Šunų vedžiojimas be antsnukio Lietuvoje yra reglamentuojamas įvairiais teisės aktais ir savivaldybių taisyklėmis. Svarbu žinoti, kada antsnukis yra būtinas, kokios baudos gresia už taisyklių pažeidimus ir kaip užtikrinti saugumą tiek šuniui, tiek aplinkiniams.

Atsakomybė už Šuns Priežiūrą Miške
Miške paleisti šunį be antsnukio draudžiama, net jei esate tikri, kad aplink nėra kitų žmonių ar gyvūnų. Tai numatyta Lankymosi miške taisyklėse. Šuo privalo būti vedamas už pavadėlio, o antsnukis būtinas tada, kai augintinis yra be pavadėlio.
Neatsakingai paleistas šuo gali nusivyti laukinį gyvūną, pasiklysti ar sukelti grėsmę kitiems gyvūnams ir net aplinkai. Visi miškai yra ir medžioklės plotai, kur už palaidus šunis šeimininkui gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Fiziniams asmenims už šį pažeidimą gresia bauda iki 50 eurų.
„Norint, kad miške kiekvienas jaustųsi saugiai, tiek žmogus, tiek laukinis gyvūnas, svarbu laikytis taisyklių ir užtikrinti, kad jūsų augintinis nekeltų pavojaus aplinkai. Šuns vedžiojimas su pavadėliu ar su antsnukiu yra ne tik atsakingo šeimininko elgesys, bet ir būdas išvengti netikėtų situacijų, kai gali būti sužaloti gyventojai, jų turtas ar laukiniai gyvūnai“, - sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.
Specialūs Reikalavimai Medžioklės Plotuose
Medžioklės taisyklės numato, kad medžiokliniai šunys medžioklės plotuose gali būti naudojami tik tam numatytomis sąlygomis - turint visus būtinus dokumentus ir tik leidžiamu laikotarpiu. Tai gali būti pvz., medžioklė varant, medžioklinių šunų parengimai medžioklei ar lauko bandymai, varžybos. Kitais atvejais, šunys medžioklės plotuose privalo būti vedžiojami tik su pavadėliais. Pažeidus šias taisykles, gresia bauda iki 90 eurų.
Šuo Sužalojo Stirną: Realus Pavyzdys
Praėjusių metų rugpjūtį Anykščių rajone asmuo nesiėmė tinkamų priemonių, kad jo mišrios veislės nepririštas šuo nepabėgtų iš sodybos teritorijos. Šuo nubėgęs apie 350 metrų nuo šeimininko valdos persekiojo ir sunkiai sužalojo stirnos patiną. Dėl šuns nepriežiūros gyvūnijos ištekliams buvo padaryta 2354,80 eurų žala.
Utenos apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl žalos atlyginimo pažeidėjui. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo priėmimo. Tokiais atvejais, jei kyla grėsmė laukiniam gyvūnui apie tai reikėtų pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. Visais kitais atvejais už tai gresia įspėjimai ir net piniginės baudos.

Šunų Vedžiojimo Taisyklės Viešose Vietose
Šiuo metu galiojanti tvarka nustato, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. „Jeigu šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams“, - rašoma Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše. Už šių taisyklių nepaisymą, administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos sankcijos - įspėjimas arba bauda iki 200 Lt.
Vilniuje taikoma viena išimtis - antsnukis nėra būtinas tiems keturkojams, kurie kartu su savo šeimininkais yra išsilaikę taip vadinamą socializacijos testą. „Tokia Vilniaus miesto siūloma tvarka yra pakankamai gera. Tai skatina auklėti, mokyti savo šunį, nes socializacijos testą gali išlaikyti tik mokytas šuo. Išauklėtas šuo savaime tampa mažiau pavojingas aplinkai“, - pasakojo R. Žmonės, kartu su savo augintiniais išlaikę specialų testą, šunį vedžiodami paprastai su savimi turėtų turėti ir šio testo pažymėjimą, kurį reikalui esant gali parodyti pareigūnui ar triukšmą keliančiam praeiviui. Tokio testo kaina Vilniaus mieste siekia apie 25 litus.
Anot jos, Europos šalių praktika rodo, kad yra labai mažai šalių, kuriose šunys privaloma tvarka turi dėvėti antsnukį: „Nesu tikra, kad iš viso rasite šalį, kurioje antsnukis yra privalomas, - abejojo R. Kazlauskaitė. - Gal Rusijoje kur nors, bet ten jeigu toks dalykas ir yra, niekas nepaiso tokių taisyklių, ir Baltarusijoje tas pats. Pas mus yra labai klaidingai manoma, kad jeigu uždėsime antsnukį, niekas nesikandžios. Užmirštamas vienas dalykas, kad tų šunų, kurie kandžiojasi, šeimininkai taisyklių nepaiso - gali taisykles rašyti kokias tik nori. O antsnukius deda tie patys šeimininkai, kurie tvarkingai išauklėja šunis ir kurie ir be antsnukio nesikandžioja. Kaip išeitį iš šios paradoksalios situacijos moteris teigė matanti privalomą socializacijos testo įteisinimą.
Bendrai tariant, taisyklėse nurodoma, kad gyvūnai privalo būti vedžiojami pavadėliu jeigu šalia yra kitų žmonių, o sutrumpintas jis turi būti tiek, kad nekeltų pavojaus kitiems žmonėms. Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklėse taip pat atskiriama, kad bendro naudojimo patalpose pavadėlį reikia sutrumpinti iki 1 m ilgio. Nieko apie vedžiojimą pavadėliu nesakoma tik Vilniaus miesto savivaldybės taisyklėse, tačiau rekomenduojame laikytis panašių nurodymų.
Keliavimas Viešuoju Transportu
Keliavimas viešuoju transportu neaptariamas Vilniaus miesto, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių skelbiamose taisyklėse, tačiau šiose savivaldybėse vis tiek galioja Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės. Daugeliu atvejų keturkojus būtina vežti arba jiems tinkamose „tarose“, arba su antsnukiu ir pavadėliu. Nemokamai juos vežti galima tik jeigu jie neužima papildomos keleivio vietos (sėdynės).
Vilniaus rajono savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad pasodinus gyvūną ant sėdynės ją reikia tinkamai paruošti, „kad nesusiteptų, uždengti užtiesalu“, o „gyvūnų priterštas vietas gyvūno savininkas nedelsdamas privalo išvalyti“. Kauno miesto savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad „jei vežamas gyvūnas trikdo keleivius ir jie yra nepatenkinti, asmuo su gyvūnu turi išlipti iš viešojo transporto priemonės artimiausioje stotelėje“.
Kauno rajono savivaldybės taisyklės nurodo, kad šeimininkas privalo „užtikrinti, kad gyvūnas nebus žalojamas ir nepatirs streso, bus užtikrintas jo saugumas. Ilgesnio vežimo metu gyvūnas turi būti reguliariai maitinamas ir girdomas“. Tą patį visais atvejais rekomenduoja ir GGI.
Antsnukio Naudojimas ir Pasirinkimas
Antsnukis - tai ne bausmė, o atsakingo šeimininko sprendimas, padedantis užtikrinti ne tik šuns, bet ir aplinkinių saugumą. Vis dar vyrauja mitas, kad antsnukiai reikalingi tik piktam ar pavojingam šuniui, tačiau iš tiesų jų paskirtis yra kur kas platesnė ir svarbesnė.
Viešosiose vietose antsnukio naudojimą dažnai reglamentuoja įstatymai ar savivaldybių taisyklės - ypač tam tikrų veislių šunims. Taip pat antsnukiai naudingi kelionių metu, kai šuo susiduria su neįprasta aplinka, arba kai vykstate pas veterinarą. Po operacijų antsnukis gali padėti šuniui nepasiekti žaizdos ar nenuimti tvarsčių.
Svarbiausia - antsnukis neturi būti naudojamas kaip priemonė nuslopinti šuns emocijas ar bausti. Antsnukių pasirinkimas šiandien - itin platus. Skiriasi ne tik jų forma ar dizainas, bet ir paskirtis. Vienas populiariausių - vielinis antsnukis, kuris leidžia šuniui laisvai kvėpuoti, atverti burną ir net iškišti liežuvį. Toks antsnukis tinkamas ilgoms išvykoms ar fiziniam krūviui.
Taip pat egzistuoja minkšti nailoniniai antsnukiai, kurie labiau riboja burnos judesius, todėl turėtų būti naudojami tik trumpam laikui - pavyzdžiui, vizito pas veterinarą metu. Nepamirškime ir odinių antsnukių - jie ypač vertinami dėl savo tvirtumo, ilgaamžiškumo ir natūralios medžiagos, kuri draugiška šuns odai. Tinkamai pritaikytas odinis antsnukis ne tik puikiai atrodo, bet ir užtikrina komfortą net ilgesnių pasivaikščiojimų metu.
Pirmiausia - žinokite savo šuns poreikius. Jei jūsų augintinis mėgsta bėgioti, žaisti, ilgai vaikščioti - rinkitės tokį antsnukį, kuris leidžia laisvai kvėpuoti ir atverti burną. Svarbu tiksliai išmatuoti šuns snukį - tiek ilgį, tiek apimtį. Antsnukis turi būti pakankamai erdvus, kad šuo galėtų kvėpuoti ir atverti burną, tačiau neturi smukti ar spausti.
Atkreipkite dėmesį ir į tvirtinimo sistemą - ar dirželiai nesmunka, ar gerai laikosi, ar nespaudžia ausų ar akių. Jei įmanoma, leiskite šuniui išbandyti antsnukį prieš pirkimą. Dauguma šunų iš pradžių vengia antsnukio, tad labai svarbu kantriai ir švelniai juos su juo supažindinti. Leiskite augintiniui iš pradžių apuostyti antsnukį, dėti jį šalia maisto, kad šuo susietų jį su maloniais dalykais. Laikui bėgant ilginkite dėvėjimo laiką - visada skatinkite teigiamą elgesį.
Būkite švelnūs ir nenaudokite prievartos. Svarbiausia - nuoseklumas. Reguliarios, trumpos treniruotės, palaipsniui didinant laiką, padeda pasiekti puikių rezultatų. Naudojant antsnukį kasdien, būtina pasirūpinti jo higiena - reguliariai valykite, tikrinkite, ar nėra įtrūkimų ar dėvėjimosi požymių. Pasirūpinkite tinkamu dydžiu: netinkamo dydžio antsnukis gali sukelti diskomfortą ar netgi sužeidimus, todėl reguliariai tikrinkite, ar jis vis dar tinkamas augančiam ar besikeičiančiam šuniui. Antsnukis neturi būti per laisvas, bet ir neturėtų veržti.
Papildomai, jei jau naudojate kitus kokybiškus šuns aksesuarus - pavyzdžiui, - verta pasirūpinti, kad ir antsnukis būtų tokios pat kokybės ir dėmesio vertas pasirinkimas.
Antsnukis - ne silpnumo, o stiprybės ženklas. Tai - brandus, atsakingas sprendimas, rodantis, kad savo augintinį mylite ir rūpinatės ne tik juo, bet ir aplinkiniais. Pasirinkę tinkamą antsnukį, kantriai pripratinę šunį ir reguliariai jį prižiūrėdami, galite džiaugtis saugesniais, ramesniais ir malonesniais pasivaikščiojimais.
Šunų antsnukiai yra tam tikri kamanos, nešiojami per veidą. Tam tikromis sąlygomis tai gali padėti auginti gyvūną. Tai palengvina išmokinimą ramiai eiti greta. Šuns antsnukis yra įrenginys, kuris jungiasi prie pavadėlio ne ant nugaros, bet po kaklu. Antsnukis (dar vadinama kamanos apykakle arba apynasriu) yra įranga, kurios pagrindinis elementas yra galvos apdangalas, dedamas ant šuns burnos pagrindo. Apačioje kairioji ir dešinioji jo dalys praeina per ausis ar metalinį žiedą ir sujungiamos su rankena, prie kurios pritvirtintas vienas pavadėlio galas. Traukimas šiek tiek įtempia kilpas, o jei pavadėlis nėra įtemptas, antsnukis laisvai guli ant veido ir nesukelia jokio diskomforto. Papildomi dirželiai užtikrina tilto apykaklės stabilumą.
Šunų antsnukis turėtų būti pritaikytas prie gyvūno dydžio ir suteikti visišką komfortą ramioje, atsipalaidavusioje padėtyje. Jis turi gerai priglusti prie galvos, kad dirželių kraštai neįsirėžtų į kailį ar odą. Kai kurie rinkoje esantys modeliai turi profiliuotus įdėklus iš veltinio ar kitos minkštos medžiagos, kurie suteikia gyvūnui didesnį komfortą. Klaidinga manyti, kad antsnukis gali pakeisti snukį, nes kilpa eina ties burnos pagrindu ir neriboja galimybės ją atidaryti. Nuomonė, kad antsnukis yra apykaklės pakaitalas, taip pat klaidinga.
Reikalingas pavadėlis su užsegamais kabliukais abiejuose galuose, kad vedžioti savo šunį ant antsnukio. Vienas iš jų segasi prie apykaklės. Pavadėlį turime taip paimti, kad būtent tuo galu vedžioti gyvūną. Antrasis kabliukas pritvirtintas prie apatinio antsnukio kilpos apskritimo. Prie jo pritvirtinta pavadėlio dalis turėtų būti gana laisva ir priveržta tik tada, kai šuniui reikia drausmės. Gyvūnas neturi būti tempiamas ar traukiamas už antsnukio. Norint sudrausminti šunį, paprastai pakanka nedidelio patempimo, dėl kurios galva neturėtų stipriai sulenkti ar priversti šunį atsisėsti ar atsigulti. Antsnukis yra naudojamas treniruočių metu, kai nepavyksta atlikti kitų nepaklusnaus šuns drausminimo būdų.
Netinkamas ar per ilgas antsnukio naudojimas neigiamai veikia gyvūno sveikatą. Baimė suspausti kilpas gali sukelti šuniui stresą, neigiamus elgesio pokyčius, nerimą ir net agresiją. Jauniems šunims, kurių osteoartikulinė sistema dar nėra visiškai suformuota, piktnaudžiavimas antkakliu gali sukelti skeleto deformacijas ir degeneracinius pokyčius. Panaši situacija yra sergantiems ar nusilpusiems gyvūnams.
Veisėjai ir dresuotojai pabrėžia, kad auginant šunis svarbiausia yra teigiama augintinio motyvacija ir apdovanojimas. Pagal įstatymą šeimininkas neprivalo uždėti antsnukio savo šuniui, nebent kuri nors savivaldybė nuspręstų kitaip.
Savivaldybių Taisyklės ir Išimtys
LRT RADIJO klausytojas vilnietis Bronius, lankęsis Panevėžyje, pastebėjo be antsnukio vaikštantį šunį ir susidomėjo šių gyvūnų vedžiojimu viešose vietose. Anot gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ savanorės, pagrindinis dokumentas, kuriame nustatomos gyvūnų vedžiojimo viešose vietose taisyklės, yra Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas. Šiame dokumente nurodoma, kad šuo privalo būti su pavadėliu, bet antsnukio segėti neprivalo.
Panevėžio savivaldybė savo taisyklėse yra numačiusi išskirtinius punktus - šuo privalo būti ir su antsnukiu, ir su pavadėliu, išskyrus tuos atvejus, kai šuo yra išlaikęs socializacijos testus.
Šunų Laikymo Sąlygos ir Reikalavimai
Savivaldybių taisyklėse tik užsimenama apie šunų vedimą laiptinėmis. Svarbu žinoti, kad Vilniaus rajono, Klaipėdos miesto ir rajono taisyklės draudžia šunis palikti ar išleisti vienus į laiptines. Niekada gyvūno palikti be priežiūros ne savo pačių valdose primygtinai rekomenduoja ir GGI.
Ekskrementų Surinkimas
Šunų išmatų surinkimas iki šiol yra karštai aptarinėjamas klausimas, dalijantis visuomenę į atskiras stovyklas. Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato baudas savo augintinių ekskrementų nesurenkantiems šeimininkams, taip pat tai aptariama ir savivaldybių taisyklėse. Kauno miesto ir rajono savivaldybės taip pat nurodo, kad „asmenys, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, turi turėti priemones gyvūnų išmatoms surinkti“ - privaloma būti pasiruošus pasirūpinti augintinio paliekamais ekskrementais.
Voljero Įrengimas ir Nuotolis Nuo Kaimynų
Dažniausiai taisyklėse minima voljerų savybė - tai, kad jie turi būti įrengti taip, jog šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Vilniaus rajono ir Kauno miesto savivaldybės nurodo konkrečius aukščius tiems atvejams, kai šuo laikomas atviroje savininko valdoje ar vienkiemyje - 1,8 ir 2 m. Nors voljerų dydis neaptariamas savivaldybių skelbiamose taisyklėse, jį reguliuoja Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas. Kiekvienam šuniui, priklausomai nuo svorio ir to, kiek kartų per dieną yra paleidžiamas pabėgioti, reikia nuo 4 iki 30 kvadratinių metrų ploto.
Kai kuriose savivaldybėse taip pat nurodoma, kokiu atstumu voljeras gali būti pastatytas nuo kaimyninių valdų. Vilniaus rajone - ne arčiau 2 m, Kauno mieste ir rajone - ne arčiau 3 m.
Būdos Įrengimas
Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės nurodo, kaip reikia įrengti šuns būdą. Ji privalo būti tokia, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Taip pat turėtų būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, kad vieta būtų apsaugota nuo vandens. Būdos angą rekomenduojama uždengti, kad per ją nepatektų krituliai.
Grandinės Ilgis
Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybėse nurodoma, kad, jeigu šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų iš žemės valdos, kurioje yra laikomas, ribos. Vis dėlto, GGI primygtinai prašo gyvūnų grandinėmis nerišti ir laikyti juos palaidus aptvertose ribose arba jiems tinkamai įrengtuose voljeruose.
Laikymas Savo Žemės Valdose
Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybėse nurodoma, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Tokiu atveju, matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis nei 8 cm skersmens pločio ženklas su įspėjamuoju užrašu. Rekomenduojama prie žemės valdos vartų įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.
Papildomos Laikymo Lauke Sąlygos
Kai kuriose savivaldybėse numatomos papildomos laikymo lauke sąlygos. Bendrai tariant, lauke laikomi gyvūnai privalo būti apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų, draudžiama lauke palikti ekstremaliomis karščio ir šalčio sąlygomis.
Apibendrinant, šunų vedžiojimas be antsnukio yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis atidumo ir atsakingumo iš šunų savininkų. Būtina laikytis įstatymų ir savivaldybių taisyklių, rūpintis savo augintinio saugumu ir gerove, taip pat užtikrinti, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams ir laukinei gamtai.
| Vieta | Reikalavimai | Bauda už pažeidimą |
|---|---|---|
| Miškas | Šuo su pavadėliu arba antsnukiu | Iki 50 eurų |
| Medžioklės plotai | Šuo su pavadėliu (išskyrus medžioklės metu) | Iki 90 eurų |
| Viešos vietos | Šuo su pavadėliu ir antsnukiu (kai kuriose savivaldybėse) | Įspėjimas arba bauda iki 200 Lt |