Nekilnojamojo Turto Registravimas Taikos Sutarties Pagrindu Lietuvoje

Nekilnojamojo turto registravimas yra svarbus procesas, užtikrinantis nuosavybės teisių apsaugą ir teisinį aiškumą. Lietuvoje šis procesas yra griežtai reglamentuotas teisės aktais. Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto registravimo tvarką taikos sutarties pagrindu, atsižvelgiant į teisinę bazę ir praktinius aspektus.

Teisinė Bazė

Nekilnojamojo turto registravimo tvarką Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Svarbiausi iš jų:

• Civilinis kodeksas
• Nekilnojamojo turto registro įstatymas
• Kiti poįstatyminiai aktai

Šie teisės aktai nustato nekilnojamojo turto registravimo procedūras, reikalavimus dokumentams ir kitus svarbius aspektus.

Taikos Sutartis Kaip Pagrindas Registravimui

Taikos sutartis - tai susitarimas tarp ginčo šalių, kuriuo jos abipusėmis nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.983 straipsnio 1 dalimi, šalims suteikiama teisė tarpusavio nuolaidomis užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Jei taikos sutartimi yra sprendžiami klausimai, susiję su nekilnojamuoju turtu, ji gali būti pagrindas įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre.

Pagrindiniai punktai apie taikos sutartis dėl nekilnojamojo turto:

• Taikos sutartis - tai susitarimas tarp ginčo šalių, kuriuo jos abipusėmis nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą.
• Teismas patvirtina taikos sutartį, jeigu ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.
• Patvirtinta teismo taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra privaloma vykdyti.

Dokumentai, Reikalingi Registruojant Nekilnojamąjį Turtą Taikos Sutarties Pagrindu

Norint įregistruoti nekilnojamąjį turtą taikos sutarties pagrindu, būtina pateikti šiuos dokumentus:

• Taikos sutarties originalą arba notaro patvirtintą kopiją.
• Dokumentus, patvirtinančius šalių tapatybę (pasus arba asmens tapatybės korteles).
• Kitus dokumentus, reikalingus pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą.

Registravimo Procedūra

Registravimo procedūra apima kelis etapus:

1. Dokumentų pateikimas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
2. Dokumentų patikrinimas ir įvertinimas.
3. Sprendimo dėl registravimo priėmimas.
4. Duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą.

Svarbu pažymėti, kad registravimo procesas gali užtrukti tam tikrą laiką, priklausomai nuo dokumentų kiekio ir registro tvarkytojo užimtumo.

Notaro vaidmuo registruojant nekilnojamąjį turtą

Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą, turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį.

Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui. Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.

Paveldėjimo ypatumai ir Europos paveldėjimo pažymėjimas

Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.

Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).

Prašymas išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą gali būti laisvos formos. Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.

Nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimas

Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz., mirus vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1, 2 dalys).

Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.

Dokumentų tvirtinimas ir liudijimas

Nuorašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento turiniui. Išrašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento dalies kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento dalies turiniui.

Notariato įstatymo 35 straipsnyje numatyta, kad negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai. Taisymai turi būti daromi taip, kad viską, kas parašyta klaidingai ir perbraukta, būtų galima perskaityti. Notaras paliudija, jog dokumento nuorašo ar išrašo turinys atitinka originalaus dokumento ar jo dalies turinį. Notarui turi būti pateiktas dokumento, kurio nuorašas ar išrašas reikalingas, originalas.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Notarui pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, privalo būti parašo pavyzdys, kad notaras galėtų patikrinti parašo tikrumą. Asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente nesant parašo pavyzdžio, notaras parašo dokumentuose tikrumo neliudija. Jeigu dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad dokumentą pasirašė jis.

Faktas, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, tvirtinamas fiziniam asmeniui atvykus į notaro biurą arba šio fizinio asmens buvimo vietoje.

Kiti notariniai veiksmai

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punktą notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Įstatymų numatytais atvejais notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Pinigai į depozitinę sąskaitą priimami gavus skolininko prašymą.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą notaras priima jūrinius protestus. Notaras, priimdamas jūrinius protestus, surašo jūrinio protesto aktą apie įvykį, įvykusį laivo plaukiojimo ar stovėjimo metu.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 13 punktą notaras protestuoja vekselius ir čekius.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 17 punktą notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 19 punktą notaras atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 26 straipsnyje išdėstytas notarinių veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Numatyta, jog notaras atlieka ir kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Notariato įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda notarinio registro išrašą. Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.

Notariato įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda dingusio dokumento dublikatą.

Juridinio Asmens Turto Perėjimas Po Likvidavimo

Byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar faktas, kad po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka likęs turtas ir turtinės teisės priklauso šio juridinio asmens dalyviui, turi būti nustatomas ypatingosios ar ginčo teisenos tvarka. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra imperatyviai nustatytas įstatymu (CK 4.47 straipsnyje išvardyti įvairūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai), todėl negali būti nustatomas taikant juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutą.

Teismai nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog turtas turi priklausyti jam, galimai turi būti vertinamos kaip įrodomasis faktas ir įrodinėjamos nagrinėjant ieškinį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad turto valdymo nuosavybės teise juridinis faktas gali būti teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka tik tada, kai turtas buvo įgytas praeityje ir pareiškėjas nurodo (ir įrodo) vieną iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo pripažinti jį likviduoto juridinio asmens (uždarosios akcinės bendrovės) turto savininku. Šį reikalavimą pareiškėjas grindžia ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 40 straipsnio 1 dalyje, 73 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta akcininko turtine teise gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Toks pareiškėjo reikalavimo turinys ir pagrindas patvirtina, kad šio turto jis praeityje nevaldė, neturėjo jo nuosavybės teisę į šį turtą patvirtinančių dokumentų, taip pat nėra kitų juridiniam faktui patvirtinti būtinųjų sąlygų, todėl toks pareiškimas negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.

Teisėjų kolegija darė išvadą, kad tokiu, kai įstatymas nenustato juridinio asmens turto perėjimo juridinio asmens dalyviams po juridinio asmens likvidavimo registro tvarkytojo iniciatyva, nuosavybės teisė į tokį turtą teisme turi būti nustatoma ne kaip juridinę reikšmę turintis faktas CPK 444-448 straipsnių įtvirtinta tvarka, o ieškinio teisenos tvarka.

Hipotekos Kreditoriaus Pareigos ir Sąžiningumas

Nutartyje dėl hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės gynimo būdo, kai nuginčijamas hipotekos sandoris, pažymėta, kad verslo subjektas, kurio pagrindinė veikla susijusi su nekilnojamojo turto plėtotojų konkrečių projektų, be kita ko, daugiabučių statybos, finansavimu, turi žinoti apie pardavėjų šioje verslo srityje įprastai taikomą praktiką, kai butai pardavinėjami iš anksto, t. y. dar neužbaigus statybų, sudarant preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis su būsto pirkėjais.

Todėl tokiais atvejais kreditorius, siekdamas hipoteka užsitikrinti suteiktos paskolos ar kredito grąžinimą, turi pasidomėti ir įsitikinti, ar plėtotojo pasiūlytas įkeisti konkretus nekilnojamasis daiktas - butas, esantis objekte, kurio statybą kreditorius finansuoja, iš tikrųjų nėra parduotas kitiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam nepakanka patikrinti viešo registro duomenis ir remtis paties skolininko, kaip įkaito davėjo, pareiškimais ir (ar) patvirtinimais. Tokią informaciją rūpestingas ir apdairus kreditorius gali objektyviai patikrinti ir kitais būdais (pavyzdžiui, patikrindamas, ar faktiškai pastatytu butu niekas nesinaudoja, jo neįsirenginėja, jame negyvena, ir pan.).

Taigi, atsižvelgiant į nurodytos verslo srities ypatumus, hipotekos kreditoriui, siekiančiam pagrįsti savo, kaip daiktinės teisės (hipotekos) įgijėjo, sąžiningumą, tokiais atvejais turi būti keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, nes jis finansavimo teisiniuose santykiuose veikia kaip profesionalas (verslininkas). Hipotekos kreditorius tinkamai įvykdė minėtą pareigą, jei ėmėsi visų įmanomų protingų priemonių patikrinti, ar nėra hipotekos sandorio teisinių trūkumų, dėl kurių toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Nenustačius tokių aplinkybių, hipotekos kreditorius negali būti laikomas sąžiningu prieš trečiuosius asmenis.

Vartotojų Teisių Apsauga Preliminariose Sutartyse

Priminta, kad kasacinio teismo praktikoje jau yra nurodyta, kad būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutarties subjektinė sudėtis ir sutarties šalių tikslai (pirkėjas - fizinis asmuo - gyvenamąjį namą ar butą paprastai įsigyja ne su vartotojo verslu ar profesija susijusiu tikslu) lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir šiai sutarčiai taikytinos pirkėjo (vartotojo) interesus apsaugančios įstatymų nuostatos. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegijos vertinimu, prioritetas turi būti teikiamas būsto pirkėjo - vartotojo, kuris laikomas silpnesniąja šalimi sutartiniuose santykiuose su verslininku, teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugai.

Atkreiptas dėmesys, kad CK 6.401 straipsnio 5 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartis savaime suponuoja išvadą, jog tokio sandorio sudarymo momentu parduodamas nekilnojamasis daiktas dar nepastatytas, todėl nesuformuotas kaip turtinis vienetas ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi, toks sandoris gali būti įregistruojamas tik tuomet, kai pats sutarties dalykas yra suformuotas ir įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas įstatymų nustatyta tvarka ar kaip civilinių teisinių santykių objektu galintis būti nebaigtas statyti statinys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartas teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo pritarti atsakovės pozicijai, kad pirkėjas (vartotojas), pagal preliminariąją sutartį finansavęs gyvenamojo namo ar buto statybą, turi pareigą įregistruoti tokį sandorį, o neįvykdęs šios pareigos, negali remtis šiuo sandoriu prieš trečiuosius asmenis.

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija.

Pirkėjai vis dažniau atkreipia dėmesį į įsigyjamo NT duomenis, registruotus Nekilnojamojo turto registre. Praktikoje neretai susiduriama su situacijomis, kai faktinė turto būklė skiriasi nuo duomenų, kurie yra įregistruoti viešuosiuose registruose, ypač jei jis buvo rekonstruotas ar atlikti kiti statybos darbai.

Nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties registravimas

Kodėl verta sudaryti ir įregistruoti turto nuomos (panaudos) sutartį Nekilnojamojo turto registre ir kaip tą padaryti? Sutarčių registravimas prisideda prie nekilnojamojo turto rinkos skaidrumo ir efektyvesnio gyventojų pajamų mokesčio surinkimo į valstybės biudžetą. Įregistruota turto nuomos (panaudos) sutartis padeda apsaugoti tiek savininkų, tiek nuomininkų interesus - savininkas atsakomybę už komunalinių mokesčių mokėjimą bei tretiems asmenims padarytą žalą iškart perkelia nuomininkams, o pastarasis gali būti tikras, kad savininkas be jo sutikimo nenutrauks sutarties anksčiau laiko. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre.

Užsienyje gyvenantys lietuviai tokiu būdu gali išnuomoti savo turtą Lietuvoje nuotoliu. Asmenys ir šeimos, kurie išsinuomojo būstą sudarydami sutartį ne trumpiau nei vieneriems metams ir įregistravę ją Nekilnojamojo turto registre, turi teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

Sudaryti ir įregistruoti nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutartį patogiausia nuotoliniu būdu, Registrų centro savitarnoje. Prisijungus savininkams ir nuomininkams siūlomas teisininkų patikrintas nuomos (panaudos) sutarties šablonas, kuriame reikia tik įrašyti abiejų šalių duomenis, pridėti (pagal poreikį) papildomas sutarties sąlygas bei pasirašyti dokumentą e. parašu.

Įregistruoti nuomos ar panaudos sutartis taip pat galima atvykus gyvai į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį, siunčiant el. paštu ar įprastu paštu.

Infolex Paieška

Kas sudaro Infolex paiešką?

Infolex.Teisės Aktai posistemė. Joje talpinami:

• LR institucijų (Seimo, Vyriausybės, Prezidento, ministerijų, tarnybų ir kt.) priimtų teisės aktų tekstai, skelbti oficialiuose leidiniuose ar Teisės aktų registre;
• Suvestinės ir tarpinės teisės aktų, įskaitant poįstatyminius aktus, redakcijos, pateikiamos klientui per įmanomai trumpiausią laiką;
• LR institucijų dokumentai, skelbiami tik institucijų svetainėse;
• Teisininkų komentarai konkretiems teisės aktams.

Infolex.Praktika posistemė. Joje rasite šiuos dokumentus (>1,5 mln. dokumentų):

• Nacionalinių teismų praktika nuo žemiausios iki aukščiausios instancijos, įskaitant skelbtą teismų praktikos biuleteniuose ir bylos istoriją;
• Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijų (Seimo kontrolierių tarnybos, Mokestinių ginčų komisijos ir pan.) praktika;
• Europos žmogaus teisių teismo sprendimai bylose prieš Lietuvą ir sprendimų apžvalgos.

Rinktinė praktika - tai LR teismų praktikos reikšmingiausių išaiškinimų paieškos sistema. Į šią sistemą patenka esminės teismų sprendimų motyvacinės dalies ištraukos - citatos, kuriose nusakoma, pildoma, keičiama teismų praktika. Citatos yra susistemintos pagal temą ir siejamos su pridėtine informacija (įstatymų straipsniais, ta tema rašytomis publikacijomis ir pan.).

• ES Teisės aktai - tai Europos Sąjungos institucijų priimti aktai, skelbiami EUR-LEX, kurie vartotojų patogumui pateikiami lietuvių, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.
• ES Praktika - tai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (Teisingumo, Bendrojo, Tarnautojų teismo) praktika nuo 1954 m. Čia rasite visus Teismo sprendimus ir nutartis, generalinių advokatų išvadas ir nuomones lietuvių, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

Sistemos Funkcijos

• Intuityvi paieška: Detalūs paieškos kriterijai yra pritaikyti konkrečios posistemės turiniui, tad, kitaip nei universaliose paieškos sistemose, nereikės gaišti, ieškant tinkamo paieškos lauko retesniam datos tipui, teismo proceso dalyviui, kolegijai, kategorijai ir kt.
• Paieškos sufleris rašant siūlo žodžius ar frazes. Itin ilgi poįstatyminių aktų pavadinimai - nebe problema.
• Greitai užpildysite reikiamus paieškos laukus, neklysite dėl rašybos klaidų ar klaviatūros kalbos perjungimo, paprastai pasirinksite cituojamą įstatymą. Galite rašyti be žodžių galūnių!
• Fokusuokitės tik ten, kur svarbiausia - pakaks įstatymo pavadinimo santrumpos ir straipsnio numerio, kad vienu paspaudimu gautumėte nuorodą į straipsnio tekstą.
• Pasirinkę ieškoti loginėje teismo sprendimo dalyje, lengvai atskirsite oficialią teismo poziciją nuo kūrybingų advokatų argumentų.
• Efektyviau rasite, jei paiešką apribosite konsoliduotomis redakcijomis, neįtraukiant gausaus pakeitimų būrio, ar jei ieškosite tik laiko ir aukščiausios instancijos patvirtintos, oficialiuose biuleteniuose skelbtos teismų praktikos, skaitomiausios praktikos, dažniausiai cituojamos praktikos ir t.t.

Ryšių Matrica

• Teisinio dokumento tekstas yra „gyvas“ - praturtintas nuorodomis į cituojamų įstatymų straipsnius, LR ar ES teisės aktus ar bylas.
• Teisės aktas turi savo branduolį - pakeitimų ir konsoliduotų redakcijų sąrašus, vizualų keičiamo teksto seklį, šiuo aktu keičiamų kitų teisės aktų sąrašus, o teismo sprendimas susietas su bylinėjimosi istorija įvairiose instancijose.
• Pridėtinės vertės gausite ir iš loginių ryšių - peržvelkite kartu naudojamus, klasifikuojamus aktus ar bylas, lydimąją medžiagą pagal teisės aktą, teisėkūros iniciatyvas.

tags: #taikos #sutartis #nekilnojamas #turto #registras