kastanauskienė.
Taip pat patikrinami duomenys Antstolių informacinėje sistemoje. Iš jų matyti, ar palikėjas buvo skolininkas arba išieškotojas.
Kaip minėjo antstolė S. Kastanauskienė, šiuo metu notarai netgi primygtinai rekomenduoja sudaryti paveldimo turto apyrašą visada, kai įpėdiniais tampa nepilnamečiai ar neįgalūs asmenys.
Dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo per tris mėnesius nuo palikėjo mirties datos reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo.
Paveldimo turto apraše antstolis pateikia visų palikimą sudarančių daiktų sąrašą ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas.
Su palikėjo turtu gali būti paveldima didžioji dalis jo turėtų teisų ir skolų. Įpėdiniams nepereina tik asmeninio pobūdžio teisės ir prievolės.
Kaip paaiškino advokatas R. Naruševičius, tarp asmeninio pobūdžio teisių yra teisė į pašalpas, kurios buvo mokamos palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją (išskyrus įstatymo numatytas išimtis) ar iš palikėjo darbo santykių kylančios teisės ir pareigos.
Tačiau, jeigu palikėjui priklausę išlaikymo išmokos, pašalpa, pensija ar darbo užmokestis nebuvo išmokėti iki jo mirties, tai įpėdiniai įgyja teisę reikalauti šių lėšų.
Advokatas R. Naruševičius atkreipė dėmesį, kad paveldimo turto apyrašas turi būti teisingas.
Pasak antstolės S. Kastanauskienės, Civiliniame kodekse įtvirtinta kad įpėdinis turi pateikti visus duomenis.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai į apyrašą lieka neįtrauktas tam tikras palikėjo turtas, jo teisės ar įsipareigojimai.
Kadangi įpėdinis už palikėjo skolas atsako paveldėto turto ribose, apyraše labai svarbu įrašyti ir tinkamą turto kainą.
Todėl tais atvejais, kai yra didelės vertės turto ir skolų ir kai kyla abejonių dėl realios turto vertės, įpėdiniai neretai kviečiasi ir turto vertinimo ekspertus, minėjo antstolė S. Kastanauskienė.
Antstolės pateiktas pavyzdys iš praktikos - 93 metų moters priimtas palikimas. Ji po sūnaus mirties paveldėjo jo gyvenamąjį namą ir skolas.
Kaip pasakojo advokatas R. Advokatas R. Tokiais atvejais procedūras apibrėžia 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo.
Bet vien reglamento įpėdiniams nepakanka, reikia specialistų pagalbos.
„Būna atvejų, kai vengiama užbaigti palikimo priėmimo procesą. Žmogus tiesiog neatvyksta pasirašyti antstolio sudaryto paveldimo turto apyrašo, jei sužino, kad skolų yra daugiau negu turto“,- pasakojo advokatas R. Naruševičius.
Jo žodžiais, toks elgesys neapsaugo nuo galimų kreditorių reikalavimų. Įstatymai gina kreditorių interesus.
Pasak antstolės S. Kastanauskienės, teisinio proceso pusiaukelėje nuspręsti nebepriimti palikimo jau neįmanoma: pagal Civilinį kodeksą laikoma, sprendimas priimti palikimą priimamas jau tada, kai kreipiamasi į notarą.
„Gal reikėtų krikščioniškai į šiuos reikalus žiūrėti. Jeigu yra turto ir mirusiojo paliktų skolų, tai priimkime tą palikimą, padekime skolas.
Laidoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad mirusio asmens būstas negali tapti šeimos nario ar kito asmens nuosavybe „automatiškai“.
Deja, žmonės kartais klaidingai tikisi, kad bus taip, kaip jiems patogu: galės skolų nemokėti ir gyvens tame būste kaip gyvenę. O iš tiesų nepriimdami palikimo jie įstatymiškai tampa nelegaliais turto naudotojais.
Pirminę informaciją galima sužinoti raštu kreipiantis į Lietuvos antstolių rūmus su prašymu išduoti pažymą apie tam tikro asmens skolas. Prie prašymo reikėtų pridėti mirties liudijimo kopiją ir asmens dokumento, patvirtinančio teisę paveldėti mirusiojo turtą, kopiją.
Turto banko veikla
Evaldas Žoštautas, Turto banko Strategijos ir vystymo departamento Turto sprendimų ir koordinavimo skyriaus vadovas, pažymi, kad Turto bankas kasmet iš valstybės įstaigų ir institucijų perima dešimtis tūkstančių kv. m. ploto.
Dvi perdavimo alternatyvos
Pasak E. Žoštauto, yra du keliai, kaip institucijų turtas perduodamas Turto bankui. Pirmuoju atveju, į Turto banką kreipiasi pačios įstaigos, įvertinusios joms nebereikalingą turtą.
Antroji alternatyva - paties Turto banko iniciatyva. Įvertinus, kad turtas išlikęs, o dokumentai - tinkami, rengiamas Vyriausybės nutarimas su siūlymu, į kurį sąrašą reikėtų įtraukti turtą: ar į valdomo, ar parduodamo turto sąrašą. Vėliau sąrašai teikiami Finansų ministerijai, o ši juos teikia Vyriausybei.
Paveldėjimas ir bešeimininkis turtas
Kartais Turto bankas paveldi turtą mirus asmeniui arba perima bešeimininkį turtą - tą, kuris neturi savininko arba savininkas nežinomas. Atvejus, kuriais Turto bankas paveldi turtą, reglamentuoja Civilinis kodeksas.
Skaičiuojama, kad 2024 m. valstybė iš viso paveldėjo 1 056 vnt. objektų, kurių bendras plotas sudarė beveik 32,1 tūkst. kv. metrų.
Kad turtas atgimtų naujam gyvenimui
Kalbant apie Turto bankui perduodamą turtą, reikėtų suprasti, kad tai - valstybės įstaigoms ir institucijoms nebereikalingas turtas, taigi, jo būklė dažnai būna prasta.
Tai - ne švytintys pastatai ar akį traukiantys kiti objektai, patikina E. Tačiau aukcionuose naujiems savininkams perleidus šį turtą, jam atsiveria perspektyva prisikelti naujam gyvenimui.
Vilniečiams gerai pažįstami vadinamieji Seimo garažai strategiškai patrauklioje Vilniaus vietoje, A. Juozapavičiaus g. Liepos mėnesį viešajame aukcione sėkmingai parduotas 5 aukštų administracinės paskirties pastatas vienoje judriausių Vilniaus vietų, Geležinio Vilko g. 3A - šį pastatą mato visi, grįžtantys į Vilnių Savanorių prospektu, pro Gerosios Vilties žiedą. Pirkėjas objektą įsigijo už 1,8 mln.
Pernai Turto banko aukcione buvo parduotas buvęs žuvininkystės kompleksas, kuriame prieš daugiau nei 50 metų buvo pradėta kurti lietuviška karpių veislė. 56 tvenkiniai, 7 pastatai, bendras teritorijos plotas - daugiau nei 281 ha. Pasak Turto banko eksperto, tai buvo dydžiu išskirtinis objektas, pritraukęs net 9 aukciono dalyvius, taigi objekto kaina kilo iki paskutinės aukciono minutės. Kompleksas parduotas už beveik 1,7 mln.
Šiemet rugpjūtį už 1,35 mln. eurų aukcione parduotas buvęs žvejo namas Neringoje. Šis objektas - pavyzdys, kad pirkėjų akį traukia sąlyčio su kultūra ir paveldu turintys objektai.
Dar vienas įsimintinas viešajame aukcione parduotas objektas - unikalūs pastatai ant Balsio ežero kranto Vilniuje. Aukciono metu objekto kaina pakilo apie 40 proc. iki beveik 500 tūkst.
„Matome ne augimo, o mažėjimo tendenciją. Kiekvienais metais valstybės institucijos turi vis mažiau nenaudojamo ar nereikalingo turto“, - sako E. Žoštautas.
Per pastaruosius septynerius metus valstybės nekilnojamojo turto apimtys sumažėjo reikšmingai - nuo 10,4 mln. kvadratinių metrų 2017 m. iki 9 mln. kv. m. 2024-aisiais. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį valstybė sumažino savo turto portfelį net 1,4 mln. kv.
Nepaisant to, valstybės funkcijų apimtys nemažėja. Turto bankas ne tik perima institucijų nenaudojamą turtą, bet ir perduoda jį kitoms įstaigoms ar savivaldybėms, kai to reikia valstybės ar savivaldybės funkcijoms vykdyti.
Turtas perduodamas institucijoms, turinčioms specifinius įgaliojimus ar poreikius - pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenei, , arba įstaigoms, kurios vykdo nuosavybės atkūrimą piliečiams, religinėms bendrijoms,.
Kur kas dažniau, pasak Turto banko, turtas perleidžiamas savivaldybėms - per mėnesį fiksuojama po vieną ar du tokius atvejus.
Valstybės turto paveikslas
Centralizuotas valstybės turto valdymas vis labiau įsitvirtina kaip vienas iš svarbiausių efektyvios viešųjų finansų politikos įrankių.
Turto banko - pagrindinio valstybės nekilnojamojo turto valdytojo - duomenimis, vien per tris šių metų ketvirčius valstybės institucijos ir įstaigos perdavė bankui 21,1 tūkst. kv. metrų nenaudojamų patalpų.
„Kiekvienas atsisakytas perteklinis kvadratinis metras - tai tiesioginė nauda mokesčių mokėtojams. Mūsų tikslas - padėti institucijoms racionaliai įvertinti, kokio turto joms iš tiesų reikia funkcijoms vykdyti“, - sako E.
Viena iš pagrindinių centralizuoto valdymo stiprybių - galimybė taikyti vienodus standartus ir gerąją praktiką visos šalies mastu.
Efektyvus turto valdymas - ne tik taupymas. Valstybės turtas tampa strateginiu įrankiu įgyvendinant šalies tikslus. Tinkamai planuojant skatinama regionų plėtra, prisidedama prie žaliųjų miestų kūrimo, plėtojamas socialinis būstas ar tobulinama gynybos infrastruktūra. Turto bankas taip pat atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant valstybės pastatų modernizavimą.
Centralizuotai valdomas turtas įstaigoms nuomojamas, o gauti nuomos mokesčiai grįžta į valstybės turto atnaujinimo ir modernizavimo fondą.
Procesai griežtai reglamentuoti
Valstybės nekilnojamojo turto perdavimas - sritis, kurioje itin svarbus skaidrumas. Pagal įstatymą, sprendimus dėl valstybės turto perdavimo Turto bankui priima Vyriausybė.
Dažniausi atvejai, kai reikalinga teisinė pagalba paveldėjimo klausimais
- Per tris mėnesius po sūnaus mirties tėvas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau liko gyventi sūnui priklausančiame bute, t. y. prižiūrėjo ir rūpinosi butu, mokėjo buto išlaikymo mokesčius, perėmė visus bute buvusius baldus, namų apyvokos reikmenis ir mirusio sūnaus asmeninius daiktus.
- Klientas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties per tris mėnesius, taip praleisdamas palikimo priėmimo terminą. Klientas nebendravo su savo tėvu ilgą laiką ir apie jo mirtį sužinojo jau vėliau. Klientas, nežinodamas, kad turi teisę, kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, paveldėti savo tėvo turtą, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
- Klientas paveldėjo tetos turtą su jos sutuoktiniu. Kadangi tetos sutuoktinis neprisidėjo prie turto priežiūros ir išlaikymo, teismui pateiktas ieškinys dėl turto padalijimo išmokant tetos sutuoktiniui piniginę kompensaciją.
- Notarė atsisakė klientei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į jos tėčio turtą, nes, remiantis LR nekilnojamo turto registro duomenimis, santuokos metu jo tėčio asmeninėje nuosavybėje buvo atlikti rekonstrukcijos darbai. Teismui pateiktas ieškinys dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
- Atsižvelgiant į tai, kad palikėjas mirė užsienyje ir buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, klientė negalėjo paveldėti savo brolio turto. Notaras laikė, kad palikimo atsiradimo vieta yra ne Lietuvoje, todėl klientė turi kreipti į valstybės, kurioje palikėjas gyveno, institucijas. Teismui pateiktas pareiškimas dėl nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo Lietuvoje, kas sąlygoja palikimo atsiradimo vietą Lietuvoje.
- Klientė negalėjo paveldėti savo tetos nekilnojamo turto, nes civilinės metrikacijos skyriuje nebuvo duomenų apie tetos artimus giminaičius, kurie patvirtintų giminystės ryšį tarp klientės tėvo ir jo sesers, t. y. klientės tetos. Su tikslu klientei paveldėti savo tetos turtą, teismui pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad klientės teta ir klientės tėvas yra brolis ir sesuo.
- Klientės teta 2000 metais išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir nuo to laiko teta su kliente nebuvo susisiekusi. Kadangi klientė vienintelė artima tetos giminaitė, todėl kaip įstatyminė įpėdinė tik ji turėjo teisę paveldėti tetos turtą. Teismui pateiktas pareiškimas dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu.
- Kliento globotinė priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties, tačiau sutuoktinio duktė laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismui pateiktas prašymas duoti pareiškėjui leidimą, kad globotinės vardu būtų duotas sutikimas jos sutuoktinio dukrai priimti palikimą.
- Palikėja ranka surašė asmeninį testamentą, kuriuo išreiškė valią savo turtą po mirties palikti klientui. Kadangi šis asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui, todėl klientas privalėjo kreiptis į teismą dėl jo patvirtinimo per metus po palikėjos mirties.
Notaro atliekami veiksmai
- Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą.
- Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį.
- Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui.
- Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.
- Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
- Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis).
- Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.