Šeimos ir darbo derinimas: Trento patirtis ir pamokos Lietuvai

Visoje Europoje daugelis tėvų susiduria su sunkumais bandydami suderinti darbą su rūpinimosi šeima pareigomis. Ilgos darbo valandos, brangi vaikų priežiūra ir ribotas lankstumas neretai apsunkina galimybę išlikti darbo rinkoje - ypač moterims. Lietuvoje, kaip ir Italijoje, šeimų iššūkiai derinant darbą ir vaikų priežiūrą išlieka aktualūs, ypač jaunoms šeimoms ir vienišiems tėvams.

Šiame kontekste verta atkreipti dėmesį į Trento (Italijoje) patirtį, kur įgyvendinama Paslaugų kuponų (Service Voucher) schema, kuri tapo svarbiu atsaku į šeimų poreikius. Ji finansuojama pagal Europos socialinio fondo plius (ESF+) priemonę ir pripažinta strateginiu prioritetu 2021-2027 m. programavimo laikotarpiu. Trento modelis vertinamas kaip gerosios praktikos pavyzdys - lankstus, įtraukus ir pritaikytas vietos poreikiams.

Paslaugų kuponų schema Trento provincijoje

Sistema padeda šeimoms naudotis prieinamomis vaikų priežiūros ir švietimo paslaugomis. Šeimos pačios prisideda tik maža dalimi, o likusią sumą kompensuoja sistema. Parama skiriama pirmiausia dirbančioms motinoms arba toms, kurios pradeda dirbti ar mokytis. Vienišų tėvų šeimose taip pat gali kreiptis tėčiai, esantys panašioje situacijoje. Padengdami vaikų priežiūros išlaidas, šie kuponai pašalina vieną didžiausių kliūčių, trukdančių žmonėms įsidarbinti ar išlikti darbo rinkoje.

Claudia, dirbanti visu etatu gamybos įmonėje Trentino regione, teigia, kad kuponai jai leido tęsti karjerą. Abu tėvai dirba, o vietinių vaikų darželių darbo valandos nesutapo su jų grafiku - šeima buvo arti sprendimo, kad Claudia paliks darbą. „Aš jau ruošiausi išeiti iš darbo, kad galėčiau rūpintis savo dukra, - pasakoja ji. - Vietinio darželio darbo laikas nesutapo su mano tvarkaraščiu, o privačios alternatyvos buvo per brangios.“ Tuomet ji sužinojo apie paslaugų kuponus. „Dėl šios schemos galėjau išlaikyti darbą, ir už tai esu dėkinga provincijai bei visiems, kurie mane palaikė iki ir per šio sprendimo taikymą, - sako Claudia. - Į darbą einu žinodama, kad mano dukra yra patikimose rankose.“

Nuo pat pradžių ši schema skyrė ypatingą dėmesį mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms ar atsidūrusioms pažeidžiamose situacijose. Užtikrinant joms galimybę naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, mažinamos socialinės nelygybės ir mažinama socialinės atskirties rizika.

Tik per 2021-2027 m. finansinį laikotarpį, apie 8 800 žmonių jau pasinaudojo šia parama. Projektui skirta 42 mln. eurų - tai daugiau nei ketvirtadalis visos ESF+ lėšų, skirtų Trento provincijai. Tai liudija tvirtą ilgalaikį provincijos įsipareigojimą remti šeimas ir kurti įtraukesnę darbo rinką.

Trento provincija - kalnų regionas šiaurės Italijoje, turintis apie 500 000 gyventojų. Gimstamumo rodiklis viršija Italijos vidurkį - apie 9,6 atvejo 1000 gyventojų. Dėl ribotų viešųjų darželių galimybių ir aukštų privačių paslaugų kainų šeimos dažnai pasikliauja senelių pagalba. Todėl paslaugų kuponai tapo itin aktualia priemone šioje socialinėje struktūroje. Moterų dalyvavimas darbo rinkoje Trento regione siekia apie 68 proc., palyginus su 52 proc. Italijos vidurkiu. Šis projektas reikšmingai prisideda prie lyčių lygybės, suteikdamas moterims galimybę derinti profesinį gyvenimą su šeimos įsipareigojimais.

ES duomenimis, investicijos į šeimų paramą padeda sumažinti nedarbą ir stiprina vietos ekonomiką. Pavyzdžiui, viena dirbanti mama, gavusi paramą, vidutiniškai prisideda prie BVP apie 20 000 eurų per metus. Be to, paramos dėka išvengiama darbo netekčių ir su tuo susijusių socialinių išlaidų. Ši schema taip pat paskatino smulkaus verslo augimą - ypač vaikų darželių, auklių paslaugų ir ugdymo centrų. Kuponų sistema padeda užtikrinti paklausą šiose srityse ir taip skatina verslumo plėtrą regione.

Panašios iniciatyvos įgyvendinamos ir kitose ES šalyse. Prancūzijoje šeimos gauna valstybės subsidijas vaikų priežiūrai, o Vokietijoje veikia „Elterngeld“ sistema. Skandinavijos šalys užtikrina universalias viešąsias paslaugas, kurios leidžia moterims aktyviai dalyvauti darbo rinkoje.

Norėdamos gauti kuponus, šeimos kreipiasi į Trento provincijos socialinių paslaugų tarnybą. Vertinami tokie kriterijai kaip pajamos, darbo arba mokymosi užimtumas, šeimos sudėtis. Kuponai teikiami kelis kartus per metus, atsižvelgiant į šeimos poreikius ir biudžeto galimybes. Partneriai, padedantys įgyvendinti schemą, apima viešuosius ir privačius vaikų darželius, nevyriausybines organizacijas, socialines tarnybas bei švietimo centrus. Tai užtikrina platų paslaugų spektrą ir gerą paslaugų prieinamumą šeimoms.

Iki 2029 m. numatyta įdiegti kuponų skaitmenizavimo sistemą, didinti partnerių tinklą ir toliau plėsti paslaugų prieinamumą, ypač atokiose teritorijose. Taip pat siekiama mažinti administracinę naštą šeimoms ir diegti integruotas paslaugas, kurios leistų efektyviau derinti darbą ir šeimą. Tarp pagrindinių iššūkių išlieka paslaugų netolygumas tarp miesto ir kaimo vietovių, socialinė izoliacija ir informacijos stoka. Tačiau paslaugų kuponų schema įrodo, kad tikslinga, ilgalaikė ir socialiai atsakinga politika gali padėti kurti tvaresnę ir lygiaverčią visuomenę.

„Paslaugų kuponų schema - tai ne tik pagalba šeimai. Tai investicija į darbo rinką ir socialinį teisingumą, - sako Trento socialinės politikos skyriaus vadovė. „Kuponai - tai geresnis gyvenimo ir darbo derinys moterims, leidžiantis joms išlikti aktyvioms profesinėje veikloje“, - komentuoja ESF+ Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus atstovas.

Lietuvos kontekstas ir galimos paralelės

Nors valstybiniai darželiai yra pakankamai plačiai prieinami didmiesčiuose, regionuose vis dar trūksta vietų, o paslaugų darbo laikas dažnai nesutampa su tėvų darbo grafikais. Lietuvoje veikia kelių formų kompensacijos - pavyzdžiui, iš dalies kompensuojamos išlaidos auklėms ar privačioms ugdymo įstaigoms. Tačiau tokia parama dažnai fragmentiška ir skirtingose savivaldybėse taikoma nevienodai. Vilniuje veikia „Lankstaus ugdymo“ programa, skirta skatinti darbdavių ir šeimų bendradarbiavimą. Tačiau trūksta centralizuotos, valstybės lygmeniu veikiančios kuponų ar subsidijų sistemos, analogiškos Trento modeliui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2023 m. moterų užimtumas siekė 71 proc., o vyrų - 76 proc., tačiau moterys dažniau renkasi ne viso etato ar terminuotas darbo formas. Viena iš to priežasčių - vaikų priežiūros iššūkiai ir ribotas lankstumas. Vertinant motinystės ir tėvystės atostogas, Lietuva išsiskiria dosniomis išmokomis, tačiau pasibaigus šiam laikotarpiui, šeimos susiduria su realiu paslaugų trūkumu. Todėl aktualu svarstyti papildomas paramos formas, kurios užtikrintų tęstinumą grįžus į darbo rinką.

Trento modelis galėtų būti pavyzdžiu, kaip stiprinti vaikų priežiūros sistemą Lietuvoje, ypač tose savivaldybėse, kur darželių vietų trūksta, o privatūs sprendimai tampa pernelyg brangūs daugeliui šeimų. ESF+ lėšos Lietuvoje dažniausiai skiriamos profesiniam mokymui, socialinei įtraukčiai ir jaunimo užimtumui, tačiau vaikų priežiūros prieinamumas ir darbo bei šeimos derinimo politika galėtų būti aiškiau išskirtas prioritetas.

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, daugiau nei 21 proc. Lietuvos moterų nurodo, kad šeimos priežiūros įsipareigojimai yra pagrindinė kliūtis dalyvauti darbo rinkoje. Tai ženklas, kad viešosios politikos sprendimai dar nepakankamai įtraukia šeimų poreikius.

Jei Lietuvoje būtų įgyvendinta centralizuota kuponų sistema, tai galėtų sukurti daugiau lygių galimybių tarp miestų ir regionų šeimų, taip pat skatintų socialinį mobilumą. Be to, tokia sistema padėtų spręsti paslaugų fragmentacijos problemą: šiandien tėvai turi patys susiorientuoti tarp skirtingų kompensavimo būdų ir savivaldybių taisyklių. Sukūrus skaidrią, universalią ir skaitmeninę kuponų sistemą, būtų galima efektyviau valdyti valstybės investicijas ir užtikrinti, kad parama pasiektų tuos, kam jos labiausiai reikia.

Svarbu ir tai, kad tokia sistema galėtų paskatinti privačių vaikų priežiūros paslaugų plėtrą regionuose - atsirastų daugiau paskatų steigti mažus ugdymo centrus ar samdyti aukles, kurių paslaugos būtų iš dalies kompensuojamos. Tai taip pat padėtų integruoti įvairias visuomenės grupes, pavyzdžiui, migrantes ar vyresnio amžiaus moteris, į darbo rinką kaip vaikų priežiūros paslaugų teikėjas.

Iniciatyva galėtų būti derinama su socialinių inovacijų programa - pavyzdžiui, kaimyniškais auklių tinklais, kooperatyvais ar bendruomeniniais vaikų centrais. Svarbu įtraukti ir darbdavius - darbo lankstumas, hibridinis darbo modelis ar dalinis nuotolinis darbas taip pat turi būti integruoti į platesnę šeimų paramos strategiją.

Būtų verta parengti bandomąjį projektą bent keliose Lietuvos savivaldybėse - pavyzdžiui, Alytaus, Telšių ar Šiaulių miestuose - siekiant įvertinti galimą poveikį šeimoms, darbo rinkai ir vietos paslaugų tiekėjams. Būtų naudinga įtraukti NVO, dirbančias su šeimomis, kad užtikrintume, jog paslaugos pasiektų ir pažeidžiamiausius - vienišus tėvus, šeimas su neįgaliais vaikais ar daugiavaikes šeimas.

Tokia diskusija Lietuvoje jau bręsta - ji matoma tiek savivaldybių socialinės politikos dokumentuose, tiek Seimo demografijos komisijos rekomendacijose. Apibendrinant, Trento modelis Lietuvai gali būti įkvėpimas - tai ne kopijavimo, o prisitaikymo klausimas.

Papildomos garantijos darbuotojams, auginantiems vaikus

Artėjant stipriems šalčiams ir keičiantis ugdymo organizavimui mokyklose, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kokias galimybes ir teises turi darbuotojai, auginantys vaikus. Darbuotojams, turintiems vaikų, teisės aktai numato papildomas garantijas, o darbdaviai turi užtikrinti galimybę lanksčiai organizuoti darbą susiklosčius šeiminėms aplinkybėms.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad esant -20 °C ar žemesnei temperatūrai į mokyklą gali neiti 1-4 klasių mokiniai, o esant -25 °C ar žemesnei temperatūrai - visų kitų klasių mokiniai. Tokiais atvejais rekomenduojama organizuoti nuotolinį ugdymą.

VDI atkreipia dėmesį, kad darbdaviai, organizuodami darbą, privalo atsižvelgti į darbuotojų asmenines aplinkybes ir sudaryti galimybes derinti darbą su vaikų priežiūra. Jei dėl stiprių šalčių vaikas lieka namuose ir darbuotojas turi jį prižiūrėti, jis gali kreiptis į darbdavį ir prašyti taikyti vieną iš tolesnių būdų:

• Darbas nuotoliniu būdu: Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja: darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų; darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų; darbuotojas, vienas auginantis vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų. Jeigu darbo pobūdis leidžia dirbti nuotoliniu būdu, tai yra viena efektyviausių priemonių, padedančių suderinti darbą ir vaikų priežiūrą.
• Kasmetinės atostogos: Darbuotojui prašant, darbdavys, padėdamas įgyvendinti šeiminius įsipareigojimus, gali suteikti kasmetines atostogas.
• Papildomos poilsio dienos (mamadieniai ir tėvadieniai): Darbuotojai, turintys teisę į papildomas poilsio dienas vaikams prižiūrėti (mamadienius ar tėvadienius), gali pasinaudoti šia teise ir esant situacijoms, kai dėl nepalankių oro sąlygų vaikai lieka namuose. Darbdavys privalo sudaryti darbuotojui galimybę pasirinkti, kada panaudoti šį papildomą poilsio laiką, laikantis Darbo kodekso nuostatų.
• Nemokamos atostogos: Darbo kodeksas numato galimybę tam tikroms darbuotojų grupėms pasinaudoti nemokamomis atostogomis: darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų, turi teisę gauti iki 14 kalendorinių dienų nemokamų atostogų; darbuotojai, auginantys vaiką su negalia iki 18 metų, turi teisę gauti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų. Šias atostogas darbdavys privalo suteikti darbuotojo prašymu, tačiau jų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas.

VDI pabrėžia, kad tokiose situacijose ypač svarbus lankstumas ir darbo sutarties šalių dialogas - sprendimai turėtų būti priimami darbuotojui ir darbdaviui susitarus, ieškant abiem pusėms tinkamiausio sprendimo.

„Staigūs šalčiai - tai praktinis testas visoms sistemoms - ir ugdymo, ir darbo organizavimo, - pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. - Labai svarbu, kad sprendimai būtų priimami laiku, aiškiai iškomunikuoti, o darbuotojai, auginantys vaikus, jaustų darbdavių supratingumą ir lankstumą.

Darbo kodekso garantijos tėvams

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato papildomas garantijas tėvams, auginantiems vaikus, ir nėščioms darbuotojoms. Šios garantijos yra ypač svarbios darbo santykių nutraukimo atvejais.

• 61 straipsnio 1-2 dalys nustato aiškias nėščių darbuotojų apsaugos nuo atleidimo nuostatas.
• 61 straipsnio 3 dalis numato ypatingą apsaugą darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ši apsauga netaikoma visais atvejais.
• 57 straipsnio 7 dalis numato, kad įprastai darbuotojas įspėjamas apie atleidimą prieš 1 mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus - prieš 2 savaites. Tačiau darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, šie įspėjimo terminai trigubinami.

Atleidimas iš darbo turint vaikų gali būti pripažintas neteisėtu, ir tokiu atveju darbuotojui turi būti atlyginta žala bei priteisiama piniginė kompensacija, o tam tikrais atvejais darbuotojas gali būti grąžinamas į savo pareigas.

Nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys vaikus iki trejų metų, turi ypatingą apsaugą nuo atleidimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

Pavyzdžiai:

• Pavyzdys 1: Darbuotojas A augina dvejų metų vaiką ir dirba įmonėje X. Įmonė patiria finansinių sunkumų ir planuoja atleisti dalį darbuotojų dėl darbo organizavimo pakeitimų.
• Pavyzdys 2: Darbuotoja B yra nėščia ir apie tai informavo darbdavį. Įmonė Y, kurioje ji dirba, likviduojama.
• Pavyzdys 3: Darbuotojas C augina dvylikos metų vaiką ir dirba Organizacijoje Z dvejus metus.

Darbuotojui garantijos taikomos, kai jis darbdaviui pateikia dokumentus, patvirtinančius teisę į garantijas.

Vaikų darbas Lietuvoje

Lietuvoje nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo 14 metų, tačiau priklausomai nuo to, ar jie patenka į vaikų ar paauglių amžiaus grupę, taikomi skirtingi apribojimai jų darbo pobūdžiui, darbo ir poilsio laikui, taip pat ir darbo sutarties sudarymui. Net ir su 14 metų amžiaus asmeniu darbas privalo būti įformintas darbo sutartimi, kurioje darbo sutarties šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, taip pat darbo laiko normos bei darbo laiko režimo. Tik taip įgyjamos darbo garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas.

Pabrėžtina, kad vaikas gali dirbti tik fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio vaiko saugai, sveikatai, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai. Jauniems asmenims svarbu žinoti, kokia gali būti jų darbo laiko trukmė.

• Vaikai ne mokslo metų laiku gali dirbti iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę.
• Mokslo metų laiku - iki 12 valandų per savaitę: iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos.
• Vaikų darbas draudžiamas šiomis valandomis: nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, rytais - nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas.

Turi būti suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Vaikų kasdienio nepertraukiamopoilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų. Paauglių darbas nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto draudžiamas.

tags: #turtinti #istaigos #materialine #baze #pritaikant #ja