Architektūra - tai erdvių menas ir mokslas, kuriantis miestų tapatybę, apsprendžiantis paveldą ir formuojantis kultūrą. Pagrindinė architekto užduotis - sukurti pastatą arba erdvę žmogui, kuri būtų funkcionali, saugi ir estetiška. Tačiau KTU absolventai žino, kad pastatas nėra tik vieta, kurioje gyvena ar dirba žmonės - tai svarbi aplinkos dalis, daranti didžiulę įtaką tam, kaip mes gyvename. Šiandien modernus pastatas privalo būti energetiškai efektyvus, o pageidautina - ir naudojantis atsinaujinančios energijos šaltinius. Ir visa tai turi būti būti daroma vadovaujantis darnumo principais, apgalvojat kaip statinys gali būti maksimaliai draugiškas aplinkai ir jo gyvavimo ciklas atitiktų žiedinės ekonomikos principus.
Atsivėrus Europos sienoms architektūrą galima studijuoti daugelyje šalių. Dalis tokių studijų yra nemokamos, dalį galima studijuoti paėmus toje šalyje išduodamus studijų kreditus. Tačiau net studijuodami nemokamose studijose neišvengsite nemažų išlaidų bei kitų sunkumų - nuolatinių kelionių į Lietuvą ir atgal, dažnai didesnių pragyvenimo ar pramogų išlaidų, atitolusių draugų ar giminaičių. Svarstant galimybes studijuoti užsienyje, verta pagalvoti apie dar vieną alternatyvą - Erasmus mainų programas. Tokias programas siūlo visi Lietuvos universitetai ir akademijos.
Architektūros studijos Lietuvoje yra vykdomos trijose aukštosiose mokyklose - Vilniaus dailės akademijoje (VDA), Vilniaus Gedimino technikos universitete (Vilnius Tech), Kauno technologijos universitete (KTU). Išvardintose mokyklose vykdomos programos yra lygiavertės savo akreditacijomis ir suteikiama kvalifikacija. Tai penkerių metų trukmės, 300 ECTS kreditų, universitetinės vientisųjų (magistro) studijų programos. Visos jos yra akredituotos Studijų kokybės vertinimo centre (SKVC). Jų absolventai įgyja Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatytą kvalifikaciją ir Menų magistro kvalifikacinį laipsnį. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES ši kvalifikacija pripažįstama visose Europos Sąjungos šalyse.
Šios mokyklos turi savo specifiką. Jos yra skirtinguose miestuose, programos vykdomos meninių arba techninių specialybių kontekste, katedros yra skirtingų dydžių. Tačiau neapsigaukite, jeigu kas nors bandys įpiršti jums nuomonę apie „statybos neišmanančius menininkus“ ar „piešti nemokančius inžinierius“. Tai yra mitai! Visose programose dėsto aukščiausio lygio architektai, visų mokyklų studentai pasižymi tarptautiniuose konkursuose. Pasidomėkite patys, palyginkite visas tris mokyklas ir tik tada nuspręskite.
Stojamieji egzaminai ir reikalavimai
Norint studijuoti architektūros studijose reikia išlaikyti stojamąjį meninio architektūrinio išsilavinimo egzaminą. Daugiau informacijos - stojamojo egzamino organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas. Egzaminas vyksta liepos viduryje, laikomas per 1 dieną., Registracija į egzaminą vyksta LamaBPO sistemoje nuo birželio 1 d.
Sėkmingai išlaikius stojamąjį egzaminą ir praėjus konkursą į valstybės finansuojamą vietą, architektūros studijos yra nemokamos. Lietuvoje vykdomos vientisosios 5 metus trunkančios architektūros studijos, išduodant magistro kvalifikaciją liudijantį diplomą. Vientisosios studijos jungia dvi pakopas - bakalauro ir magistro. Tai atsispindi metinėje studijų kainoje: 2021 metais tai buvo 4664 eurai už studijas 1-4 metais ir 6025 eurai už studijas 5-ais metais.
Stojant į architektūrą tenka praeiti du etapus. Pirmas - laikyti valstybinius egzaminus, antras - laikyti stojamąjį egzaminą. Nuo 2024 m. Antrajame etape reikia išlaikyti vieną egzaminą, kuris yra vienodas visose aukštosiose mokyklose (LAMA BPO). Kalbant trumpiau, stojant į architektūrą reikia išlaikyti vieną, tačiau iš dviejų dalių, „Architektūrinių formų kompozicija“ ir „Atmintinis akademinis piešinys“, susidedantį egzaminą. Laikant juos galima surinkti maksimalų 100 balų įvertinimą, privaloma atlikti abiejų dalių užduotis, neatlikus bent vienos dalies arba gavus įvertinimą lygų nuliui, egzaminas laikomas neišlaikytu.
Architektūros specialybė visų pirma yra siejama su menine kūryba. Todėl svajojantis studijuoti privalo turėti bent minimalias dailės žinias, bent minimalius piešimo įgūdžius. Dalis stojančiųjų tokias žinias jau būna įgavę dailės mokyklose. Ką daryti likusiems? Pasiruošti egzaminams galima įvairiais būdais. Dalis stojančiųjų lanko privačias pamokas, dalis renkasi kursus Akademijoje ar kituose universitetuose. Programą aukštojoje mokykloje verta rinktis dėl kelių priežasčių - kursus veda aukščiausios kvalifikacijos dėstytojai, tokiuose kursuose visada sužinosite naujausią informaciją, kursų programa visada atitiks stojamųjų egzaminų metu keliamus reikalavimus.
Svarbiausi įgūdžiai kiekvienam architektui - gebėjimas piešti, eskizavimas, idėjos atspindėjimas, tad išankstinis įdirbis šiose srityse stojantiesiems yra reikalingas. Savaime suprantama, jog jei architektas negeba piešti, jis neturi pagrindinio savo darbo įrankio, o be jo darbas šioje srityje neįmanomas. Tad pagrindinis dalykas, į kurį turėtų atsižvelgti stojantysis į architektūros specialybę - mokėjimas valdyti savo darbo įrankį.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro (SPIC) direktorės Dovilės Ulinskaitės, 2022 m. Ji taip pat pabrėžia, kad bus skaičiuojamas ir penkių privalomų mokytis dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, kuris, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turės būti ne mažesnis negu 7.
„Konkursinis balas bus skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų, turės būti ne žemesnis negu švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas (2021 m. jis buvo 5,4, 2022 m. D. Ulinskaitės teigimu, minimalūs reikalavimai bus taikomi ir stojantiems į valstybės nefinansuojamas vietas. Jų konkursinis balas bus skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų, turės būti ne žemesnis negu universiteto nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas (2021 m. jis buvo 5,4, 2022 m.
Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) gaires, nuo 2024 m. Šie egzaminai turės būti išlaikyti taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, jei stojantysis norės stoti į universitetines studijas. Stojantieji į kolegines studijas turės išlaikyti egzaminus taip, kad jų vidurkis būtų 16 balų iš 100, t.y.
Minimalūs reikalavimai 2025-2026 m. Vertinami tik 10 klasės, gimnazijos II-IV klasių mokinių olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Šis ribojimas netaikomas Europos profesinio meistriškumo (angl. Euroskills) konkurso ir / ar Pasaulio profesinio meistriškumo (angl. Worldskills) konkurso laimėtojams. Vertinami tik 10, gimnazijos II-IV klasių olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Nacionalinis prof. J. Dr. Nacionalinis prof. K. Prof. A.
Studijų programos ir universitetai
Architektus rengia VDA (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos fakultetai), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU, Architektūros fakultetas Vilniuje) ir Kauno technologijos universitetas (KTU, Statybos ir architektūros fakultetas Kaune), todėl gali kilti klausimas - ar tikrai reikalinga dar viena aukštoji architektūros mokykla?
Kitaip nei kitos aukštosios mokyklos, VDA vykdo nuoseklią regioninę plėtrą, todėl logiška, kad Vakarų Lietuvos regione pradedami rengti vietiniai specialistai. Tai yra reali, o ne formalistinė deklaratyvi regioninė politika. Galioja logika - jeigu priimtina regioninių universitetų idėja, tai kodėl turėtų būti nepriimtina regioninių architektūros mokyklų idėja? Yra teigiančiųjų, kad architektų parengiama ir taip per daug, todėl naujų mokyklų nebereikia. Tai netiesa, nes svarbu ne kiekis, o kokybė.
Studijuodami KTU susipažinsite su pagrindiniais statinių projektavimo, statybos, įrengimo ir eksploatavimo procesais. Tai bendrosios, tačiau esminės žinios, kurios leis pasirinkti norimą specializaciją vėlesniuose studijų metuose ir daugiau dėmesio sutelkti į konstrukcijų, technologijų ar pastatų inžinerinių sistemų kryptis. Kartu su architektūros programos studentais dalyvausite Jungtinio projekto modulyje, kurio metu dirbsite komandose, bendradarbiausite su profesionalais ir įgysite praktinės statybos inžinerijos patirties.
Studijuodami KTU Statybos ir architektūros fakultete kartu su statybos inžinerijos programos studentais dalyvausite Jungtinio projekto modulyje, kurio metu dirbsite komandose, bendradarbiausite su profesionalais ir įgysite praktinės architekto patirties.
Architektūros studijas Lietuvoje siūlo ne vienas universitetas, tačiau VGTU šios krypties studijos apima tiek architektūros teoriją, tiek istoriją, tiek architektūros tūrius bei urbanistikos krypties studijas.
Vienas iš VILNIUS TECH Architektūros studijų išskirtinumų, anot jos, yra trijų - Architektūros, Urbanistikos bei Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės pagrindų - katedrų bendradarbiavimas. Tai užtikrina studijų tarpdiscipliniškumą ir teorinių bei praktinių žinių įvairovę apie pastatų projektavimą, urbanistiką, kraštovaizdį, interjerą.
Studijų programos VDA
2013 m. VDA parengta bakalauro studijų programa urbanistinių kompleksų architektūra, architektūros krypties (K100), urbanistinio projektavimo šakos (K120). Programos paskirtis - parengti architektą urbanistą, t. y. specialistą, gebantį dirbti architektūrinio ir urbanistinio projektavimo srityje, kuris mokymosi proceso metu įgyja sisteminių žinių apie architektūrines ir urbanistines struktūras ir sugeba jas tinkamai taikyti. Anksčiau niekas net nebandė rengti tokių programų, nors naujas studijų klasifikatorius veikė jau kelerius metus. Tai reiškia, kad programa neaktuali kitoms architektūros mokykloms.
Maža to, dauguma esamų mokyklų pradėjo komentuoti dalykus, nesusijusius su architekto profesija - teritorijų planavimas, ekologija, planavimo teisinė bazė, kraštotvarka ir pan. Tokiu atveju miesto nominalių urbanistinių erdvių architektūrinio projektavimo klausimai lieka šone. Minėtoji studijų programa dėl kai kurių politikų ir valdininkų formalaus ir visiškai nelogiško požiūrio liko neužregistruota Studijų kokybės vertinimo centre (SKVC), todėl VDA vadovybė nusprendė VDA Klaipėdos fakultete įveiksminti jau veikiančią architektūros studijų programą.
Norą studijuoti pagal šią studijų programą norą pareiškė šeši studentai - Laimonas Grauslys, Simona Kubilė, Alma Macijauskaitė, Tomas Medzelas, Simona Pielikytė ir Eglė Urbonavičiūtė. Tai yra labai motyvuoti jauni žmonės, užsibrėžę tikslą tapti architektais. Dauguma jų yra studijavę kitose aukštosiose mokyklose (landšafto architektūrą, inžinerijos mokslus), todėl buvo galimybė įskaityti tam tikrą kreditų skaičių. Nutarta juos priimti į trečią kursą, bet su sąlyga, kad jie atsiskaitys už žemesnių kursų trūkstamus kreditus ir parengs antro kurso kursinį projektą.
Ši konkreti situacija galutinai parodė, kad teisūs buvo Lietuvos architektų rūmai (LAR), atsisakę suteikti architekto profesinę kvalifikaciją kitų studijų programų absolventams. Kalbame apie absolventus, baigusius studijų programą kraštovaizdžio architektūra (KTU ir KU) ir inžinerinė architektūra (VGTU). Minėtų studijų programų absolventai tikrai neatitinka reikalavimų, keliamų profesionaliems architektams. Pagrindinis trūkumas - nekokybiški žemo meninio lygio kursiniai projektai arba jų nebuvimas.
Taip studentai turėjo parengti du kursinius projektus: 1) antro kurso projektas „Viešbutis gamtinėje aplinkoje“ ir 2) trečio kurso projektas „Daugiabutis gyvenamas namas“. Užduotys kursiniam projektui turi atitikti galiojančius studijų programos aprašus ir tikslus, keliamus šiems moduliams. Kita vertus, reikėjo išsiaiškinti kai kurias sampratas. Ypač tai pasakytina apie antro kurso kursinį projektą, nes skirtingose mokyklose kitaip suprantamas modulio „Viešbutis gamtinėje aplinkoje“ tikslas ir pagrindinis objektas.
Šioje vietoje svarbu kai kuriuos dalykus paaiškinti:
Aplinkosauginis požiūris. Komentuojama socialinė valstybės politika, rekreacijos ir turizmo plėtros Lietuvoje strategijos kryptys. Kalbama apie rekreaciją kaip smulkųjį ir vidutinį verslą, apie poilsiautojų poreikius, ekonominius ir socialinius projektuojamų kompleksų aspektus ir t. t. Rekomenduojama laikytis galiojančių teisės aktų, kuriais reikalaujama išlaikyti norminius atstumus nuo vandens telkinių, gamtinių draustinių ir pan. Tokia samprata tinka aplinkosaugos studentams arba valdininkams kaip architektūros pradžiamokslis, nes kalbama apie rekreacijos reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje ir apie rekreacijos problemas apskritai. Akivaizdu, kad tokiu atveju apie rekreaciją kalbama kaip apie socialinę funkciją, bet ne apie kokybiškas architektūros ir urbanistikos studijas.
Architektūrinis požiūris. Pagal šį požiūrį gamtiniai elementai (reljefas, vandens telkiniai, želdynų masyvai ir t. t.) traktuojami kaip kūrybos priemonė, t. y. architekto kūrybinės veiklos instrumentai. Būtent toks požiūris atitinka architektūros studijų programos apraše deklaruojamus tikslus. Būtent taip galima užtikrinti programos numatomų rezultatų sąsajas su modulių rezultatais bei studijų ir studentų rezultatų vertinimo metodais.
Kursiniams projektams parinktos tokios situacijos, kurios atitiktų architektūrinio ir urbanistinio projektavimo specifiką. Pagrindinis principas - turi būti gamtinių ir antropogeninių elementų derinys, o ne vien gamta ir juo labiau ne koks nors gamtinis draustinis ar kita saugoma teritorija. Studentai atliko urbanistinę analizę pagal urbanistinės morfologijos, nominalių erdvių ir formantų meninės kokybės kriterijus. Analizės pagrindu sukonstruota urbanistinė architektūrinė koncepcija. Vėliau identifikuoti objektai, kuriuos reikia suprojektuoti pagal dėstytojų parengtas užduotis. Dėstymo metodika išsiskyrė dideliu dėmesiu urbanistiniam erdviniam kontekstui. Pagrindinė dėstymo forma - kūrybinės dirbtuvės ir individualios konsultacijos su dėstytojais.
Įvertinus faktą, kad studentai daugumą dalykų girdėjo pirmą kartą, 2014 m. sausio 14 d. įvykusios kursinių projektų peržiūros rezultatai gana neblogi. Kritiškas ankstesnių studijų kitose mokyklose vertinimas yra to įrodymas.
Bet koks studijų procesas neapsieina be dėstytojų. Studijų programos koordinatoriumi Klaipėdoje paskirtas VDA UADI direktorius Vaidotas Dapkevičius. Architektūros studijos Klaipėdoje vykdomos pirmą kartą per visą miesto istoriją, todėl natūralu, kad reikėjo išorinės pagalbos. Kai kurie dėstytojai atvykdavo iš kitų miestų (Vilniaus, Šiaulių). Kyla klausimas - kokia motyvacija važinėti iš kito miesto ir dėstyti pusvelčiui? Atsakymas toks - dėstymas VDA studentams yra alternatyvus būdas įrodyti kai kuriuos dalykus, susijusius su architektūra ir urbanistika.
Rezumuojant galima teigti, kad naujos architektūros mokyklos atsiradimo faktas gali būti vertinamas dvejopai. Pagal universitetinės industrijos kriterijų, kuris yra susijęs su studijų krepšelių sistema, t. y. su valstybės finansuojamomis vietomis, - VDA Klaipėdos fakultetas yra konkurentas, todėl akivaizdu, kad esamoms mokykloms tai negali patikti. Pagal kokybės kriterijų - yra galimybė sukurti unikalią architektūros mokyklą, kokios niekur nėra. Tai įmanoma.
Architekto profesija ir karjeros galimybės
Europos architektų taryba (ACE) atliko architekto profesijos įgyjimo proceso įvairiose Europos šalyse apžvalgą. Architekto profesiją kai kuriose šalyse (Belgijoje, Kroatijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, iš dalies Austrijoje) reguliuoja ir gina atitinkami architektūros, erdvinio planavimo įstatymai. Tačiau yra šalių, kuriose profesinė praktika nereguliuojama ir neginama įstatymais: pavyzdžiui, Švedijoje architekto profesiją gali praktikuoti bet kas, Nyderlanduose statyvos leidimo gali prašyti asmuo ir neturintis nei architektūrinio išsilavinimo nei licenzijos. Architektūrinis lavinimas aukštosiose mokyklose trunka 5-7 metus: juos sudaro bakalauro ir magistro laipsnio studijos, arba bendros studijos neskiriant laipsnių.
Kai kuriais atvejais studentai privalo atlikti praktiką studijų metu, kitais - skirti metus ar daugiau prieš stojant į magistrantūros studijas. Vis dėlto Europos architektų taryba mano, jog universitetinis išsilavinimas - tai tik pirmas žingsnis architekto kvalifikacijos įgyjimo procese. Todėl pagal ACE rekomendacijas architektūrinio lavinimo procese profesinė praktika, papildanti universitetinį mokymą, būtina, kad architektas sugebėtų tinkamai ginti kliento, vartotojo ir plačiosios visuomenės interesus. Rekomenduojama, kad praktika truktų ne mažiau 2 metus (kartu su 5 metų universitetinio lavinimo; dalį praktikos galima atlikti studijuojant). Reikalavimai praktikai turėtų būti suderinti su edukacinėmis programomis ir nuolat atnaujinami, o biurai, priimantys praktikantus, prižiūrimos profesionalių organizacijų (tai gali būti ir universitetai).
KTU architekto diplomas leidžia vykdyti veiklą visoje ES. Tai patvirtina, kad įgytos žinios atitinka srities lyderių keliamus tikslus. Studijų metu ugdomas kritinis mąstymas, etinė atsakomybė, dėmesys aplinkai, bendruomenėms ir ateičiai. KTU Architektūros mokykla išsiskiria jaukia studijų atmosfera, auditorijomis bei glaudžiais studentų ir dėstytojų ryšiais. Rengdamas (-a) architektūrinius bei urbanistinius projektus įvaldysi įvairius projektavimo, vizualizavimo, modeliavimo ir analizavimo įrankius. Susipažinsi su skirtingomis disciplinomis ir galėsi pasirinkti tokį saviraiškos kelią, kuriame jausiesi patogiausiai: pastatų, kraštovaizdžio architektūros ar urbanistikos. Pagrindinė architekto užduotis - sukurti pastatą arba erdvę žmogui, kuri būtų funkcionali, saugi ir estetiška. Rengia viešų ir privačių erdvių bei statinių aplinkos formavimo projektus.
Besimokydami VGTU Architektūros fakultete studentai gauna visus pagrindus dirbti įvairiose su architektūra susijusiose srityse, tad darbo pobūdžio mastai gali būti labai platūs. Mūsų studentai išsiskiria aukšta kvalifikacija ir gali dirbti tiek architektūroje, tiek miestų planavime, tiek su architektūriniu kraštovaizdžiu. Žinoma, neslepiamas ir faktas, kad konkurencija architektūros srityje Lietuvoje yra išties didelė.
Kiekvienais metais vien VGTU išleidžia apie 80 architektūros bakalaurų ir apie 25 magistrus. Dalis šių studentų išvažiuoja mokytis toliau, siekti aukštesnės kvalifikacijos, tačiau kita dalis lieka čia, tad būtent šiems studentams ir tenka atlaikyti didžiąją konkurenciją Lietuvos rinkoje.
2008-2011 metų krizės metu buvo akivaizdu, jog darbo rinka labai susitraukė, architektų paklausa smarkiai sumažėjo. Įstojus į Europos Sąjungą atsivėrė durys į visus Europos universitetus, tad gan sunku išvesti tikslų statistinį vertinimą, juk automatiškai padidėjo studentų migracija.
tags: #ko #reikia #norint #buti #architektu