Turto Deklaracija ir Sugyventinio Statusas Lietuvoje: Teisiniai Aspektai

Lietuvoje, nesusituokusių asmenų teisės, ypač turto klausimais, skiriasi nuo sutuoktinių teisių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip turto deklaravimas ir sugyventinio statusas veikia vienas kitą, kokios yra sugyventinių teisės į turtą, ir ką svarbu žinoti, norint apsaugoti savo interesus.

Privačių Interesų Deklaravimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, tam tikri asmenys, užimantys atsakingas pareigas, privalo pateikti privačių interesų deklaracijas. Tai apima:

• Aukštųjų mokyklų vadovus ir jų pavaduotojus.
• Fakultetų, departamentų, institutų, katedrų, skyrių ir kitų padalinių vadovus ir jų pavaduotojus.
• Viešojo pirkimo komisijų narius.
• Asmenis, vadovo paskirtus atlikti supaprastintus pirkimus.
• Viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančius ekspertus.
• Viešojo pirkimo iniciatorius.
• Aukštųjų mokyklų, kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, valdymo organų narius (tarybos ir senato narius).

Deklaracijos pateikiamos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos. Jeigu pasikeitė deklaracijoje nurodyti duomenys apie deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio privačius interesus, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos.

Privačių interesų deklaravimo tikslas - ginti visuomenės interesą, užkirsti kelią piktnaudžiavimui tarnyba, užtikrinti skaidrų ir objektyvų sprendimų priėmimo procedūrų mechanizmą bei racionalų valstybės biudžeto lėšų ir Universiteto turto naudojimą, didinti pasitikėjimą Universitetu ir apsaugoti jo reputaciją.

Sugyventinių Teisinis Statusas ir Turtas

Santuokos atveju, sutuoktinių turtas dalijamas pusiau skyrybų atveju, o mirties atveju - mirusiojo sutuoktinio turtą turi teisę paveldėti kitas sutuoktinis. Tačiau nesusituokę asmenys skyrybų ar mirties atveju gali likti be nieko.

Sugyventiniai teisiškai nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas. Vadinasi, turtas, įgytas vieno iš sugyventinių jiems gyvenant kartu, savaime nėra laikomas bendra sugyventinių nuosavybe.

Tam, kad sugyventinis galėtų įgyti nuosavybės teisę į kito sugyventinio turtą, reikia įrodyti buvus sugyventinių susitarimą dėl jungtinės (partnerystės) veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Pagal teismų praktiką, jeigu sugyventiniai (kartu gyvenantys nesusituokę asmenys) buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių.

Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o tai yra, kai bendrojoje nuosavybėje kiekvienam savininkų priklauso tam tikra nuosavybės teisės dalis.

Nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl konkrečios kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.

Kaip nustatoma nuosavybės dalis?

Tais atvejais, kai sugyventiniai nebuvo sudarę rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, bet nustatyta, kad sugyventiniai bendrai veikė siekdami vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sugyventinių turto sukūrimo sąlygos - įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai.

Taigi priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam iš sugyventinių sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis.

Nuomos ir Panaudos Teisės

Sugyventinių situacijai yra aktualios teisės normos dėl nuomos ir panaudos, nes teisiškai kitam asmeniui priklausančiame turte sugyventiniai gali gyventi arba mokėdami nuomą, arba neatlygintinai (panauda) ir todėl sugyventiniai priklausomai nuo situacijos laikomi nuomininkais arba panaudos gavėjais.

Pagal įstatymą, jeigu nuomotojui priklausantis turtas buvo pagerintas nuomininko nuomotojo leidimu, nuomininkas turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita.

Sąlygos dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo

Svarbu įsidėmėti, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas:

1. Sugyventinis pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą.
2. Sugyventinis turėjo savininko leidimą daryti daikto pagerinimus.
3. Sugyventinio turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį.
4. Įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Taigi viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, - tokių pagerinimų atlikimas turint savininko leidimą. Leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas.

Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir kita. Sugyventinis taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus jis galės tikėtis išlaidų atlyginimo.

Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio.

Teismo Tvarka ir Reikalavimai

Tuo atveju, jeigu sugyventiniai turėjo kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto ar, pavyzdžiui, piniginių lėšų, tokiu atveju galima teismo tvarka reikalauti pripažinti, kad tam tikros piniginės lėšos ar turtas priklausė sugyventiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir tokiu būdu tam tikrą turtą (jo dalį) ar pinigines lėšas prisiteisti sau.

Atitinkamai aplinkybė, kad su sugyventiniu buvo išgyventa ilgą laiką drauge, nieko nekeičia.

Apibendrinimas

Įstatymas nenumato galimybės sugyventiniams tvarkant bendrą ūkį įgyti nuosavybės teisę į trečiajam asmeniui priklausantį turtą, tačiau jeigu turtas buvo pagerintas turto savininko leidimu, yra galima gauti būtinų išlaidų atlyginimą, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ką kita.

Svarbu įsidėmėti: Siekiant apsaugoti savo turtinius interesus, sugyventiniams rekomenduojama sudaryti rašytinius susitarimus dėl turto įgijimo ir naudojimo. Taip pat, esant situacijai, kai pagerinamas trečiajam asmeniui priklausantis turtas, būtina gauti raštišką savininko leidimą ir susitarti dėl išlaidų atlyginimo tvarkos.

Štai lentelė, apibendrinanti sugyventinių ir sutuoktinių teisių skirtumus:

tags: #turto #deklaracija #ar #sugyventinis #turi #sutuoktinio